| |
|
|
|
ETRUSKAI MUMS NEGIMININGI |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Tininis
|
Lietuvių istorijos žurnale "Tautos Praeitis" (t. I, kn. I, Chicago, 1959) kun, dr. K.A. Matulaitis išspausdino straipsnį* "Ar etruskai mums gimin-gi?" Autorius pacitavo kelis trumpus etruskų įrašų tekstus. Pastebėjęs, kad šie tekstai savo skambėjimu kiek primena tam tikrus lietuvių kalbos sakinius, jis sugalvojo ir lietuvišką jų vertimą, pvz: Mirasiithas kapisi naia — Myrasytas kapuosna nuėjo; Ca viri: Eveli tilea—Ką viri (atseit verdi, J.T.) ? —Ievelė tylėjo (50 psl.). Panašiai jis išvertė ir kitus savo straipsny cituotus etruskų kalbos sakinius, remdamasis vienokiu ar kitokiu jų atliepimu lietuvių kalboje.
Iš šios fonetinės analogijos autorius padarė išvadą, kad etruskai "turėjo kalbėti lietuviams panašia kai ba" (50psl). Bet toks tvirtinimas klaidingas. Analoginis kai kurių et-ruskiškų ir lietuviškų žodžių skambėjimas yra tik atsitiktinumas. Autorius tyčia parinko analogiškai skambančius žodžius, nes būtinai norėjo įrodyti etruskų ir lietuvių kalbų giminingumą.
Iš tikro tarp etruskų ir lietuvių kalbų negali būti jokio panašumo. Kalbininkai jau seniai įrodė, kad etruskai nėra indoeuropiečiai. Jei jie būtų tokie buvę, tai visi turimi etruskų įrašai jau būtų buvę išskaityti. O tų įrašų surinkta net apie devynis tūkstančius (i|š VII-II š.). Apie trisdešimt labai trumpų įrašų surasta dviem kalbom — etruskų ir lotynų, šie dvikalbiai įrašai buvo raktas mėginti išskaityti kitus etruskiškui tekstus. Deja, išskaitymas sunkus, nes dar per mažai žinoma etruskiškų žodžių reikšmių. O tie žinomi žodžiai rodo, kad etruskai nėra indoeuropiečiai, pvz.: clan "sūnus", puia "žmona", šec "duktė," avil "metai", tivr "mėnuo," ril "amžius"... Taip pat yra žinomi šeši pirmieji skaitmenys, kurie nieko bendra neturi su indoeuropiečių kalbų skaitmenimis, pvz.: mach, zal, thu, huth, ci, ca. Jie buvo rasti ant lošiamojo kauliuko; net nežinoma, kuris žodelis reiškia atitinkamą skaitmenį. Todėl iš žinomų etruskiškų žodžių reikšmių negalima dar ikšiol nustatyti kokios nors etruskų k. giminystės. Tik viena aišku, kad ji nėra indoeuropinė kalba. Kun. dr. Matulaičio cituoti pavyzdžiai neįrodo, kad tarp etruskų ir lietuvių k. būtų bent mažiausia giminystė.
Autorius taip pat klysta laikydamas Praenestos smeigtuko įrašą etruskiškų. Iš tikrųjų šis įrašas yra vienas iš seniausių lotynų k. paminklų (iš VII š. pr. Kr.). Suskirsčius šį įrašą žodžiais, jis taip atrodytų: "Ma-nios med fhephaked Numasioi." Transkribuotas į klasinę (naująją) lotynų kalbą, šis sakinys skambėtų: "Manius me fecit Numerio" arba lietuviškai: "Manius mane padarė Numeriui". Kun. dr. Matulaitis stebisi, kaip šio sakinio transkribuoto-jai iš Numasioi gauna Numerio. Istorinėj lotynų k. gramatikoje yra vad. rotacizmo taisyklė, nusakanti, kodėl, pvz. iš flos "gėlė" atsirado flores "gėlės", arba kodėl ausosa "auš ra" virto aurora. Straipsnio autorius neteisingai Numasioi transkribuoja Nusnasioi ir verčia veiksmažodžiu "nesoti, nunešioti.". Panašiai darė ir "filologas" Paršaitis-Gabrys, sakydamas kad Pirenėjai (kalnai, skirią Prancūziją nuo Ispanijos) yra nuo bendraties "pereiti".
Kun. dr. Matulaitis apie lotynų ir lietuvių kalbų tarpusavinį santykį sako: "Ilgą laiką mokslo vyrams buvo mįslė, kodėl jaunoje, palyginus, lotynų kalboje yra daug lietuviškų žodžių... Jų dalis yra ide. kilmės, turį bendrą reikšmę su kitomis ide. kalbomis; dalis yra grynai lietuviškos kilmės. Visa tai rodo lietuvių kalbos įtaką į besikuriančią lotynų kalbą" Bet lyginamosios kalbotyros moksle šis klausimas dabar kitaip stovi, šiandien joks kalbininkas nepasakys, kad "lotynų kalboje yra daug lietuviškų žodžių" arba kad lietuvių kalba darė "įtaką į besikuriančią lotynų kalbą."
Juozas Tininis
* "Tautos Praeities" redakcija savo prieraše prie straipsnio pažymėjo: "Būtų gera, kad tuo klausimu pasisakytų ir kiti istorikai bei kalbininkai", čia vieną tokį pasisakymą ir spausdiname. Autorius yra graikų ir lotynų kalbų specialistas.
Redakcija
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
