Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LENKTYNĖS SU ŠĖTONU PDF Spausdinti El. paštas
Vladas Ramojus: LENKTYNĖS SU ŠĖTONU. Karo nuotykiai, 292 psl. Išleido Liet. Knygos Klubas 1956 metais Čikagoje.

Antroji bolševikų invazija į Lietuvą ir didelio lietuvių skaičiaus pasitraukimas iš tėvynės mūsų spaudoj iki šiol dar nėra kaip reikiant atžymėta, šiuo atžvilgiu gražų įnašą padarė Vladas Ramojus savo knyga "Lenktynės su Šėtonu", kuri savo laiku beveik ištisai buvo spausdinama "Draugo" atkarpoje.

V. Ramojų reikia laikyti gabiu pasakotoju. Jis sugeba įvykius trumpai ir vaizdžiai aprašyti ir nejučiomis skaitytoją pririšti prie knygos.

ši knyga ypač yra įdomi šiaurės vidurio lietuviams, nes autorius aprašo lietuvių partizanų veiklą bei žmonių nuotaikas anomis tragiškomis dienomis Vabalninko, Kupiškio, Pasvalio, Vaškų, Linkuvos ir kitose vietovėse ir lietuvių partizanų kautynes su bolševikų kariuomene prie Joniškėlio ir Saločių. Išmušti iš Lietuvos lietuviai partizanai kartu su autorium patenka į Latviją, kur jie po klaidžiojimų, bado ir nuovargio priversti, kapituliuoja vokiečiams Rygoje.

Po to js gyvai aprašo lietuvių grupės dalyvavimą vokiečių fronte Latvijoj, savo rizikingą pasprukimą iš beveik uždaro apsupimo Kuržemėj ir lietuvių dalinių nuotaikas Žemaitijoj prieš bolševikų kariuomenei ateinant. Vėliau autorius patenka į Rytprūsius bei Lenkiją, kur su lietuvių grupe įvairiose fronto vietose kasa apkasus, kol bolševikai juos suvaro į jūrą prie Dancigo. Laimingu būdu jo grupė patenka į laivą ir taip parlekia Daniją, kur jie kartu su vokiečių belaisviais atsiduria anglų rankose.

Tiek autorius, tiek jo likimo draugai nebuvo jokie vokiečių simpatikai. Jis net ryžosi atsiskirti nuo savo motinos (kuri vyko tolyn nuo artėjančių bolševikų), kad pasiliktų su kitais partizanais ginti savo gimtojo Vabalninko. Ir toliau jo visas tikslas buvo tarnauti Lietuvai (jis buvo sutikęs kaip parašiutininkas grįžti į Lietuvą), tačiau karo audra jį, kaip ir panašaus likimo kitus lietuvius, nešė savo keliu.

Šį V. Ramojaus knyga yra gražus paminklas lietuviams partizanams ir tiems lietuviams kariams, kuriuos likimas buvo privertęs būti vokiečių eilėse, bet kurie kovojo ne už vokiečių reikalus.

Būtų gera, kad V. Ramojus nenu-mestų savo gabios plunksnos, ir aprašytų tiek savo, tiek kitų tautiečių vargo kelią nuo karo pabaigos iki įsikūrimo kituose  kraštuose.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai