Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LEONO URBONO DAILĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Alba   
Retas kuris mūsų dailininkas turi tiek energijos ir veržlumo, kaip š. Amerikoje jau antrą kartą iš Australijos lankęsis Leonas Urbonas. Jis vienų metų laikotarpyje pajėgė suruošti Kanados ir JAV lietuviškose salėse bei privačiose galerijose net septynias savo tapybos parodas, jas vis papildydamas ką tik atliktais darbais. Tuo pačiu jis savo menines pažiūras ir siekius gana plačiai išdėstė mūsų spaudoje ir viešuose suėjimuose taip, kad, anksčiau menkai girdėtas, dabar pasidarė jau gerai žinomu lietuvių dailininku,

Grįždamas atgal į Australiją sausio 30 - vasario 7 Toronto Prisikėlimo parapijos salėje Urbonas suruošė atsisveikinimo parodą, kurioje išstatė 33 darbus, neskaičiuojant pasienyje ir ant stalo išdėtų lakštų. Tai daugiausia akrilio liediniai ant popieriaus ir kietos medienos.

Urbonas tapo abstrakčiai ir pagal pasąmonės srautą. Jo paveiksluose liejasi visokiausios idėjos, randamos paskutinio dvidešimtmečio dailės leksikone — nuo laisvo liedinio, amorfinių įvaizdžių,
cinkografinių taškų iki beveik "hard edge".

Dirbant spontaniškai, yra privalu intuityviai atrinkti tai, kas yra meniškai reikšminga pasakyti. Deja, dailininkas įgimto greito pajautimo, matyti, neturi, nes apie du trečdaliai darbų, matytų čia ir kitomis progomis, atrodo lyg būtų "atsitikę". Gi sėkmingiausi darbai kaip tik yra labiau apgalvoti.

Urbono kūrybos vertinimas galėtų būti kiek pozityvesnis, jei ne tie nepadengti vekseliai, išduoti už pretenzijas į pačias dailės aukštumas. Jis gi pakankamai laisvai jaučiasi technikoje, o kai kuriuose darbuose parodo ir neblogą formos bei spalvos pajautimą. Tačiau iki "garsėjimo pasaulinėje plotmėje", ką lietuviškoje spaudoje teigia jo pristatytojai, — tai toli gražu,
P. Alba.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai