| |
|
|
|
"SANDARA" APIE LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ |
 |
 |
 |
|
Parašė A. Šilgalis
|
Chicagoje išeinąs savaitraštis "Sandara" labai neigiamai atsiliepia apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Štai keli pavyzdžiai, rodą, kaip apie šią organizaciją yra informuojami jo J skaitytojai. Kalba paliekama netaisyta.
Pacitavusi Amerikos Lietuvių Katalikų Susivienijimo New Yorke paskelbtą rezoliuciją, kur sakoma, jog suvažiavimas ragina savo narius remti Lietuvių Bendruomenes organizavimą ir linki pasisekimo suburiant visus lietuvius bei įjungiant į Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo darbą, "Sandara" priduria: "Mūsų supratimu bendruomene be reikalo bando monopolizuoti tuos darbus, kuriuos jau senokai dirba kiti. Pav. Lietuvos išlaisvinimu rūpinasi Am. Lietuvių Taryba, o lietuvybės išlaikymu sielojasi daugelis kitų organizacijų". Sandara, 1952, 29 nr.
Po kiek laiko tuo pačiu klausimu taip rašoma: "Kažkaip patylomis praslinko žinia apie tai, jog prelatas Jonas Balkūnas, vienas uoliausių bendruomenes organizatorių rytinėse valstijose, rezignavo iš laikino pirmininko vietos. Jo pasiaiškinimas buvo toks: negalima susikalbėti su kaikuriais tos organizacijos kūrėjais. Prelatui J. Balkūnui ilgokai ėmė patirti tą, kas jau mums buvo žinoma prieš metus laiko". Sandara, 1952, 43 nr.
Prisikabinusi prie "Amerikos Lietuvyje" iš Hartfordo korespondencijos, kur pranešama, jog tos apylinkes lietuvių veikėjai pasisakė už bendruomenės steigimą, "Sandara" apie juos raše: "Toliau aiškina, jog toji
bendruomene yra užsimojusi atlikti viską: apsaugoti lietuvybę, plėsti kultūrą, laisvinti Lietuvą, palaikyti šeimas krūvoje, kovoti prieš divorsus, leisti laikraščius, knygas ir pan. Bet anot žmonių patarles: "Devyni amatai, dešimtas badas". Nevuvo ir nebus mūsų išeivijoje tokios organizacijos, kuri galėtų įvykinti tokią plačią programą". Sandara, 1952, 45 nr.
Sekančiame numeryje, neigiamai įvertinusi Chicagoje įsteigtą Lietuvių rezistencinės Santarvės skyrių, "Sandara" vėl užkabina Lietuvių Bendruomenę: "Atrodo, jog šie "santarvininkai" savo pretenzijom ir pasigyrimais pralenkė jau anksčiau pasireiškusią 'bendruomenininkų' grupę". Sandara, 1952, 46 nr.
Pagaliau savo vedamajame, rašydama apie lapkričio mėnesį New Yorke įvykusį Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimą, "Sandara" vėl pašiepiančiai kalba apie Lietuvių Bendruomenę: "Bendruomenės klausimas irgi iššoko į viršų kaip Pilypas iš kanapių. Prelatas J. Balkūnas savo karštoje kalboje bandė įtikinti suvažiavusius delegatus, jog ALT. geriausiai klotųsi suradus prieglaudą po bendruomenės stogu. Bendruomenė esanti taip svarbi, kad be jos nebus galima išlaikyti lietuvybės ir išlaisvinti Lietuvos, šiuo klausimu tačiau niekas nenorėjo diskusuoti ir visas bendruomenės organizavimo reikalas paliktas tupėti ant laktos". Sandara, 1952, 48 nr.
Negana to, pastebėjusi, kad "Atspindžiai"' Liet. Bendruomenės klausimui nušviesti pavartojo pavyzdį apie "šunį su kaulu", paaimanuodami, jog į minėtą organizaciją, tebūsią galima sutelkti tik "mažą naujų ateivių dalį", o senieji pasijausią "lyg ir atstumti nuo lietuviško darbo", "Sandara" ne tiktai tekius samprotavimus pažodžiui persispau" dino, bet dar ir nuo .savęs pridėjo:
"Ankščiau pareikštoms mintims reikia pripažinti daug 'racijos' ir sveikos nuovokos." Sandara, 1952, 50 nr.
Įdomu, ko tokiomis neobjektyviomis ir pašaipingomis informacijomis siekia "Sandara"? Nejaugi ji mano tuo prisidedanti prie lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos išlaisvinimo?
A. Šilgalis
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
