Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VISUOTINIS AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Gendrutis   
Gera, kad mūsų pradedantį pilkėti visuomeninį ir politinį gyvenimą paįvairina svarbesni įvykiai. Politikoje sėdį žmonės gal neįsivaizduoja, kaip visuomenei įkyrėjo tie nuolatiniai nesutarimai ir vieni kitų kaltinimai. Retas kuris neklausia, argi jau negalima iš tos balos išbristi?

Nuo tų įprastų ginčų dėl pirmenybės snūstelėjusios visuomenės dėmesį patraukė Kersteno rezoliucija, kurios ženkle teks ilgesnį laiką pagyventi. Toks buklus Alto prie Amerikos politinių sluogsnių priėjimas visuomenės akyse dar labiau pakėlė jo orumą ir pastūmėjo glaustis vienybėm Kersteno vadovaujamas žygis juk yra reikalingas visų lietuvių bendradarbiavimo bei paramos.

Nespėjus dar pilnai atsigėrėti Kersteno žygio pirmaisiais įspūdžiais, lietuviškoji visuomenė išgirdo dar vieną linksmą žinią, būtent, kad to paties Alto iniciatyva lapkričio 27-28 dienomis Čikagoje rengiamas visuotinis Amerikos lietuvių kongresas. Kiekvienas pasakys, jog tai jau seniai buvo reikalinga. Šiandien nėra kam apjungti mūsų visuomenė. Tai itin atsiliepia į visą veiklą. Susi-smulkinę partijomis, nebeįstengiame perprasti net tokio svarbaus reikalo, kaip Lietuvių Bendruomenės suorganizavimo. Skaudu, kad šiam nesklandumui puoselėti pasitarnavo net kai-kurie mūsų politinio gyvenimo viršūnėse stovį asmenys. (Imkime atvejį savaitraščio "Sandaros", kuri tik nelabai seniai nustojo niekinusi organizuojamą Lietuvių Bendruomenę Amerikoje, nors jos redaktorius yra Alto iždininkas.) šis visuotinis Amerikos lietuvių kongresas turi sujungti mus didesnėn vienybėn ir, kiek galima, išlyginti visus nesklandumus įsiskverbusius į politinę darbuotę, kuri glaudžiai rišasi su visu mūsų kultūriniu gyvenimu.

šis labai svarbus momentas kaip tik pirmoje vietoje ir užakcentuojamas Alto paskelbtoje kongreso programoje, kur rašoma, kad Amerikos lietuvių kongreso pagrindiniai tikslai bus: "pademonstruoti nepalaužiamą organizuotos patriotinės Amerikos visuomenės nustatymą visomis išgalėmis siekti, kad lietuvių tauta būtų išgelbėta nuo sunaikinimo; pareikšti padėką JAV Atstovų Rūmams ir jo vadams už Kerstono rezoliucijos priėmimą ir prezidentui Eisenhoweriui bei Valstybės sekretoriui už jo paramą rezoliucijoj išreikštam Alto sumanymui; apsvarstyti planus tolimesniems žygiams šio krašto valdžioje ir visuomenėje prieš Lietuves pavergėjus; sutelkti daugiau lėšų dėl Lietuvos laisves".

Kongrese dalyvavimo atžvilgiu Alto atsišaukime pasakyta:
"Visos lietuvių organizacijos — tautinės, politinės, konfesinės, kultūrinės, susivienijimai ir jų kuopos, savišalpos draugijos, klubai ir kt. — yra raginamos tuoj išrinkti savo atstovus į Kongresą.
"Delegatų skyrimui siūloma tokia tvarka: centrinės organizacijos (4 ideologinės ir abu susivienijimai), iš kurių sudaryta Amerikos Lietuvių Taryba, skiria po 4 atstovus; ALT skyriai ir draugijų komitetai kolonijose — po 4 atstovus; lietuviškųjų dienraščių redakcijos — po 3 atstovus, kitų laikraščių redakcijos — po
1 atstovą; susivienijimų kuopos, draugijos, klubai ir kitos organizacijos — po 1 atstovą nuo kiekvienų 50 narių ar didesnes jų dalies.

"Organizacijos taip pat prašomos skirti aukų iš savo iždo arba pravesti specialias rinkliavas narių tarpe. Turėkite galvoje tą faktą, kad dideliame Kersteno Komiteto darbe mums teks pakelti nelengvą naštą renkant liudininkus, pateikiant dokumentus ir t.t. šitam reikalui reikės stambių lėšų, jei norėsime, kad jisai būtų atliktas sėkmingai".

Paskutinis visuotinis Amerikos lietuvių kongresas, taip pat sušauktas Alto, įvyko 1949 m. New Yorke. Jis gal labiausiai buvo tuo reikšmingas, kad savotiškai suartino bei supažindino senąją kartą su ką tik iš Europos atvykusiais tremtiniais. Ten buvo parodyta, jog pagrindiniais Lietuvos laisvinimo reikalais mūsų visuomenė yra vieninga, šis kongresas, įvykstąs Čikagoje, turėtų būti dar gausesnis, nes jau išėjome iš emigracinių susivaržymų. Turėtų būti dar ir tvirtesnis nutarimais, nes per penkerius politinių ginčų metus buvo pakankamai progų vieniems kitus pažinti. Tenka linkėti, kad kongreso rengėjai perdaug nesutelktų savo dėmesio į sveikinimus bei vaišes, bet suvažiavusius dalyvius stačiai vestų prie konkrečių klausimų sprendimo. Kaip sako, reikia kirvį dėti tiesiog prie šaknų, nes to visi yra didžiai pasiilgę.
M. Gendrutis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai