Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POPIEŽIUS JONAS XXIII APIE TAIKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Kodėl pagaliau nesantaika bei nesutarimai nederinami, remiantig tiesa ir teisingumu? Kodėl žmonių protiniai sugebėjimai ir tautų turtai dažniausiai nukreipiami ginklų gamybai, gamybai mirties ir sunaikinimo priemonių, o ne visų, ypač mažiau pasiturinčių visuomenės klasių, gerbūvio kėlimui? Žinoma, kad pastangos pašalinti nesutarimus sutinka daug sunkių ir painių kliūčių. Tas kliūtis tačiau reikia nugalėti, nes nuo to priklauso žmonijos ateitis. Reikia stoti į darbą su drąsiu pasitikėjimu, remiantis paties Dievo šviesa ir pagalba. Pažvelkite į jums patikėtas tautas ir įsiklausykite. Ko jos iš jūsų laukia ir ko prašo? Jos prašo ne anų baisių karo pabūklų, kurie gali iššaukti visuotinį sunaikinimą, bet prašo taikos. Tautos trokšta tokios taikos, kurioje visa žmonija galėtų laisvai gyventi, vystytis ir klestėti. Jos trokšta teisingumo, kuris suderintų atskirų visuomenės klasių teises bei pareigas; trokšta pagaliau ramybės ir santaikos, kuria remiasi kiekvienas tikras gerbūvis .

Jūs žinote, ką apie taiką yra pasakę didieji žmonijos genijai. "Taika yra žmonių santaika tvarkoje", — sako šv. Augustinas. "Yra ramybė tvarkoje", —sako šv. Tomas. Tačiau tarp taikos ir vergijos yra neperžengiama bedugnė, nes taika yra ramybė laisvėje.
'Negali būti tikros taikos piliečiams, tautoms ir valstybėms, jei ši taika nėra įsigyvenusi jų sielose. Ijš-viršinė taika yra tik vidines sielų taikos ir ramybės atspindys... Dėl to tik religija gali kurti, stiprinti ir ugdyti taiką. Teatsimena šią tiesą tie, kurie atmeta Dievo vardą, kurie ko-rie užsispyrusiai stengiasi iš žmonių širdžių išrauti religiją. Šiais sunkiais laikais Mes kartojame Dieviškojo Atpirkėjo žodžius ir pažadėjimus: "Palieku jums savo ramybę, duodu jums savo ramybę' " (Jon. 14, 27).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai