Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VASARIO 16 — VIENYBĖS IR VILTIES ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų kasdienėje buityje, ne taip jau darnioje ir saulėtoje, kas metą vis šviesesniu spnduliu tampa Vasario 16. Toje šventėje pradingsta nesusipratimai, ir glaudesnis vienybės ryšys suveda skirtingų pasaulėžvalgų žmones. Tada, lyg prasiskleidus kažkokiai miglai, aiškiau pasirodo mūsų pagrindinis uždavinys — Lietuvos gelbėjimas. Vasario 16 mus tvirtai sujungia ir su pavergta tauta, kuri žino, jog tą dieną ypatingai yra pergyvenama jos kančia bei sielvartas. Pagaliau ši iškilmė labiau suartina mus su bičiuliškomis valstybėmis bei asmenimis, pasiryžusiais nepalikti vienų kovoje už laisvę. Vasario 16 ir jiems yra patogi proga pareikšti, jog nenusilenkia komunistų smurtui, įvykdytam Lietuvoje 1940 m. ši tautos šventė nūn tapo didžiai svarbiu įvykiu kovoje dėl nepriklausomybės už tėvynės ribų. Jos reikšmė visų yra jaučiama ir vertinama.

Žvelgiant į praėjusių metų politines nesantaikas mūsų išeivijoje, Vasario 16 minėjimams dvasia neatrodė palanki. Nuolatinis trynimasis tarp diplomatų šefo ir Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir pasitraukimas iš bendro darbo kelių politinių grupių, kurios tuojau persimetė į dar aštresnę opoziciją centriniam veiksniui, nemažai erzino visuomenę. Ypač pažymėtina tai, kad ir persitvarkęs Vlikas neįgali patenkinti partinių įsisiūbavimų. Lietuviškoji visuomenė gi paskutiniais metais pasirodė labai kantri ir susivaldanti. Jeigu bent dalimi būtų paisyta viso to, ką prieš Vliką skelbė jam nepalankiai nusiteikusi spauda, vargu šiandien būtų įmanomos rinkliavos politiniams reikalams. Visuomenė mokėjo įžvelgti, jog tie nesusipratimai yra daugiausia vadų reikalas, o tautos gelbėjimo darbas turi eiti savo keliu. Netenka abejoti, kad dėl tos priežasties ir Vasario 16 mūsų išeivijoje buvo paminėta net su didesniu pakilimu, kaip kitais metais. Ir tose lietuvių vietovėse, kur tautinis veikimas yra apsnūdęs, tą dieną atsibusta ir pakalbėta apie tėvynę, šioje šventėje daugelyje parapijų buvo atlaikytos pamaldos už Lietuvą ir sukviesti gausūs susirinkimai, į juos paprašant žymesnius asmenis iš savųjų ir svetimųjų tarpo. Kaip statistika rodo, šiemet ir rinkliavos buvo geresnės. Bostone surinkta net 1000 dol. daugiau, kaip pernai, būtent apie 2,500 dol. Pakilo ir New Yorkas, Lietuvos vadavimui sudėdamas 1145,78 dol. Ypač pažymėtini Waterburio lietuviai, taip skaudžiai praėjusį metą nukentėję nuo potvinių, kurie šiemet suaukoio 2,252.58 dol. Čikagoje surinkta 8,500 dol., Philadelphijoje — 1476 dol., Pittsburghe — 788.90 dol, Patersone — 707 dol. ir t.t.

Plačiame pasaulyje Vasario 16 minėjimui dvasia gi buvo gana palanki. Galima sakyti, jog prie to savotiškai prisidėjo ir Ženevos konferencija, kai taip tragiškai užgeso viltys susitarti su komunistais. Ten dar sykį paaiškėjo, kaip kietai suspaudę rusai laiko pavergtas šalis ir nenori jų paleisti. Sovietų priešinimasis išspręsti Vokietijos problemą laisvu balsavimu parodė, kaip piktai užsikirsta. Tokioje padėtyje buvo galima laukti pasaulyje dar didesnio dėmesio pavergtiesiems. Taip pat ir komisarų pirmininko Bulganino saldusis laiškas prez. Eisenhoweriui, kviečiąs sudaryti 20 m. draugiškumo sutartį, naujai atidengė komunistų veidmainystę. Amerika tiek pirmu, tiek antru a'veju pasiliko ištikima savo ankstesniems principams — taikiu būdu siekti pavergtųjų išvadavimo, šių metų Vasario 16 buvo graži proga tiems pasiryžimams pakartoti bei Lietuvai užuojautą išreikšti.


Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vadovybė
Iš kairės: H. Blazas, dr. P. Karvelis, E. Devenienė, Vykd. Tarybos pirm., J. Matulionis, Vliko pirm. ir J. Kaminskas.

Lietuvos nepriklausomybės byla šios šalies valdžios sluogsniuose vis giliau leidžia šaknis. Pirmiausia tenka paminėti iš pačių augščiausiųjų valdžios viršūnių lietuviams nuskambėjusį žodį, būtent valstybės sekretoriaus John Poster Dulles telegramą Altui, kurioje sakoma: "Nors Pabaltijo tautoms yra atimta laisvė, bet mes žinome, kad jos tebėra pasiryžusios būti laisvos. Mes tebetikime principų, jog suvereninės teisės ir savarankiškas valdymasis bus grąžintas tiems, kuriems buvo atimtas prievarta. Mes tikime, kad šis principas vieną dieną bus įgyvendintas". JAV politika visą laiką ir vedama šia linkme. Ją palengvina ta aplinkybė, jog ir visos tautos nuotaika sutampa su valdžios užsimojimu gelbėti pavergtuosius. Tai matome iš Kongreso ir Senato veiksmų,,

Vasario 16 ir šiemet buvo pradėta malda. Senate ją atkalbėjo prel. Ig. Albavičius iš Cicero, o Atstovų Rūmuose — kun. J. Baltusevičius iš Scrantono. Po maldos eilė senatorių prabilo apie Lietuvą, kiekvienas išnešdamas naują atžvilgį jos laisvinimo byloje. Sen. H. Lehman (N. Y.) iškėlė sukalbėtos maldos reikšmę, kovojant už pavergtųjų tautų teises. Sen. J. H. įves (N. Y.) priminė lietuvių tautos didvyrišką pasipriešinimą   komunistams,   statydamas ją net pavyzdžiu žmonijai. Sen. H. Humphrey (Min.) pažymėjo, jog Amerika nepritarė ir niekad nepritars Lietuvoje vyraujančiai sovietų tiranijai. Sen. P. H. Douglas (111.) ragino padidinti spaudimą ir parodyti rusams, jog prievartinėmis priemonėmis neatsilaikys prieš tautų laisves troškimą. Sen. E. Purtell (Conn.) pažymėjo, kad Amerikos lietuviai nėra vieni kovoje už savo tautos laisvę. Sen. E. Clement (Kentucky) išreiškė tikėjimą, jog Lietuva tikrai bus nepriklausoma. Sen. J. McCarthy (Wis.) primine mūsų tautos ištikimybę savo idealams ir čia atvykusių lietuvių pasiryžymą nenusileisti, net piketuojant besilankančius sovietų augštuosius pareigūnus. Didžiai paskatinančias kalbas pasakė senatoriai N. Cotton (N. H.), F. Payne (Me.), H. Smith (N. J.), P. McNamara (Mich.)  ir kiti.

Su nemažesniu pakilimu praėjo Vasario 16 ir Atstovų Rūmuose. Nuoširdžią minėjimo nuotaiką jau parodo vien tai, kad apie Lietuvą tarė žodį keliasdešimt atstovų. Ten mūsų tautos šventėje kalbėjo šie atstovai: Daniel J. Flood (Pa.); Ray J. Madden (Ind.) ; Anthony N. Sad-lak (At Large); John E. Fogarty (R. I.); Richard Wigglesworth (Mass.) ; Edmund P. Radwan (N. Y.); William B. Widnall (N. J.); Arthur G. Klein (N. Y.); James C. Auchincloss (N. J.) ; Gordon McDonough (Calif.); Lester Holtzman (N. Y.); Gordon Canfield  (N. J.); Philip J. Philbin (Mass.); Edna F. Kelly (N. Y.); Hugh J. Addonizio (N. J.); Edith N. Rogers (Mass.); Paul A. Fino (N. Y.); James E. Van Zandt (Pa.); Joseph W. Martin (Mass.); Louise Rabau (Mich); Thomas S. Gordon (111.); Charles A. Vanik (Ohio); Frank J. Becker (N. Y.); Henry S. Reuss (Wis.); Laurence Curtis (Pa.); James A. Byrne (Pa.); Joseph L. Carrigg (Pa.); James C. Murray (111.); Arbaham J. Multer (N. Y.); John J. Rooney (N. Y.); Kenneth B. Keating (N. Y.); John C. Kluczynski (111.); Thadeus Machrowicz (Mich.); Clement J. Zablocki (Wis.); Thomas J. Dodd (Conn.); Barratt O'Hara (111.); Isidore Dollinger (N. Y.); Bernard W. Kearney (N. Y.); Melvin Price (111.); Emanuel Celler (N. Y.); Victor L. Anfuso (N. Y.); John W. Heselton (Mass.); Michael A. Feighan (Ohio); James Roosevelt (Calif.); William E. McVey (111.); Lawrence H. Smith (Wis.); John D. Dingell (Mich.); Harold D. Donohue (Mass.); Alvin M. Bentley (Mich.); Peter W. Rodino, jr. (N. J.); Aime J. Forand (R. I.); George H. Fallon (Md.); James T. Paterson (Conn.).

Vasario 16 minėjimui Kongrese vadovavo atstovas D. Flood, demokratas iš Pennsylvanijos. Jis buvo ir pagrindinis kalbėtojas, išsamiai pasisakęs prieš sovietini imperializmą ir užtikrinęs, jog atgausime nepriklausomybę. Tas pats atstovas, iškėlęs Lietuvos nuopelnus, sulaikant vokiečių veržimąsi j rytus, o mongolų ir rusų į vakarus, laisves klestėjimą mūsų žemėje, lietuvių įnašą į Amerikos kultūrą, jos patirtas kančias bei neteisybes, kurių didžiausioji yra dabartinis komunistų smurtas, pasiūlė rezoliuciją, kad "Jungtinės Amerikos Valstybės niekad nesutiktų įamžinti neteisybių ir teiktų moralinę pagalbą lietuvių tautai, atstatant žmogaus teises, politinę nepriklausomybę ir laisvę". Į Lietuvos laisvės šventę įsijungė daug gubernatorių ir burmistrų, paskelbdami savo valstybėse bei miestuose "Lietuvių dienas".

Mums, lietuviams, tokie nuoširdūs Vasario 16 minėjimai Amerikoje yra didis moralinis laimėjimas. JAV valdžios atstovų palankumas mūsų reikalams skatina nenusiminti ir neprarasti vilties. Turėdami savo pusėje Ameriką, kur gyvena didžiausia mūsų tautos išeivių dalis, galime sakyti, jog stovime ant stipraus pagrindo. Tie Senato ir Atstovų Rūmų nariai šiemet taip jautriai kalbėjo mums, kad nepailstume, belaukdami Lietuvos prisikėlimo. Jų žodžiai turėtų prižadinti visus užsnūdusius, nutautėjusius, paniekisusius tėvų kalbą, išsijungusius iš bendro veikimo, nustojusius aukoti pavergtos tautos reikalams... Jeigu amerikiečiai taip vieningai prisiminė Lietuvą, argi patys lietuviai neturėtų pareigos telktis j didesnę vienybę? Lemtingoje kovoje už tautos gyvybę yra būtinas bendras darbas tiek tarp senosios ir naujosios kartos, tiek tarp politinių organizacijų. Iki šiol jau pakankamai yra išeikvota energijos skaldantiems ginčams, kai tuo tarpu ją galima panaudoti kūrybingam veikimui.

Su mūsų tautos tragiška padėtimi ir su Vasario 16 dvasia nesiderina Liet. Tautinio Sąjūdžio, Liet. Rezistencinės Santarvės, Liet. Atgimimo Sąjūdžio ir Liet. Laisvės Kovotojų Sąj.pasinešimas šalia Vyriausiojo Išlaisvinimo Komiteto steigti kitą politinį veiksnį ir šalia Tautos fondo — kitą iždą, reikalaujant, kad į jį plauktų ir bendruose nepriklausomybes minėjimuose surinktų aukų dalis. Nemokėjimas susikalbėti bendraisiais tautos reikalais silpnina politinių veiksnių pasitikėjimą tarp savųjų ir tarp svetimųjų. Užtai didžiai girtinos yra naujos Vliko pastangos jungti visas politines partijas į centralizuotą veiklą.

Imant kultūrinę sritį, nesakytume, kad šiandien su naikinamos mūsų tautos reikalais sutiktų ir tasai pasyvumas, kuris visą laiką yra rodomas Lietuvių Bendruomenei, žūstant nutautėjimo jūroje, rodos, kas begalėtų būti natūralesnio, kaip visų lietuvių organizavimasis j tvirtą kultūrinį vienetą, t. y. Lietuvių Bendruomenę. Visi argumentai prieš šią organizaciją jau seniausiai atkrito, bet abejingumas jai tebėra jaučiamas. Tai žymiai padidina mūsų tautos tragediją, kuri jau ir taip yra didelė.

žvelgiant į atskirų politinių partijų ideologinę pusę, nebūtų galima sutikti, kad su Vasario 16 vienybės bei solidarumo dvasia derinasi ir naujas socialdemokratų pasijudininimas. Pernai vasarą, bandant organizuotis į DDT (Demokratinio Darbo Talka), steigėjų vardu spaudoje buvo paskelbtas pareiškimas, stebinąs savo nepakentimu krikščioniškos pasaulėžvalgos. Labiausiai baidytasi tikėjimo tiesomis — dogmomis — padarant jas kažkokiu siaubu. Religinės srities nesivaržyta laikyti perdėm neigiamu reiškiniu, kuris "marinąs paskiro žmogaus ir visuomenės kūrybines jėgas ir polėkius". Nesidrovėta jos vadinti intrygų ir nesusipratimų priežastimi kultūrinėje bei politinėje veikloje ir pažeminti kitokiais išsigalvotais kaltinimais. "Darbas", 1955 m„ nr. 3, 39 p.). Visa tai šiandien atsiduoda maždaug prieš 35 m. Lietuvoje varyta pigia rinkimine propaganda.

Tokie nepagrįsti užkabinėjimai skaudžiai įžeidžia tikinčiąją mūsų visuomenės dalį ir mažina pasitikėjimą vienų kitais bendrame darbe. Juk ne paslaptis, kad Amerikos lietuvius nuo anksčiausių emigracijos dienų skaldė ne tikybinis veikimas, o bedievybė. Užtenka pasklaidyti senus kairesniųjų grupių laikraščius, ir iškyla vaizdas, su kokiu įnirtimu buvo puolama ir dergiama religija. Tiesa, ir senais laikais daug prikalbėta apie toleranciją, bet religinei sričiai jos netaikyta. Tik dabar, susijungus įvairioms grupėms į labdarybinę ir politinę veiklą, kalboje vartojamas didesnis atsargumas. Užtai Demokratinio Darbo Talkos užgauliai neigiamas pasisakymas krikščioniškos pasaulėžiūros atžvilgiu yra įdomi apraiška mūsų pilkoje kasdienybėje. Ji minėtina ir dėl to, kad, smerkiant ir neigiant, nieko konkretaus nepasiūloma. Tik skatinamasi stoti į kovą neva su "tikybiniu dogmatizmu".

Čia pažymėtina ir tai, kad tarp amerikiečių, kur tikrai gerbiama laisvė ir demokratija, apie tikybinę sritį užgauliai kalbėti vengiama. Mūsų kairieji pasirinko kitą kryptį, deja, žalingą bendriesiems lietuvybės reikalams. Tą energiją, kurią lietuviai katalikai turėjo panaudoti, nuolat gindamiesi, buvo galima palenkti patriotiniams tikslams. Juk dar ir šiandien senesniąja lietuvių kartą nuo sklandaus jungimosi į Lietuvių Bendruomenę savotiškai baido tie ankstesni kairiųjų užsipuolimai bei religijos įžeidinėjimai. Pagaliau DDT atstovai nesivaržo įtarinėti bei iškreipti ir grynai kultūrinėje dirvoje besidarbuojančųjų pastangas ir intencijas (žiūrėk pasisakymą apie "Aidus" ir "Literatūros lankus" ten pat 5 p.).

Tai vis šešėliai, pritemdą mūsų tautinės bei kultūrinės vienybės kelią, kasmet nušvintantį Vasario 16 šventėje. Jų būtų galima parodyti ir daugiau, bet reikia tikėtis, kad jie nyks, jei aiškiau prieš aks bus statomi bendrieji reikalai — Lietuvos vadavimas ir lietuvybės išlaikymas. Vasario 16, taip gerbiama laisvės šalyje Amerikoje, kelia mumyse Lietuvos nepriklausomybės vilti ir šaukia į didesnę tautinę vienybę.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai