Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SĄŽINĖS KANČIOS ŠIANDIENINĖJE BENDRUOMENĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K-as   
Popiežius kaled. kalboj pasakė, kad ekonominiai sunkumai nėra vieninteliai, dėl kurių žmogus kenčia šiandieninėje bendruomenėje. Sąryšyje su jais dažnai kyla sąžinės sunkumai, ypač tiems, kurie rūpinasi gyventi pagal natūralinio ir dieviškojo įstatymo dėsnius. Taip toji sąžinė, kuria didžiausia dalimi turėtų remtis bet-koks pakilimas ir išgelbėjimas, yra pasmerkiama vidinėms kančioms. Tai gal paskutinis punktas, kurį pasiekia nuasmenintos bendruomenės sąvokos šalininkai, nutoldami nuo dieviškojo pavyzdžio. Modernioji bendruomenė, norėdama visa pramatyti ir visa organizuoti, sueina į konfliktą su tuo, kas yra gyva ir dėl to negali būti palenkta kvantitatyviniams apskaičiavimams, sueina į konfliktą su tomis teisėmis, kuriomis žmogus pagal prigimtį naudojasi tik savo asmeniniu atsakingumu.

Praktiškai čia susiduriama su gimimų klausimu ir emigracijos problema. Tirštai apgyventuose kraštuose emigracija šiandien yra būtinybė, norint išsigelbėti iš skurdo. Tuo tarpu, šaltais apskaičiavimais besiremdamos, šiandieninės valstybės vieton emigracijos, kuri reikalauja glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo, bando siūlyti neleistiną gimimų kontrolę, kuri reikštų ir pačios nuasmeninto žmogaus sąžinės sumechaninimą. Protestuodamas prieš tai, popiežius sako: "Norėjimas išsisukti iš keblios padėties, teisinantis, kad gyventojų skaičius turi būti reguliuojamas pagal viešąją ekonomiją, būtų lygus natūralinės tvarkos ir su ja surišto viso psichologinio ir moralinio pasaulio sugriovimui. Kokia didelė būtų klaida suversti dabartinių sunkumų kaltę ant natūralinių įstatymų, tuo tarpu kai yra aišku, kad jie kyla dėl stokos tarpusavio solidarumo tarp žmonių ir tautų!"

"Sąžinės šiandien kenčia dar ir kitokią priespaudą, — toliau pastebi Pijus XII. — Taip ten, kur tėvams prieš jų įsitikinimus ir jų valią primetami jų vaikų auklėtojai; arba kai gavimas darbo ar patekimas į darbovietę rišamas su priklausymu tam tikroms partijoms ar organizacijoms, kurios yra kilusios iš darbo rinkos. Tai yra simptomas netikslaus supratimo sindikalinių organizacijų funkcijų ir jų tikslo, kuris yra atlyginimą gaunančių darbininkų interesų gynimas šiandieninėje bendruomenėje, tampančioje vis labiau anonimine ir kolektyvistine. Koks gi kitas yra esminis sindikatų tikslas, jei ne praktiškai tvirtinti, kad žmogus yra socialinių santykių subjektas, o ne objektas; jei ne saugoti individą nuo anoniminių savininkų kolektyvinio neatsakingumo; jei ne atstovauti darbininko asmenį prieš tą, kuris yra linkęs jį laikyti tiktai tam tikros vertės gamybine jėga? Taigi kaip jie galėtų laikyti normalia tokią padėtį, — klausia popiežius, — kurioje asmeninės darbininkų teisės vis labiau patenka į rankas anoniminio kolektyvo, veikiančio per milžiniškas monopolinės prigimties organizacijas? Taip savo asmeninėse teisėse pažeistas, darbininkas turės ypatingai skaudžiai išgyventi laisvės suvaržymą, turės pasijusti tarsi patekęs tarp didžiulės sacialinės mašinos ratų."

šios tendencijos reiškinių netrūksta ir vadinamajame "laisvajame pasaulyje", o toje pasaulio dalyje, kur "absoliutinės valdžios svoris gniuždo sielas ir kūnus", ji išsivystė iki paskutinių savo pasėkų. Bažnyčia ten yra tapusi pirmąja kruvinų persekiojimų auka.
V. K-as


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai