Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DĖL KO REIKĖTŲ SUSIMĄSTYTI KULTO MINISTRUI RUGIENIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Ramelis   
Nuoširdžiai džiaugiamės viskuo, ko lietuviai gali pasiekti net okupacinėmis sąlygomis. Solisto V. Daunoro laimėtas aukščiausias į-vertinimas neseniai įvykusiame Tu-lūzos tarptautiniame dainininkų konkurse 'buvo džiugi žinia, kaip ir ankstesni Lietuvos muzikinių ansamblių sėkmingi pasirodymai užsienyje. Maloniai nuteikia Lietuvos dailininkų kūrybiškas gyvastingumas, siekiant ir šiuolaikinio pažangumo, ir tautinio savitumo. Tarp grožinės literatūros knygų randame ir tokių, kurios tikrai praturtina lietuviškosios kūrybos lobyną. Plačius darbo barus varo kalbininkai lituanistai. Reikšmingų laimėjimų pasiekiama ir kitose neutraliose mokslų šakose, kaip matematikoje ar fizikoje.

Tačiau visą tą džiaugimąsi siaubia nuolatinė patirtis, kad minties laisvė okupuotoje Lietuvoje tebelieka suvaržyta nedaug kuo mažiau kaip Stalino metais ("asmenybės kulto sąlygomis"). Ypač klaikiai ir tiesiog neįsivaizduojamai sąžinės laisvės prievartavimas vykdomas religiniame gyvenime. Sovietinės propagandos tarnai labai piktinasi, kad čmeižiame, kai kalbame apie sąžinės laisvės paneigimą rusų komunistinėj santvarkoj. Deja, kun. A. Šeškevičiaus byla neužginčijamai įrodė, kad sąžinės laisvę sovietai yra įraf*? tik į ponierių. štai vėl amerikiečių spauda paskelbė, kad ir kitas kunigas, Juozas Zdebskis, rugpiūčio 26 buvo suimtas už tą patį "nusikaltimą" — vaikų rengimą pirmajai komunijai. Sunku ir amerikiečių spaudai, ir mums suprasti toks akiplėšiškas dviveidiškumas: sąžinės laisvės oficialus pripažinimas ir nuolatinis didžiavimasis sovietiniu humanizmu, kai tuo pačiu metu kunigai kalinami už grynai religinių savo pareigų vykdymą. Sunku tai suprasti ir Lietuvos tikintiesiems. Suėmus kun. J. Zdebskį, Prienų 2000 parapiečių kreipėsi į Kremlių dėl tikėjimo laisvės varžymo, vykdomo vietinės valdžios. Dabar vėl amerikiečių spaudoj pasirodė žinia, kad panašiai į Brežnevą kreipėsi ir Alytaus 1190 parapiečių. Matyti, ir ten kuris nors kunigų buvo suimtas. Iš lietuvių rašto Brežnevui amerikiečių spauda citavo šį viską pasakantį sakinį:
"Jei jo (kun. J. Zdebskio) veikimas yra nusikaltimas, tai mums telieka tik svajoti apie religijos ir sąžinės laisvę".

Pirmasis atsakingasis už tikėjimo laisvės Lietuvoje paneigimą yra okupantinis kulto ministras Rugienis. Iš čia sunku pasakyti, kiek jis tik uoliai vykdo okupanto įsakymus ir kiek jis pats persistengia savo pareigose, šiaip ar taip, Rugienis savo brutalumu neatsilieka nuo Muravjovo — nuožmiausio carinės prievartos atstovo. (Kam šis palyginimas atrodytų perdėtas, tepasiskaito Lietuvoje 1968 m. išleistą istoriko R. Vėbros knygą "Lietuvos katalikų dvasininkija ir visuomeninis judėjimas" ir tepaly-gina joj nupieštą Muravjovo "kulto" politiką su dabar Rugienio vykdomąja "kulto" politika).

Derėtų kulto ministrui susimąstyti ties vienu šios vasaros įvykiu. XIII tarptautinis mariologinis kongresas šių metų rugpiūčio mėnesi vyko komunistinėje Jugoslavijoje — Marijos šventovėje Bistric prie Zagrebo Kroatijoje. Kroatijos kulto ministras Zlatko Frid ne tik leido šiam kongresui vykti, bet ir apgailestavo, kad į jį neatvyko pats popiežius Povilas VI (jį atstovavo vietos arkivyskupas kardinolas Se-per). Prancūzų dienraščio "Le Figaro" (1971.VIII.18) korespondentui kun. R. Laurentinui tas kulto ministras komunistas taip pareiškė:

"Mūsų partija evoliucionavo pagal gyvenimo reikalavimus, nes mums, jugoslavams, marksizmas nėra dogma, bet priėmimas to, kas gyvenime yra vertingo. Ir religija taip pat nėra statiška ir gali keistis. Faktas, kad ji nebėra, kas buvo prieš 150 metų. Nepripažinti tos kaitos būtų didelė klaida. Man religija nėra tik liaudies opiumas. Ji buvo tokiu opiumu, kai buvo manipuliuojama, kai reiškė pasyvumą. Bet krikščionybė vykdo humanizmą, kurį vertinu. Mums, komunistams, plėtoti mūsų kuriamos visuomenės humanizmą nereiškia paneigti kitų, būtent katalikų, humanizmo. Tai, ką pasakiau, mano asmeniška nuomonė. Ji nėra kitų partijos narių nuomonė.Todėl šiuo metu dar sunku tikinčiuosius priimti į partiją. Bet kai nusistatymas religijos ir tikinčiojo žmogaus atžvilgiu bus evoliucionavęs, bus galima partijon priimti ir krikščionis".

Nesileidžiame čia svarstyti kroatų kulto ministro nei minčių, nei vilčių. Viena iš jo pareiškimo aišku: jei nenorima veidmainiauti, skelbiant sąžinės laisvę, bet vykdant tikėjimo persekiojimą, net komunistinėj santvarkoj ieškoma, kaip šią santvarką padaryti žmoniškesnę. Tai dėmesio vertas nusiteikimas.

Žinoma, Rugieniui tas kolega — kroatų kulto ministras nebus autoritetas, nesgi Tito komunizmas yra "iškrypęs". Bet ar sovietinis komunizmas ne daugiau alsuoja nuo amžių įprastu rusų despotizmu, negu iš tikrųjų atstovauja socializmui, kad ir marksizmui? Nė Marksas netroško, kad jo vardu būtų dengiama tironija!

Kroatų kulto mintis dera permąstyti ne tik Lietuvos okupanti-niam kulto ministrui Rugieniui, bet ir visiems, kurie kalbose ir eilėraščiuose skelbia humanizmą ir aukština žmogų. Prieš Rugienio vykdomą sąžinės laisvės trypimą protesto balsą turi pakelti ir patys Lietuvos komunistai. Rugienio kulto politika ir juos pačius kompromituoja, versdama melu visas humanistines deklaracijas ir poezijas.
R. Rainelis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai