Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAILĖS PARODA ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Čikagos dailės sluogsniai, turėdami gerą lietuvišką užnugarį rodo nemaža veiklumo. Turi jie ir savo menininkų klubą, dažnai su savo kūriniais pasirodo pavieniai dailininkai, dalyvauja bendrose amerikiečių parodose ir ten laimi premijų bei įvairių pripažinimų. Didesnės lietuvių dailininkų kolektyvinės parodos buvo surengtos tik dvi: praeitais metais religinio meno paroda, šiemet prie jaunimo kongreso ir tautinių šokių festivalo — reprezentacinė paroda, trukusi nuo liepos 1 iki 14 d. Parodos tikslas buvo papildyti tautinių šokių šventę lietuviška kūryba, parodyti kitiems kuo gyvena mūsų dailininkai.

Nelengva parodos rengimo našta atiteko Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardai. Ji sudarė specialų rengimo komitetą, kuriam pirmininkavo kun. J. Borevičius, S. J., nariais buvo: T. Blinstrubas, T. Gali-nionis, J. Pilipauskas, V. Virkau. Kūrinius parodai atrinko jury komisija: P. Puzinas — pirmininkas, A. Cooper-Skupas, A. Marčiulionis, Br. Murinas.

Parodoje dalyvavo: A. Cooper-Skupas, A. Galdikas, T. Galinionis, B. Gedvilienė-Vilkutaitytė, Č. Janusas, V. K. Jonynas, A. Kairys (iš Brazilijos), J. Kaminskas (miręs), V. Kašubą, Z. Kolba, J. Lukošienė, E. Marčiulionienė, M. Markulis, Sesuo M. Mercedes, B. Milaknis, R. Mozoliauskas, Br. Murinas, N. Palubinskienė-Vedegytė, J. Paukštienė-Dobkevičiūtė, J. Pautienius, J. Penčyla (iš Kolumbijos), P. Puzinas, V. Raulinaitis, A. Rūkštelė, D. Sakalauskaitė, V. Stančikaitė-Abraitienė (iš Brazilijos), M. Šileikis, Ig. Šlapelis (miręs), A. Tamoliūnas, G. Trečiokaitė, J. Tričys, V. Vaičaitis, V. Vaitekūnas, V. Varneckaitė, A. Varnas, VI. Vijeikis, E. VValaitis, W. Witkus, R. Žukaitė.

Viso dalyvavo 40 dailininkų, išsta-tydami 194 kūrinius (kataloge sužymėta tik 171; dalis paveikslų buvo sukabinta, katalogą atspausdinus).

Peržvelgę šią gražiai sutvarkytą ir eksponuotą parodą, pirmiausia pasigedome Dailės Instituto—mūsų pajėgiausio dailininkų vieneto. Nežinome, kur buvo nedalyvavimo priežastis, bet tokių pajėgių dailininkų kaip T. Valiaus, P. Augiaus, V. Petravičiaus, V. Rato, V. Vizgirdos, A. Valeškos, J. Bakio ir kitų trūkumas laikytinas dideliu nuostoliu reprezentacinei parodai. Taip pavyzdžiui mūsų grafika, kuri paprastai parodose dominuoja ir patraukia visų dėmesį, čia buvo gana kukli.

Paroda buvo surengta Morrison viešbutyje, kur vyko pats jaunimo kongresas. Tiesa, kongreso dalyviams buvo patogu ją aplankyti, tačiau viešbutis lieka viešbučiu, ir jame rimtos dailės parodos nerengiamos. Tam yra galerijos, kurias pirmiausia lanko meno mėgėjai. Nežinia, kokios buvo sąlygos šiuo atveju, gal nebuvo galima gauti kokios galerijos, bet parodos viešbutinis charakteris vargu prisidėjo prie jos populiarumo nelietuviškoje Čikagos publikoje.

Turėdama specifinius reprezentacinius tikslus, jury komisija buvo perdaug švelni ir atlaidi. Ji įsileido ir menkaverčių darbelių, be kurių paroda nebūtų nukentėjusi, o priešingai — pūtų išėjusi kur kas geresnė. Čia jury komisiją gal maišė ir lietuviška spauda, kuri kartais labai neatsakingai rašo apie mūsų dailę. Juk spauda dažnai nebedaro skirtumo tarp didesnio ir mažesnio dailininko, ir taip suklaidina visuomenę, kuri pradeda daugiau dėmesio kreipti į antraeilius, trečiaeilius, visai nepastebėdama, kad šalia jų yra kur kas didesni ir pajėgesni kūrėjai. Toji atsakingumo stoka nuveda ir toliau — suminkština jury komisijos širdis, ir taip parodon patenka apibraižiniai,  atvirutiniai kūriniai.

Stebina dailės mėgėjus dar ir tas faktas: dailininkų dalis jau kuris laikas dalyvauja vis su tais pačiais kūriniais. Kodėl kūrėjai nepasitempia, kodėl nejieško naujo pasisakymo ir nekuria naujų paveikslų? Pagaliau, kodėl jury komisija tokius praleidžia? Tie kūriniai yra geri, bet perdaug matyti, jie pakerta patį parodos principą, kur prisistatoma su naujais laimėjimais.

Parodos rengėjai ir jury komisija norėjo padaryti parodą kiek galima įvairesnę, turtingesnę. Taip čia atstovaujamos visos meno šakos: ir tapyba, ir grafika, ir skulptūra, ir keramika; atstovaujamos ir visos mūsų mene vyraujančios srovės, pradedant realizmu ir baigiant abstraktizmu, kurį puoselėja jaunieji dailininkai, Amerikoje baigę mokslus.

Daugiausia lietuvius dailininkus patraukia gamta, kiek mažiau žanrinė kūryba. Dalis gamtos yra Amerikoj gamtovaizdis, dalis prisiminimuose grįžusi paliktoji tėviškė. Visi jie daugiau ar mažiau modernistai. Net ir nuosaikiuosius realistus yra paveikę impresionizmas ir kitcs meno srovės. Į kraštutinumus nesimėtą, tačiau abstraktusis menas vis kas kartą stipriau įsigali. Jį iš amerikoniškų mokyklų atneša jaunieji menininkai. Savo keliu jie žengia dar netvirtai, tačiau vistiek matai jų kūrybinę jėgą.

Visų parodos dalyvių vertinti ir aptarti nebūtų prasmės, nes daug apie juos rašyta, tuose pačiuose "Aiduose" jie nekartą prisiminti ir charakterizuoti. Sustosim tik ties vienu kitu charakteringesniu momentu.

A. Cooper-Skupas, Amerikos lietuvis, su visais gero tapytojo privalumais, bene pirmą kartą dalyvauja lietuvių kolektyvinėje parodoje. Jo siužetai paimti iš gamtos, arti jos laikosi, tačiau savo impresionistinį charakterį jis moka puikiai apvaldyti, išsaugoti iš seno manierizmo, raudono kolorito persvarą padaryti įvairią, įdomią ir turtingą.

Su A. Galdiko paveikslais išėjo nesusipratimas. Pasiųstieji kūriniai Čikagos laiku nepasiekė, o parodai buvo surinkti iš žmonių anksčiau įsigyti paveikslai. Taip jo gamtovaizdžiai (didelė dalis lietuviškų) jau nebuvo charakteringi dabartinei Galdiko kūrybai.

V. K. Jonynas išstatė jau matytus grafiškus darbus ir tuo išgelbėjo mūsų grafiką, kuri be jo tikrai būtų per daug kukli.

Patraukė mūsų dėmesį ir E. Marčiulionienė savo skoninga ir išlaikyta keramika. Vazos, reljefinės spalvotos Madonos, Kristaus galva modeliuotos švelniame saikingame realizme, gražiai balansuotos ir visdėlto savo interpretacija modernios ir naujos.

Br. Murinas išstatė dešimtį akvarelių. Galėjo jų būti ir mažiau, nebūtų jis nukentėjęs, šiaip jis pasirodė kaip subrendęs menininkas, puikiai apvaldęs techniką, išgavęs tonų cultingumą, praskleidęs subtilius gamtos virpėjimus.

Matytas ir J. Pautienius daugumoje, bet gera tuo, kad j's daro pažangą, išsivaduoja iš blaškymosi ir skaidrina savo pasisakymo būdą.

Jauna, neseniai baigusi develando mokyklą Nijolė Palubinskienė-Vedegytė patraukė savo mokėjimu susitvarkyti su nemažom kompozicijom, išbalansuoti paveikslo dekoratyvinį charakterį, kad jis nebūtų nuobodus. Ji daro didelę pažangą.

J. Paukštienė-Dobkevičiūtė dar vis jieško savo pasisakymo būdo. Reikia džiaugtis, kad ji sugebėjo išskaidrinti formas, praturtinti koloritą, nors dar svetimų įtakų neišvengia.
V. Raulinaitis irgi veržiasi ir jieško savęs ir nūnai atsidūrė primityvizme. Dar jo pilnai neapvaldo, bet jo "Atsisveikinimas" medžio skulptūra įspūdingas ir geras.

Savo nuosaikia, išbalansuota tapyba patraukė ir M. Šileikis, akvarelistas Ed. Walaitis, plastiškom formom skulptorius R. Mozoliauskas, Z. Kolba vitražų ir mozaikų įvairumu.

Parodos rengėjai yra atlikę tikrai nemažą darbą. Kartais kongresų, suvažiavimų metu rengiamos rankdarbių ar spaudos parodėlės, bet meno paroda vistiek yra didesnė ir prasmingesnė. Ji sukėlė judėjimą pačiuose dailininkuose ir mūsų publiką supažindino su mūsų dailininkų kūryba.

Tačiau didžiausia šios parodos, kaip ir kiekvienos parodos, surengtos laisvame pasaulyje, reikšmė yra ta, kad ji pamažu skleidžia mūsų meno raidą, įjungia jaunuosius dailininkus. Tai yra labai svarbu, prisimenant, kid Lietuvoje likę dailininkai neturi jokios kūrybinės laisvės. Ten menas pasmerktas mirčiai. Ko jie negali padaryti, tai atlieka laisvėje gyveną dailininkai. Jie ir neleido mūsų menui sustoti akademizmo, realizmo keliuose. Jie pasisavino moderniojo meno laimėjimus ir kaskart turtina, puoselėja mūsų meną.

Šiam menui išaugti ir jį sutelkti į vieną didelį kraitį, kurį galėsime kada nors parvežti į Lietuvą, Čikagoje organizuojama Čiurlionio galerija. Gražus tai ryžtas. Ir iš šios parodos numatyta nupirkti visą eilę darbų: A. Cooper-Skupo — 2 pav., P. Puzino — 2 pav., B. Murino — 2; č. Januso, J. Kaminsko, E. Marčiulionienės, N. Palubinskienės-Vede-gytės, V. Raulinaičio, A. Rūkštelės, J. Paukštienės-Dobkevičiūtės, J. Pautieniaus, M. šileikio, A. Varno, E. Walaičio — po vieną paveikslą.

Paveikslai galerijai atrinkti gerai, bet gal jų perdaug pirmam kartui. Ar toks kiekis nebus sunku įsigyti pradžioje, Gal reiktų pamažu telkti, renkant ne tik iš parodų, bet ir iš privačių studijų pačius būdingiau-s'us mūsų dailininkų kūrinius. Bet jeigu Čiurlionio galerijos organizatoriai įveiks finansinius sunkumus ir šiuos paveikslus įsigys, tai bus padaryta gera pradžia, ant kurios galės išaugti tikrai turtinga galerija.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai