Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIRMASIS KULTŪROS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas


Pirmasis kultūros kongresas, birželio 30 d. suruoštas JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių Čikagoje, atkreipė į save daugelio mūsų tautiečių dėmesį. Vieni domėjosi labiau, kiti mažiau, tačiau niekas neišdrįso neigti jo reikšmės ar šiaip nepalankiai išsitarti. Tai liudija, kad kultūros kongresui buvo prisiartinusi valanda. Po žiauraus komunist.j smūgio lietuviškai kultūrai, po neramių tremties klajonių, po pirmųjų naujakūrystės vargų svetimose žemėse iš tiesų jau seniai buvo prinokęs metas ryžtingai sutelkti mintis į savo tautos nykstančius dvasinius lobius ir jieškoti jų ugdymui bei išsaugojimui naujų kelių. Tai kultūros kongreso pagrindinis uždavinys, pripažintas vertu paramos net ir tų, kurie pačiai Liet. Bendruomenei neturi palankios akies. Nustelbtas lietuvybės jausmas gal žybtelėjo ne vienoje atvėsusioje širdyje, kai ruošiantis kultūros kongresui, beveik visa patriotinė spauda priminė, jog pamažu dvasiniai mirštame. Staigus mūsų išeivijos, lyg skęstančio laivo, pasvirimas vienon pusėn su neapsakomu nuostoliu savai knygai bei laikraščiui, savam menui, saviems papročiams bei kalbai yra be galo tragiškas reiškinys, jaudinęs kultūros kongrese kiekvieną, mąstanti lietuvį, šio kongreso šūkis buvo: Tautinė kultūra — tautos išlikimo pagrindas.

Prieš sustojant prie kongreso eigos, pravartu pažiūrėti ir į jo organizavimo raidą. JAV Liet. Bendruomenės centro valdybos pirm. St. Barzdukas ją taip apibūdina:

"Centro valdyba, tik praclėju i darbą, jau pirmajame savo posėdvje 1955 m. rugsėjo 3 d. nutarė;   'Ryšium su kitais metais Čikagoje ruošiama lietuvių dainų švente organizuoti ta proga ir lietuvių kultūros kongresą. Dėl galimybių ir sąlygų tartis su Bendruomenės Čikagos apygardai.

"Čikagos apygardos valdybos rugsėjo 20 d. atsakyme rašoma: 'Apygardos valdyba tarėsi su dainų šventei ruošti komitetu. Valdyba ir komitetas sumanymą sveikina ir remia. Pageidaujama suderintos programos: dainų šventei įvykstant liepos 1 d., kultūros kongresą reikėtų rengti 1956 m. birželio 30 d. Apygardos valdyba atliks visą techniškąjį kultūros kongreso rengimo darbą ir kitus jai pavestus uždavinius. Kongresas turėtų įvykti viename iš geresniųjų Čikagos viešbučių ir baigtis bendru su dainų šventės dalyviais banketu, kuris įgalina gauti nemokamai viešbučio sales'.

"1955 m. spalio 9 d. posėdy centro valdyba ryšium su Čikagos apygardos valdybos atsakymu padarė tolimesnius nutarimus: į kongreso rengimo darbą traukti ir Kanados Lietuvių Bendruomenę ir jį vadinti JAV ir Kanados lietuvių kultūros kongresu; organizuoti du plenumo ir atskirų sekcijų posėdžius; plenumo posėdžių paskaitininkus — pirmojo kviečia JAV LB centro vaMyba, antrojo — Kanados LB krašto valdyba; dėl sekcijų posėdžių organizavimo kreipiamasi į mūsų atitinkamų sričių kultūrines organizacijas arba paskirus menininkus.

"Gavus Kanados LB krašto valdybos sutikimą dėtis į kultūros kongreso rengimo darbą bei bendradarbiauti ir Čikagos apygardos valdybai pasiėmus taip pat sekcijų organizavimą  bei  programos  koordinavimą, kongresas galutinai gavo tą pavidalą, kokiu mes jį išvydome 19o6 m. birželio 30 d. Shermano viešbuty".

Į šią nepaprastą šventę skubėjo visi kultūros bičiuliai, kuriems nekliudė aplinkybės. Prie reg.stracijos langelių birželio 30 d. jau nuo 8 vai. galėjai matyti eiles mūsų kultūros veteranų, rašytojų, muzikų, profesorių, kunigų, visuomenės veikėjų, akademinio jaunimo ir netituluotų lietuviškos dirvos purentojų. Tenka pastebėti, kad neatsiliko ir mūsų politikai. žvilgsnį traukė ir gausiai suvažiavęs tremties akademinis jaunimas. Atrodo, kad jis galėjo sudaryti apie penktadalį kongreso dalyvių. Bet su širdgėla tenka priminti, jog mažiausia buvo Amerikoje gimusiųjų mūsų brolių ir seserų.

Kongresas įvyko Shermano viešbutyje, kuris tą dieną lietuvių kultūros reikalams užleido savo erdvias ir puošnias sales. Jo patalpose turėjo būti padaryti gyvybiniai sprendimai mūsų ateičiai. Ypatingai įspūdingas buvo kongreso atidarymas, kai j veidrodžiais spindinčią didžiąją viešbučio salę susirinko iš visų JAV ir Kanados vietovių apie 600 lietuvių, susirūpinusių savo kultūros dalia. Centrinėje sienoje stambiomis raidėmis buvo išrašyta: "Sveikiname atvykusius į kultūros kongre.ą — Lietuvių Bendruomenė". Estrados šalyse stovėjo Amerikos ir Lietuvos vėliavos, ant prezidiumo stalo — Rimšos "Vargo mokyklos" medinė kopija, mūsų kovos už savo kultūrą simbolis.

Kongresas buvo pradėtas Čikagos Liet. Bendruomenės apygardos pirm. dr. J. Bajerčiaus žodžiu. Po jo prabilo Kanados LB pirm. B. Sakalauskas. Visų dalyvių nuotaika buvo pakili. Pagaliau kultūros kongresą atidarė St. Barzdukas, JAV LB centro valdybos pirm., pasakydamas ilgesnę kalbą. Sugiedota Amerikos ir Lietuvos himnai. Invokacinei maldas sukalbėjo prel. Ig. Albavičius ir evangelikų dvasininkas A. Trakis. Tuo pačiu atsistojimu himnams bei maldai buvo pagerbti mūsų mirusieji ir ištremtieji kultūros puoselėtojai. Į darbo prezidiumą St. Barzdukas pakvietė dr. K. Pakštą, dr. P. Joniką, dr. J. Puziną, VI. Jakubėną ir A. Rinkūną; j sekretoriatą — studentus: V. Vygantą, V. Gaškaitę ir L. Maskeliūną, šiame posėdyje pirmininkauti teko dr. K. Pakštui. Pradžioje trumpai sustota prie sveikinimų. Sveikintojų ir aukotojų pavardes bei pavadinimus suminėjo V. Gaškaitė. Sveikinimų gyvu žodžiu nebuvo. Tuojau eita prie šio posėdžio branduolio — dr. Juozo Girniaus paskaitos "Tautinė kultūra — tautos gyvybės pagrindas". Paskaita buvo išklausyta su didžiu dėmesiu. Klausimai, kuriuos prelegentas iškėlė ir ten pat atsakė, buvo aiškūs. Gal todėl po šios labai išsamios paskaitos neatsirado norinčių leistis į diskusijas. Dr. J. Girniaus žodis kongreso dalyvių buvo nuoširdžiai priimtas ilgais plojimais. Pirmasis posėdis baigėsi 12 vai. Kongreso dalyviai išsiskirstė pietų. 2 vai. tame pačiame viešbutyje turėjo prasidėti sekcijų posėdžiai. Prieš išsiskirstant dar buvo perskaityta sen. P. H. Douglas telegrama apie senato skyrimą 20 milijonų dol. pavergtųjų tautų kovai už laisvę.

Kongrese buvo suorganizuotos 8 sekcijos, būtent: literatūros sekcija, vadovaujant Ben. Babrauskui, su dr. Jono Griniaus paskaita "Lietuviams rašytojams aktualios problemos"; meno sekcija, vadovaujant J. Pilipauskui, su K. Žoromskio paskaita "Tautinis menas ir jo reikšmė išeivijoje"; lietuvių kalbos sekcija, vadovaujant A. Dunduliui, su L. Dambbriūno paskaita "Mūsų kalbininkų uždaviniai tremtyje"; istorijos sekcija, vadovaujant V. Liulevičiui, su dr. A. Kučo paskaita "Aktualios mūsų istorijos problemos"; mokslo sekcija, vadovaujant M. Krikščiūnui, su S. Kolupailos paskaita "Augštojo mokslo raida nepriklausomoje Lietuvoje"; teatro sekcija, vadovaujant St. Pilkai, su G. Veličkos paskaita "Mūsų teatro ateitis" ir St. Pilkos paskaita "Mūsų teatras dabarties metu JAV ir Kanadoje"; švietimo sekcija, vadovaujant J. Ignatoniui, su A. Rinkūno, Ig. Malėno, K. Mockaus paskaitomis šiomis temomis: "Mokyklos lietuviškasis turinys", "Lituanistinis švietimas JAV", "Būdai ir priemonės lietuviškam švietimui stiprinti"; muzikos sekcija, vadovaujant. J. Kreivėnui, kurios posėdis įvyko liepos 1 d. Koliziejau; patalpose prieš dainų šventę su VI. Jakubėno paskaita "Tautiniai elementai lietuvių muzikoje" ir J. Žilevičiaus paskaita "Amerikos lietuvių indėlis Į lietuvių muziką"; akademinio  jaunimo   sekcija,   vadovaujant Br. Juodeliui, su paskaita "Lietuvių tautinės kultūros išlaikymas". Paskaita buvo iš trijų dalių. Apie liet. kultūros išlaikymą vyresniojoje kartoje kalbėjo L. Sabaliūnas, apie išlaikymą studentijoje — A. Barzdukas ir apie išlaikymą priešmokyklinio bei mokyklinio amžiaus jaunime — G. Prialgauskaitė. Prie šių sekcijų dar tenka pridėti du posėdžius — Pabaltijo universiteto dešimtmečio minėjimą su dr. J. Puzino paskaita "Vilnius iki Vytauto laikų" ir žurnalistų susirinkimą, sukviestą J. Kardelio pastangomis.

Antrasis plenumo posėdis prasidėjo 6 vai., j kurį dar gausiau prisirinko publikos, kaip j pirmąjį. Kongreso organizacinės komisijos pirm. T. Blinstrubas pranešė, kad užsiregistravusių dalyvių yra 700, o pajamų aukomis gauta 1826 dol. Taip pat pasitaikė ir neužsiregistravusių svečių, šiam posėdžiui pirmininkavo dr. P. Jonikas ir dr. J. Puzinas. Programoje buvo Iz. Matusevičiūtės, Kanados LB Kultūros Fondo pirm., paskaita "Būdai ir priemonės tautinei kultūrai išlaikyti". Prelegentė iš visų pusių palietė lietuviškojo gyvenimo negalias, pateikdama visą eilę praktiškų nurodymų, kaip jas pašalinti.

Paskaitoje iškeltos kai kurios mintys vedė į diskusijas. Jose dar labiau išryškėjo mūsų kultūrinio gyvenimo padėtis. Kun. dr. J. Prunskis, pripažindamas paskaitoje iškeltą lietuviškų parapijų bei bažnyčių vaidmenį tautiniam išsigelbėjimui, pažymėjo, kad mažėja lietuviškų pamaldų lankytojai. Jis ragino eiti j parapijų komitetus, dėtis j organizacijas ir ten skleisti lietuvišką dvasią, kuri religinėje bendruomenėje gali sulaikyti angliškai kalbančiųjų amplūdį. Dail. A. Rūkštelė kalbėjo apie lietuviškumo ugdymą jaunojoje kartoje, ateisiančioje užimti kultūrinės veiklos barų. Jis siūlė kultūros fondui nesiriboti tik premijų teikimais už jau pasiektus laimėjimus kūryboje, o labiau remti naujai besiskleidžiančius talentus. Lietuvaičių vienuolių benediktinų vardu žodį tarė sesuo Rafaelė, išreikšdama tų seserų troškimą veikti lietuviškoje dirvoje, kuris dėl nepalankių aplinkybių iki šiol negalėjo būti įgyvendintas. Dail. V. K. Jonynas iškėlė pačią pagrindinę mūsų negerovę — per mažą visuomenes domėjimąsi sava kūryba. Priežastis — per daug didelis palinkimas i medžiaginę pusę, dėl ku ics yra išduodama lietuvybė. Kalbėtojas palietė skaudžią mūsų kultūrinio gyvenimo apraišką — kai nykstame svetimose įtakose,  dėl to nesidomėjimo sava kūryba dailininkai bei rašytojai net jaučiasi esą nereikalingi. V. Vygantas, studentijos atstovas, išreiškė jaunųjų ilgesį girdėti iš vyresniųjų daugiau apie lietuviškumo sąvoką bei jo išlaikymo būtinybę. Pagaliau dr. J. Pajaujis atkreipė kongreso dalyvių dėmesį, kad labai yra žalinga vaizduoti Lietuvą išnaikintą ir jos gyventojus išgabentus. Tai kliudo gelbėti pavergtą tautą, kurioje yra daug ryžtingų ir laisvės ištroškusių mūsų brolių. Visų čia kalbėjusių pasisakymai buvo labiau pastabinio pobūdžio. Į plačias diskusijas plenumo posėdžiuose nebuvo išeita greičiausia dėl to, kad paskaitų mintys nebuvo diskusinės, ir visi jas galėjo priimti. Ilgesnės diskusijos išsivystė paskirose sekcijose.

Neatsiradus daugiau norinčių kalbėti, eita prie rezoliucijų, kurias perskaitė dr. J. Paplėnas. Bendrosioms rezoliucijoms parengti jau anksčiau buvo sudaryta komisija iš dr. J. Girniaus, dr. J. Paplėno ir V. Vardžio.

Sekcijų rezoliucijas paruošė posėdžiuose išrinktos komisijos. Jos visos buvo vienbalsiai priimtos tik St. Barzduko pasiūlymu kai kurias reikėjo trumpinti.

Po rezoliucijų dar atsirado norinčių tarti žodį. St. Gabaliauskas išėjo su didingu sumanymu — lietuvių kultūros reikalams sutelkti milijono dolerių fondą, kurį sukeltų mūsų verslininkai bei pasiturinčios organizacijos, įmokėdami tam tikras sumas. Tuo būtų išeita iš elgetavimo padėties ir praskintas kelias mūsų kultūros rėmimui. Sumanymas buvo priimtas ir paliktas tolesniam tyrinėjimui. Vysk. V. Brizgys kvietė reikšti protestus Jungtinėse Tautose dėl Lietuvos žmonių naikinimo. Vliko pirm. J. Matulionis pažymėjo, kad mūsų kovoje už tautos gyvybę tremtyje turi darniai eiti kultūra ir politika. Kun. dr. J. Prunskis pranešė, kad kongreso proga skiria 500 dol. premiją religinės ir patriotinės dainos konkursui.

Kongresą uždarė LB centro valdybos pirm. St. Barzdukas, savo kalboje pasigėrėdamas jo pasisekimu ir kviesdamas sugiedoti Lietuvos himną.

Kultūros kongresas apėmė tik vieną dieną. Tai yra labai trumpas laikas, atsižvelgiant j gyvybinės reikšmės klausimus, kuriuos pasiimta gvildenti. Tačiau kultūros kongreso laikas, apspręstas didžių nuotoli.} ir amerikietiško gyvenimo skubėjimų, nepažeidė šio svarbaus lietuvių suvažiavimo esmės. Į tą veną dieną buvo su'elkta tiek turinio, tiek ryžto ir lūkesčių, kad ji mūsų tautinei gyvybei gali daugiau reikšti, kaip ilgi posėdžiavimai. Iš kitos pusės, kalbant apie šį įvykį, vargu iš viso būtų tikslu jj suvesti į vieną dieną. Pirmiausia jam buvo ilgai ruoštasi, keliant saulės švieson pagrindinius mūsų uždavinius ir juos kalant visuomenei. Be to, šio kongreso mintimis, polėkiais ir pasiryžimais visą tremties metą gyveno tūkstančiai susipratusių lietuvių, nuolat savo pastangas dėdami ant kultūros aukuro. Kongresas buvo didingas tų pastangų išskleidimas ir vienu sykiu parodymas, šaukiant visus apsnūdusius ir nutautusius brolius bei seseris į savo tautos dvasinių lobių gelbėjimo talką. Kiek tasai šauksmas bus išgirstas, tiek galėsime kalbėti apie kultūros kongreso pasisekimą. Iš kitos pusės ryžtingas balsas mūsų kūrybinio gyvenimo puoselėtojų bei palaikytojų, susirinkusių iš visos Amerikos ir Kanados birželio 30 d. Čikagon, paskaitose, o ypačiai rezoliucijose, ilgai skambės tarp lietuvių. Bent šiuo metu, mūsų emigracinė skeveldra, pasiduodama nutautėjimo vilnims, negalės sakyti, kad niekas neperspėjo ir neištiesė gelbėjimuisi rankos. Kultūros kongreso rezoliucijos, išmąstytos, pritaikytos pavojams ir dalyvių vienbalsiai priimtos, galės būti išsigelbėjimo priemonėmis. Reikia tik, kad iki ateinančio kultūros kongreso mūsų spauda jas nuolat keltų, gvildentų, o visuomenė nuoširdžiai priimtų ir stengtųsi įgyvendinti, šias rezoliucijas galima vadinti lietuvių kultūrinės veiklos programa tremty.

O kad tas mūsų kultūrinio gyvenimo sargų šauksmas fabrikinio gyvenimo bildesy nenutiltų, Liet. Bendruomenė turėtų rūpintis, kad šis kongresas nebūtų paskutinis. Reikia, kad kultūrininkų balsas stiprėtų, dažnėtų ir pasiektų visų lietuvių širdis. Organizuojant antrą kultūros kongresą, jau bus galima panaudoti įsigytą patirtį.

Su šiuo kongresu buvo jungta ir mūsų tautos kultūrinių vertybių demonstravimas. Jį visomis išgalėmis reikėtų plėsti. Dainų šventė apėmė tik vieną sritį — garsinį meną ir tai nepilnai, neparodant operinių bei simfoninių jėgų. Ateityje su kultūros kongresais, kai jie taps mūsų visuotiniais pasirodymais, prisieis jungti ir kitų meno šakų demonstravimą, pagerbiant ne tik dainą, bet surengiant ir lietuvių dailininkų parodas, literatūros šventes. Tai bus įmanoma, jeigu augs solidarumas, meilė savai kultūrai, vienybė ir paskirų šakų menininkai rūpinsis savo srities iškėlimu.

Šiame kultūros kongrese tų gražių savybių jau apsčiai regėjome. Jis praėjo solidarioje dvasioje, su dideliu užsidegimu. Tai užtikrina ir kitų kongresų saulėtą ateitį.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai