Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"AIDUČIŲ" IR ŠALČIŲ LENGVOSIOS MUZIKOS KONCERTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Daiva Matulionyte   
Kiekvienoje meno srityje tenka susidurti su įvertinimo problema: naudoti absoliutų estetinį matą ar bandyti jį lankstyti pagal atskirus atvejus, šis klausimas iškilo man po dviejų Čikagos koncertų: Aidučių ansamblio 5 metų sukakties koncerto "Svajonės" (rugsėjo 18) ir Astros ir Alfredo šalčių koncerto (rugsėjo 19). Jų atliktą muziką tikrai nebūtų galima vertinti pagal klasikinius standartus. Jų muzika yra lengvo pobūdžio, pagrįsta liaudies melodijomis ar dabar sukurta. Tačiau yra geros lengvos muzikos ir yra — muilinės. Muilinė muzika yra ta, kuri paverčia muziką burbulu. Burbulas sprogsta klausytojo ausyse ir palieka sieloje tiktai iškraipytą estetinę žymę. Muilinės muzikos buvo galima rasti abiejuose koncertuose. Aidučių ansamblio koncerte Juozo Strolios ir Vytauto Jančio harmonizuotos bei sukurtos dainos liko grynos, kupinos lietuvio sielos bei gyvenimo. Tačiau Stasio Gai-levičiaus Giedros Gudauskienės ir Salomėjos Čerienės - Mulks dainos nuskambėjo ir dingo kažkur tarp minios girdėtų amorfinių dainų. Kaip besistengtų Aidutės, keisdamos susigrupavimą, drabužius, veidų išraiškas, vis vien negalėtų šių dainų sugrąžinti į mūsų muzikinę atmintį.

Astros ir Alfredo šalčių koncerte išgirdome dabartinę Vokietijoje populiarią muziką. Beveik visos dainos buvo verstos iš anglų kalbos ir sukurtos Amerikoje, ne Vokietijoje. Tiesa, Astra ir Alfredas padainavo kelias "lietuviškas" dainas. Deja, dvi dainos tikrai rusų kilmės, o kitoje skambėjo įvairių tautų įtaka, bet ne lietuvių. Programa muzikinio turinio atžvilgiu buvo nelabai įdomi. Astra ir Alfredas turi puikią progą išgarsinti jau bedingstančias lietuvių liaudies dainas, kurių modalinės melodijos labai palankios paviršutiniškiems, apšlifuotiems balsams.

Abiejų koncertų atlikimas buvo nuoširdus. Visi dainininkai ir vadovai (Aidučių ansamblio vadovė Alice Stephens) įdėjo daugybę valandų bei prakaito besiruošdami. Aidutės, trylika moteriškų balsų, stengėsi vaizdžiai pailiustruoti, kiek įvairių kombinacijų trylika kūnų gali sudaryti nustatytame plote. Solo pasireikšti gavo bent aštuonios. Iš jų verta paminėti Vaigalę Kavaliūnaitę ir Audronę Simonaitytę. Gaila, kad dainos buvo parinktos pagal pasenusį, romantiškai iliuzinį standartą. "Svajonėlės" tiktų gimnazisčių užsimojimui, dėl to Aidučių muzikinis vertingumas dažnai liko tik žiūrovų svajonėse.
Astra ir Alfredas savo dainas atliko jaukiai ir nuoširdžiai. Jų duetas labai paprastas, pagal pačių dainų reikalavimus, jokių į-mantrių harmonizacijų, apsiribojantis tercijomis. Dainuodami lietuvių liaudies dainas, negalėtų apsiriboti "vakarietiška" harmonizacijos sistema. Neapsiribojimas paįvairintų jų repertuarą ir pakeltų programos muzikinį lygį. šiaip jų koncerte ne'buvo jaučiama nei nuobodumo, nei šaržavimo. Lyginant juos su panašiais duetais,ga-lima juos išskirti jų atlikimo šiluma.

Abudu koncertai davė tam tikros rūšies muziką, kuri, kaip menas, privalo turėti galutinę muzikinę vertę. Atlikimo ir programos 1. parinkimo atžvilgiu daugiau vertinčiau šalčių koncertą. Jie pristatė savo mylimą muziką be jokių pretenzijų. Jei Aidučių koncertas būtų užsibaigęs po J. Strolios ir V. Jančio dainų, būtų pilnai pasotinęs mūsų muzikinį alkį. "Svajonės" būtų pasilikusios liaudies muzikos turtinguose rėmuose. Ta ta drobė buvo ištempta ir tiei aptepta, kad 'beliko tik tų liaudies melodijų aidutis.
Daiva Matulionyte



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai