Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KELIOS MINTYS APIE BENDRUOMENĘ PDF Spausdinti El. paštas
Jos Tarybos suvažiavimo proga
1957 rugp. 31-rugsėjo 2 d. Čikagoje Morrisono viešbutyje posėdžiavo JAV LB Taryba. Tai buvo šios kadencijos Tarybos jau trečioji ir paskutinė sesija. Sesija to mūsų visuomeninio ir kultūrinio organo, kuris visuotiniais ir tiesioginiais rinkimais yra pastatytas Lietuvių Chartos, tų geležinių mūsų tautos įstatymų, vykdymo priešakyje. Todėl pravartu pažvelgti iš vienos pusės į LB užsimojimus ir darbą, kiek tai atsispindi Tarybos, vyriausiojo LB organo, posėdžiuose, ir pajusti iš kitos pusės tas nuotaikas, kokiomis šis darbas sutinkamas ir palydimas.

Atidarymas  ir  sveikinimai
Suvažiavimą rugp. 31 d. atidarė Tarybos prezidiumo pirm. J. Šlepetys. Tarybos narys kun. dr. A. Juška sukalbėjo maldą. LB, siekdama tarpusavio ryšių bei bendradarbiavimo su lietuvių įstaigomis bei organizacijomis, svečiais į savo posėdžius kviečiasi jų reprezentantus, tad ir šio suvažiavimo proga ji susilaukė svečių ir jų sveikinimų bei linkėjimų: žodžiu Vliko, konsulo dr. P. Daužvardžio (ir konsulo J. Budrio vardu), Kanados LB krašto valdybos vicepirm. dr. J. Songailos, profesorių draugijos pirm. M. Krikščiūno, Alto pirm. L. Šimučio, Maž. Lietuvos atstovo kun. J. Paupero, Vasario 16 gimnazijos rėmėjų būrelių atstovo A. Gulbinsko, savanorių-kūrėjų pirmin. gen. M. Rėklaičio, ramovėnų atstovo Dirkio, šaulių atstovo R. Skipičio, raštu Lietuvos pasiuntinio par. einančio J. Kajecko, Lietuvos Laisvės Komiteto pirm. V. Sidzikausko, Alto Čikagos skyriaus pirm. ir ALT S Čikagos skyriaus pirm. T. Blinstrubo, Čiurlionio ansamblio meno vadovo muz. Alf. Mikulskio, LB Roselando apylinkės pirm. ir kt.

Dalyviai
Suvažiavime dalyvavo šie Tarybos nariai: J. Bajerčius (jis, kaip LB Čikagos apyg. pirm., kartu buvo suvažiavimo šeimininkas ir jį pasveikino Čikagos lietuvių vardu), St. Barzdukas, A. Bendorius, J. Boley-Bolevičius, P. Gaučys, dr. J. Girnius, kun. dr. A. Juška, J. Kapočius, prof. St. Kolupaila, Alf. Mikulskis, K. Musteikis, M. Rėklaitis, R. Skipitis, J. Šlepetys (su pertraukomis), prel. Ig. Albavičius, prel. J. Balkūnas (rugsėjo 1 buvo išvykęs į V-ąją Kanados Lietuvių Dieną pamokslo sakyti), dr. Alg. Nasvytis, inž. A. Rudis, kun. B. Sugintas, kan. V. Zakarauskas. Suvažiavimui pirmininkavo tarybos prezidiumo pirm. J. Šlepetys, vietoj neatvykusios dr. M. Gimbutienės, sekretorium buvo pakviestas J. Kapočius.

Lietuvių Charta — geležiniai LB įstatymai
Po tarybos prezidiumo pirm. J. Šlepečio pranešimo, apžvelgusio tarybos pirmųjų dviejų sesijų darbus, bendrąjį CV pranešimą padarė pirm. St. Barzdukas. Bendruomenės rūmai yra statomi ant Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (Vliko) 1949 m. paskelbtos Lietuvių Chartos pamatų. Šią chartą, dešimties Dievo įsakymų pavyzdžiu, galime pavadinti lietuvių tautos Dekalogu. Tautine reikšme ji tokio pavadinimo iš tikrųjų yra verta. Charta skelbia tuos geležinius įstatymus, kurių turime laikytis ir kuriuos privalome vykdyti. Pirmasis — "darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę", kiti — tautinio ir kultūrinio sąmoningumo ugdymas, tautinės kultūros išlaikymas. Todėl Bendruomenei nėra vis-tiek, kaip lietuvis nusistato savo tėvų kalbos, lietuviškos šeimos, mokyklos, knygos ir laikraščio, lietuviškos bažnyčios ir apskritai lietuvių kultūros atžvilgiu. Lietuvybė Bendruomenei nėra tik drungnas sentimentas, pademonstruojamas tam tikromis progomis, bet tautinės gyvybės išlaikymo sąlyga.

Centro Valdybos darbo baruose
Visi LB gyvenimo ir veiklos klausimai bei reikalai svarstomi ir sprendžiami CV posėdžiuose, ir jau vienas tas faktas, kad per dvejus savo darbo metus Centro Valdyba 38 kartus rinkosi į posėdžius, trukusius ne mažiau kaip po 3 vai., rodo C V narių pareigingumą ir atsakomybės pajautimą. O pridėkime įvairų pasirengimą, susirašinėjimą, reprezentaciją ir keliones, tad visa susumavę, gausime dėmesio vertą balansą. Iš pradžių paskirai leidžiamais, vėliau (nuo 1956. 5. 20) biuletenio forma CV į Bendruomenės gyvenimą ir reikalus atsiliepė 78 mimeografinės spaudos puslapiais, kur paskelbta 18 bendraraščių, duota visa eilė nurodymų, išryškinta daugybė veiklos duomenų.  Paskutinio  biuletenio numerio jau buvo spausdinama 300 egz., o periodinei mūsų spaudai aktualesnes žinios ir kita bendruomeninė informacija yra pateikiama dar atskirai. Tiesa, CV pajėgė atlikti ne viską, ką ji projektavo bei planavo ir kam buvo užsimojusi. Jai daug ko trūko — ir laiko, ir jėgų, ir talkos, ir pinigų. Bendruomeninis darbas visiems CV nariams be išimties tėra tik antraeilis, jam jie tegalėjo skirti tik savo laisvalaikio valandas.

Žvilgsnis į  LB organizacinę padėtį
LB taryba ir CV, kaip vyriausiasis ir vykdomasis organai, sudaro Bendruomenės organizacinės piramidės viršūnę. Pati piramidė šakojasi apygardomis ir apylinkėmis. Ir pagrindinis LB darbas atliekamas ne kur kitur, tik čia. Perverskime kad ir mūsų spaudos puslapius — ir pamatysime, kiek jau daug ir kokio didelio tautinio darbo LB šiandien atlieka!

LB organizacinis vaizdas šiandien šiaip atrodo: Bostono apygarda su 5 apylinkėmis, Čikagos apygarda su 20 apylinkių, Hartfordo apygarda su 6 apylinkėmis, Los Angeles apygarda su 2 apylinkėmis, New Yorko apygarda su 15 apylinkių, New Jersey apygarda su 6 apylinkėmis; ne per apygardas, bet tiesiog su CV ryšius palaiko 11 apylinkių; su savo vardu į LB yra įsijungęs Buffalo lietuvių klubas; prie CV įsteigta vad. centrinė apylinkė, kurioj registruojasi visi paskirai gyveną lietuviai, dėl tolumo negalį priklausyti veikiančioms apylinkėms.

Taigi šiuo metu JAV LB turi 6 apygardas ir 67 apylinkes. Toks skaičius yra CV bylose. Bet čia pat tuoj kyla klausimas: kiekgi jų yra iš tikrųjų gyvų, t. y. palaikančių organizacinį gyvenimą (šaukiančių susirinkimus, renkančių valdybas ir t.t.) bei vykdančių LB tikslus ir uždavinius ?

Deja, į šį klausimą visai tikro atsakymo CV duoti negali, nes ji neinformuojama. Pvz. į apygardoms ir apylinkėms šiemet CV išsiųstus anketinius žinių lapus teatsiliepė vos viena apygarda ir 13 apylinkių. CV priklausančią tautinio solidarumo įnašų dalį už 1955 m. teatsiuntė vos 13 apylinkių, už 1956 m. — 21 apylinkė. O kur kitos?

Vadinasi, organizaciniu atžvilgiu esame gerokai palaidi ir nedrausmingi. Tiesa, LB čia nebesudaro kokios išimties, bet ir ji savo pavyzdžiu patvirtina, kad betkoks tikrai tvarkingas, drausmingas, intensyvus bei solidarus  veikimas  mums   dar neįprastas ir neįmanomas. Tai liudija ir organizacinės tuštumos. Pvz. LB organizuojama pagal Vliko priimtą ir paskelbtą Lietuvių Chartą, kiek daug ir kokių stambių Vliko veikėjų bei sekėjų yra kad ir Washing-tone, o LB apylinkės ten vis dėlto ligi šiol nėra. Taigi įstatymai leidžiami kitiems, o ne sau! Tokie kuriozai iš tikrųjų tegalimi tik mūsų gyvenime, nes labai artimi į individualizmą bei palaidumą linkusiam lietuvių būdui. Deja, su šia palaidumo negerove, paraližuojančia mūsų pastangas bei užsimojimus ir neleidžiančia pasiekti kokių nors didesnių darbo vaisių, arba nesisielojame, arba sielojamės visiškai atmestinai.

LB tautinio darbo ir laimėjimų keliu
O vis dėlto LB ir Amerikos lietuvių gyvenime, juo toliau, vis giliau leidžia savo šaknis. Stabtelėkime bent ties svarbesniais jos reiškimosi momentais.

1956 m. LB suorganizavo pirmąjį JAV ir Kanados lietuVių kultūros kongresą (jo darbai išleisti atskiru 'Aidų" žurnalo numeriu) ir moraliai bei materialiai prisidėjo prie pirmosios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės įvykdymo.

Šiais metais LB surengė pirmąją JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventę ir visuotinę lietuvių dailės meno parodą (jei ne visi mūsų dailin'nkai joje dalyvavo, kalta ne LB, bet jų pačių ambicijos bei nesutarimai), prisidėjo prie lietuvių jaunimo kongreso sušaukimo.
Kitais metais LB eina į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimą ir Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 40 metų sukakčiai, Lietuvos himno autoriaus dr. V. Kudirkos gimimo 100 m. sukakčiai, lietuvių emigracijos į Ameriką 300 m. sukakčiai ir šv. Kazimiero, tuo tarpu vienintelio lietuvio šventojo, gimimo 500 m. sukakčiai paminėti bei įprasminti organizuoja kelias rajonines mokyklinio mūsų jaunimo šventes.

Pagaliau LB jau galvoja ir apie pastovesnį tautinių meninių mūsų švenčių planą, tad pradėti pasitarimai dėl antrosios dainų šventės organizavimo, turės sau vietą tame plane rasti antroji tautinių šokių šventė, antrasis kultūros kongresas ir t.t. šitokių didelių masinių tautinių švenčių — manifestacijų mums reikia ne tik mūsų dvasioms Lietuvos meilės ugnimi kaitinti, ne tik mūsų reprezentacijai, bet ir kultūrinių mūsų židinių (mūsų chorų bei ansamblių, tautinių šokių būrelių ir kt.) darbo entuziazmui kelti bei palaikyti, ir manome, kad čia yra visų pirma LB paskirtis.
 
Liepos 23 d. Freiburge, Vokietijoje, mirė Bronius Stočkus. Jis ten buvo atvykęs trumpam laikui, lankydamas Europą ir Afriką.

Velionis priklauso tai eilei žmonių, kurie prisirenka gausybę mokslo žinių, bet nesuskubę perteikti jų kitiems, nusineša j kapą. Br. Stočkus išsiskyrė savo žinojimu, apimančiu įvairias šakas. Gimęs 1912 m. Karkulpėnų. kaime, Vilkaviškio apskr., užbaigė Kybartų gimnaziją ir Vytauto Didžiojo Universitete studijavo germanistiką, lituanistiką ir filosofiją. Mokytojavo Sakių ir Kybartų gimnazijose. Studijas gilino vasaromis, lankydamasis užsieniuose. Buvo kviečiamas dėstyti universitete, bet nuo šio darbo sutrukdė tremtis.

Patekęs Vokietijon, studijavo Stutt-garto universitete matematiką. Niujorke gi studijavo atominę fiziką. Tuo pačiu laiku gilinosi į literatūrą, filosofiją, kalbotyrą.

Užimtas nuolatinėmis studijomis, daug parašyti nesuspėjo. Jo straipsniai filosofinėmis-kultūrinėmis temomis buvo atspausdinti "Aiduose", žymiausias jų yra "Pasaulinis vyksmas" (istorijos filosofija), spausdintas 1955 m. "Aidų" 5, 6. 7 nr. šiam žurnalui velionis pateikdavo ir apžvalginių straipsnelių dienos klausimai.

Imigravęs į Ameriką, šalia studijų mėgo keliauti, kad geriau pažintų svetimų kraštų kultūrą bei papročius ir patobulintų išmoktas kalbas. Anksčiau aplankė Meksiką, šį pavasarį   leidosi  kelionėn už vandenyno.

Spėjęs aplankyti Ispaniją, Moroką ir Prancūziją, Vokietijoje turėjo pasiduoti sunkiai galvos operacijai, kuri nebegalėjo išgelbėti gyvybės. Ir taip dabar su skausmu tenka minėti Br. Stočkaus ankstyvą mirtį.

Tai didieji LB žygiai, vykdomi viso krašto mastu arba bendradarbiaujant ir su Kanados LB.
Iš apygardų raktinė padėtis atitenka pasaulio lietuvių sostinės Čikagos apygardai: čia ligi čiol vyko visi didieji tautiniai kultūriniai mūsų įvykiai, ir tai daugiausia apygardos darbo bei pastangų dėka. Tiesa, Čikagai ir lengviau kaip kitiems, nes čia visko daugiau: ir darbininkų, ir kultūrininkų, pagaliau ir pačių lietuvių. Antroji didžioji JAV LB apygarda yra pasaulio sostinės — New Yorko. Jai atitenkąs didelis ir svarbus uždavinys — 1958 m. įvykstančio ULB seimo suorganizavimas, ir šiam tikslui čia sudarytas gabaus, paslankaus, plačių pažinčių turinčio pirmininko prel. J. Balkūno vadovaujamas organizacinis PLB seimo komitetas, savo keliu sudaręs eilę komisijų atskiriems uždaviniams.

Iš apylinkių atsiliepė ir savo veiklos apyskaitinius pranešimus CV atsiuntė šios: Amsterdamo, N. Y., Cypress Hill, N. Y., develando, Ohio, Detroito, Mich., Great Necko, N. Y., St. Louis, Mo., Marquette Parko, 111., Newarko, N. J., Omahos, Nebr., Ridgewoodo, N. Y., Roselando, 111., Rochesterio, N. Y., Pittsburgho, Pa. Žurnalo apžvalgos rėmai neleidžia prie kiekvienos iš jų stabtelėti, bet jų veikla reiškiasi tautinių ir bendruomeninių švenčių, minėjimų ir paskaitų, koncertų ir vakarų, parodų ir kt. parengimų organizavimų, lituanistinių mokyklų, chorų ir teatrų laikymu arba rėmimu, mokinių dailiojo skaitymo, deklamavimo ir kalbėjimo konkursėlių skelbimu bei premijavimu, o tokia develando apylinkė paskelbė ir sėkmingai vykdo net dramos veikalų konkursą su 1000 dol. premija. Kaikurių apylinkių pajėgumą gražiai rodo jų metinė apyvarta, pvz. develando apylinkė per metus turėjo $9,5000.00 apyvartos, Detroito apylinkes metinės pajamos buvo $5,266.74, Great Necko — $643.74, Rochesterio — $577.44, Amsterdamo — $420.00, Omahos — $340.00 ir t.t.

Pažymėtina taip pat LB apylinkių talka Altui ir Balfui. Štai Philadel-phijos apylinkė pereitais metais Altui nusiuntė pusantro tūkstančio dol. su viršum (LB centrui tedavė $100.00), Omahos apylinkė — $537.20 (LB centrui — 56.00), Great Necko

apylinkė — $146.09 (LB centrui — $21.60) ir t.t. LB neturi nieko prieš, kad remiamas didžiai svarbus ir reikšmingas Alto darbas (nors Alto iždininkas iš LB pasišaipo, kaip tik gali ir moka), bet organizaciniu atžvilgiu čia ne viskas tvarkoje: be lėšų paliekama LB Centro Valdyba yra nebepajėgi ką nors didesnio padaryti. Sauso juk niekas neklauso.

Kam reikalingos LB lėšos
Taigi lėšų klausimas LB yra daugiau negu aktualus. Graži yra LB tautinio solidarumo įnašų idėja — "tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą" (Lietuvių Charta). Iš visų sudedamų kad ir nedidelių įnašų susidarytų LB darbui reikalingos sumcs. Deja, LB nebeturi nei policijos, nei mokesčių inspektorių, nei antstolių, o patys įnašai nebeateina. Apylinkės ir apygardos čia, tiesą sakant, neperdaugiausia nė dėmesio teparodo. Kiekvienas darbas visų pirma yra įsipareigojimas, reikalaująs iniciatyvos, paslankumo ir vykdymo. Kai šito viso nėra, teturime tik gražius žodžius ir skraidymą padangėmis. Todėl reikia vėl iš naujo prisiminti tas LB darbo sritis, kurioms taip pat reikia nuolatinių ir pastovių pajamų:

Kultūros Fondo plano vykdymas: Pasaulio Lietuvių Archyvo išlaikymas, "Knygų Lentynos" leidimas, Lituanistikos Instituto red. lietuvių mokslininkų darbų leidimas, jaunimo literatūros leidimas, kasmetinės lietuvių kultūros premi;os skyrimas, kasmetinės lituanistinės stipendijos skyrimas ir kt.

Švietimo plano vykdymas: mokyklinių vadovėlių ir lituanistinių mokslo priemonių gaminimas ir leidimas, rodomųjų Lietuvos vaizdų gaminimas ir kt.

Lituanistikos vasaros semestro mūsų seselėms mokytojoms ir kitiems mokytojams, lietuvių parapijose dirbantiems kunigams ir mūsų klierikams, mūsų studentams ir kitiems su lietuvišku darbu susiduriantiems lietuviams prie kurio nors universiteto suorganizavimas ir išlaikymas.
Spausdinto, regulariai pasirodančio LB biuletenio leidimas.

Mūsų jaunimo kūrybinės iniciatyvos ir pastangų skatinimas, palaikymas ir rėmimas (pvz. žurnalo "Lituanus" ir pan.).

Tai realu ir konkretu. Tai galėtume vykdyti visų lietuvių pastangomis. Todėl vėl tenka grįžti prie LB Centro Valdybos 1956 Naujųjų Metų proga mesto šūkio — sutelkime po LB vėliava bent 50 tūkstančių lietuvių! Lietuvių, kurie "tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan" mokėtų nuolatinį tautinio solidarumo įnašą.

Deja, CV kreipimasis tada buvo sutiktas visiška tyla: dėl jo neatsiliepė nė vienas jį įsidėjęs mūsų laikraštis, jo nesvarstė nė viena LB apygarda ar apylinkė (bent nėra žinių), jam neparodė nė mažiausio dėmesio tokia gausi mūsų šviesuomenė, dėl jo neprabilo nė vienas mūsų veikėjas visuomenininkas ar politikas . . . Iš tikrųjų lyg tada CV būtų kreipusis kokiu pašaliniu, nereikalingu, svetimu reikalu!

LB Geležinis Fondas
Kiekvienam susipratusiam lietuviui turėtų būti aišku, kad be lėšų LB nieko didesnio ir patvaresnio nebepadarys. Šiuo reikalu susirūpinusi LB Centro Valdyba į LB Tarybos sesiją atėjo su LB Geležinio Fondo projektu. Tiesa, tai jau sena idėja, tik vėl iš naujo judinama. Referentas CV vicepirm. dr. Alg. Nasvytis nubrėžė pagrindines tokio fondo gaires:

Pagrindinės šio fondo sumos būtų neliečiamos, CV naudotųsi tik šių sumų nuošimčiais. Fondą valdytų pačios LB tarybos rinkti globėjai (trustee). Jo lėšas sudarytų: amžinųjų LB narių įnašai (tokie amžinieji nariai mokėtų po 100 dol. ir būtų - atleisti nuo kasmetinių tautinio sol. įnašų); testamentiniai ir kt. palikimai; proginės ir atsitiktinės lietuvių biznio įmonių bei įstaigų ir paskirų asmenų aukos; sąlyginiai palikimai Lietuvoje esantiems giminėms ir specialiems Lietuvos reikalams (kol susidarys ten sąlygos, laiduojančios šių palikimų persiuntimą ir laisvą naudojimą).

LB taryba fondo idėjai iš principo pritarė, bet jos vykdymo galimybes tirti pavedė prie tarybos sudarytai finansų komisijai (jos pirmininku išrinktas tarybos narys LE leidėjas J. Kapočius).

Lituanistinių mokyklų programos
Su LB Centro Valdybos išleistomis lituamstinių šeštadieninių mokyklų programomis tarybą supažindino CV narys švietimui Ig. Malėnas. Pirmojoj 36 psl. knygelėje duotos lituanistinių šeštadieninių pradžios mokyklų programos, antrojoj 24 psl. knygelėje — lituanistinių šeštadieninių augštesniųjų mokyklų programos. Jas visų pirma parengė pats narys švietimui Ig. Malėnas, pasikvietęs kitus mūsų  specialistus  — kun. dr. K. širvaitį religijai, Pr. Naujokaitį lietuvių kalbai ir literatūrai, V. Liulevičių lietuvių tautos istorijai, Alf. Mikulskį dainoms ir žaidimams, L. Sagį tautiniams šokiams, K. Žilinską lietuvių dailei ir menui. Duodamas programas, CV siekia įnešti į lituanistinį mokymą daugiau sistemingumo ir tvarkos. Tolimesnis žingsnis bus — pagal programas rengti ir leisti ir pačius vadovėlius.
CV finansine apyskaita

CV finansinę apyskaitą tarybos suvažiavimui pateikė ižd. J. Staniškis... Per dvejus veiklos metus CV pajamų turėjo $5,219.80 (iš Loko perimta 1,005.20, taut. solidarumo įnašų 1,896.59, aukų žurnalui "Li-tuanus" paremti 623.20, aukų Vasario 16 gimnazijos namams išpirkti 462.00 ir kt.), išlaidų — $3,767.96 (žurnalo "Lituanus" leidimui paremti 1,000.00, Kultūros Fondui ir Pasaulio Liet. Archyvui 1,000.00, Vasario 16 gimnazijai 462.00, raštinei ir paštui 290.00 ir kt.), likutis $1,451.84.

CV iždininkas apie LB finansus kalbėjo su dideliu rūpesčiu. Didesnė dalis apylinkių centrui nieko nebesiunčia, o yra apygardų, kurios dar nieko nebedavė nei Lokui, nei dabar CV. Šituo savo pačių rankomis griauname ir LB.

Taryba taip pat priėmė CV pateiktą sąmatos projektą 1957-58 m. su $6,800.00 pajamų ir išlaidų. Kukli tai sąmata, bet būtų tikrai didelė gėda, jei ir tokios neįvykdytume.

PLB Seimas
Atskiruose kraštuose veikia vietinės bendruomenės. Vyriausiasis visų tautinių mūsų bendruomenių šeimininkas bus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas. Jis derins atskirų kraštų lietuvių bendruomenių tarpusavio santykius, jis ugdys ir stiprins jų bendradarbiavimą. Jis bus taip pat ir vyriausiasis sprendėjas: atsirėmęs į Lietuvių Chartą ir joje nusakytus LB tikslus, kurie nekeičiami, PLB seimas priims PLB konstituciją ir tuo atbaigs PLB organizacinę stadiją.
Ruošimasis sudaryti vyriausiąjį organizacinį lietuvių organą pasauliniu mastu yra naujas, bet didžiai reikšmingas žygis. Tai yra epochinės reikšmės įvykis, toks kaip pirmojo tautinės dvasios "Aušros" laikraščio pasirodymas, kaip Didžiojo Vilniaus Seimo sušaukimas, kaip pirmojo lietuviško dienraščio "Vilniaus žinių" išleidimas, kaip Lietuvos Tarybos suorganizavimas ir kt.

PLB seimo organizacinis komiteto pirm. prel. J. Balkūnas LB tarybą supažindino su parengiamaisiais šio seimo darbais. Org. komiteto planu, PLB seimas turės būti didinga ir įspūdinga laisvojo pasaulio lietuvių politinė ir kultūrinė demonstracija už Lietuvą ir Lietuvių Tautą. Seimo balsas turi būti galingas. Todėl turi būti padaryta viskas, kad šitai pavyktų.

LB Taryba org. komiteto užsimojimams pritarė. Labai svarbus taip pat reikalas — reikiamų lėšų PLB seimui sutelkimas.

Kiti pranešimai
C V narys kult. reikalams muz. Alf. Mikulskis plačiau apžvelgė kultūrinius LB užsimojimus ir ryškino kultūrinio LB darbo kryptį bei prasmę.

JAV LB finansų komisijos pirm. W. M. Chase raštu atsiųstame pranešime apžvelgė šios komisijos veiklą, pateikdamas taip pat kaikurių sumanymų ateičiai.

Tautos Fondo pasų ir ženklelių administratorius A. S. Trečiokas taip pat raštu atsiųstoje apyskaitoje pateikė šių pasų ir ženklelių platinimo duomenis: išplatinta už $750.75, Centro Valdybai persiųsta $622.35.

JAV LB Kultūros Fondo pranešimą padarė jo valdybos pirm. J. Kreivėnas: paskelbtas tautinės misterijos konkursas su 500 dol. premija už tekstą ir 500 dol. už muziką (pirmąją premiją duoda Kanados LB KF); leidžiami 3 tomai "Aleksandryno" po 500 psl. kiekvienas, pirmasis tomas jau atiduotas spaudai; susitarus su Terros leidykla, leidžiamos 3 knygelės jaunimo literatūros, KF finansuoja iliustravimą; leidžiama A. Ružancovo red. "Knygų Lentyna"; sudaryta lietuvių muzikos komisija, einama prie tautinių šokių komisijos ir jaunimo komisijos sudarymo; pajamų $1,711.97, išlaidų $983.34 (LRD literatūros premijai 500.00, jaunimo literatūros iliustravimui — 450.00 ir kt.), likutis $728.63.

Kontrolės  Komisijos aktai
LB kontrolės komisijos, kurią sudaro prel. Ig. Albavičius, J. Ba-jerčius ir D. Velička, Centro Valdybos ir Kultūros Fondo atskaitomybės tikrinimo aktus tarybos suvažiavimui pateikė D. Velička. Juose konstatuota, kad CV atskaitomybės knygos ir bylos ižd. J. Staniškio tvarkomos kruopščiai ir pavyzdingai, KF nei atskaitomybės, nei kitos raštinės bylos reikiamu tvarkingumu nepasižymi.

Kritiškas žvilgsnis į JAV LB
Šiam tikslui LB Tarybos prezidiumas pakvietė referentais du tarybos narius. Dr. J. Girnius į LB pažvelgė kultūrinės veiklos požiūriu. Jo pranešimas pasižymėjo išsamumu, nuoseklumu ir dideliu susirūpinimu dėl tautinės mūsų ateities. Keldamas trūkumus ir negeroves, pranešėjas kartu atėjo ir su konstruktyviais siūlymais jiems taisyti ir ateičiai ruoštis. Tai buvo naudingas aktyvaus mūsų kultūrininko pasisakymas, ir reikia laukti, kad jis bus paskelbtas ir viešai.

A. Bendorius, antrasis pranešėjas, organizaciniu atžvilgiu JAV LB vertino ištisai neigiamai. LB esanti krizės padėtyje. Tai ant seklumos užplaukęs laivas. CV pirmininko reikštasis optimizmas, kad JAV LB ir Amerikos lietuvių gyvenime leidžianti giliau savo šaknis, neturįs jokio pagrindo. Tai esąs tik savęs apgaudinėjimas. Kiekgi lietuvių moką tautinio solidarumo įnašus? CV dirbanti be plano, blaškantisi ir esanti pavargusi. Lietuvoje kalbininkai per 22 laisvės metus nebepajėgę sutvarkyti net rašybos, tad ko galima esą tikėtis iš Bendruomenės, kurios priešakyje stovįs taip pat kalbininkas? CV verčiantisi pinigų elgetavimu. Ji nesirūpinanti rasti LB organizatorių. LB laivui nuo seklumos nutraukti reikią vilkikų. Tie vilkikai — tai asmeninis kontaktas. Reikią lankyti lietuvius individualiai, o JAV LB iš krizės išvesti sudaryti specialų organą.

Diskusijose ir kai kurie kiti tarybos nariai pritarė, kad JAV LB esanti didžiausioje finansinėje krizėje, ir jei ji nebūsianti išspręsta — teksią likviduoti (kun. dr. A. Juška). Todėl LB darbui reikią atlyginamų žmonių ir mokesčių rinkėjų (J. Kapočius) ir kt.

Tada CV pirm. St. Barzdukas, pareiškęs su kaikuo sutinkąs, su kaikuo nesutinką (pvz. dėl plano neturėjimo), bet negalįs pasitaisyti iš nuovargio ir kitų nurodytų ydų, savo ir kitų trijų posėdyje dalyvaujančių CV narių (Ig. Malėno, Alf. Mikulskio ir J. Staniškio) vardu LB tarybos prezidiumo pirm. J. Šlepečiui įteikė šio turinio pareiškimą: LB Centro Valdyba, siekdama sudaryti sąlygas naujai CV išrinkti, reiškia savo atsistatydinimą ir prašo tarybą dar šioje sesijoje sudaryti naują CV.

Šis klausimas buvo išspręstas pasitikėjimo CV balsavimui: tarybos nariams vieningai pasisakius už pasitikėjimą, CV toliau likosi savo pareigose.

LB Tarybos nutarimai
Pranešimų, pasisakymų ir diskusijų išvadas rezoliucijų forma nutarimų komisijos vardu tarybai referavo P. Gaučys (be jo, j šią komisiją dar buvo išrinkti A. Bendorius ir dr. J. Girnius). LB Taryba pasisakė daugybe klausimų bei reikalų — jaunimo, lituanistinių mokyklų ir lituanistinio švietimo, vaikų laikraštėlių ir skaitybos, jaunimo organizacijų ir stovyklų, lietuviškos knygos, Kultūros Fondo, lietuvių bažnyčių ir kt. (nutarimai bus paskelbti atskirai).

Pabrėžtas LB finansų stiprinimo reikalas.
Įvesta LB švente — jai parinktas paskutinis birželio mėn. sekmadienis, ir ji visoje Amerikoje bus vadinama vienodu Lietuvių Dienos vardu.

Be renkamųjų LB tarybos narių, į tarybą nariais su sprendžiamuoju balsu įeis LB apygardų pirmininkai (arba jų pavaduotojai) ir CV nariai (ne tarybos nariai).

CV pavesta skelbti nešiojamo LB ženklelio konkursą (ženklelį galutinai priims PLB seimas).
JAV LB atstovams į PLB seimą korespondenciniu būdu išrinkti sudaryta komisija iš R. Skipičio — pirm., J. Bajerčiaus, A. Juškos, St. Kolupailos ir M. Rėklaičio — narių.

Kad   galėtume  pasisakyti ...

LB tarybą sesijos proga, kaip matėme, daug kas pasveikino. Jos darbu domėjosi ir posėdžiuose lankėsi keliasdešimt (apie 30) svečių. Vedamajame prisiminė ves vienas mūsų laikraštis ("Draugas"). Spaudos žmonės, ir kviečiami, sesijai dėmesio nedaug teparodė — teatsilankė "Laisvosios Lietuvos" redaktorius, atsiliepęs po to straipsniu, ir dar vienas kitas, bet viešumoje nepasirodęs. Todėl mūsų spauda ir tesiten-kino daugiausia atsitiktiniais, iš pašalio ateinančiais tarybos sesijos aprašymais arba tik kronikinėmis žinutėmis. Vadinasi, pagrindinis informacinis bei propagandinis mūsų įrankis LB siekimų išpopuliarinimui, pareigos išryškinimui sesijos proga labai maža arba ir visai nieko nebepadarė. Gaila, bet ir LB dažnai tetraktuojama tik tiek, kaip ir betkuri kita eilinė mūsų organizacija. Tas neprisideda prie jos norimo stiprėjimo bei augimo.

Iš LB tarybos narių, be prezidiumo ir CV pirmininkų, sesijai specialaus dėmesio teparodė kun. dr. A. Juška, atsiliepdamas dviem straipsniais: "Bendruomenės Tarybcs sesijos proga"   ("Draugo" 203 nr.) ir "Daug planų, maža pinigų" ("Draugo" 217 nr.). Detroitiškis V. Kutkus pasisakė straipsniu "Atstovai Bendruomenės Seiman" ("Draugo" 202 nr.).

LB gyvybės problema yra jos darbuotojų kadrų problema: ten, kur atsiranda veikėjų su iniciatyva, su atsidėjimu ir su pasiryžimu, ir LB reikalas darosi gyvas; kur jų stinga — ir LB merdi arba snaudžia.

LB darbas priklauso daugiausia kultūrinei sričiai, tad jis susiduria ir su specifiniais sunkumais: kultūrinė sritis, pref. St. Šalkauskio žodžiais, sunkiau teprieinama, nes ji "reikalauja daugiausia kultūrinio subrendimo, iniciatyvos ir kūrybinio užsimojimo". Užtat ši darbo sritis išskirtinai taip pat svarbi. LB darbuotojai yra pasiėmę ant savo pečių didelę ir sunkią naštą. Tad garbingai ją neškime iki galo, kad galėtume pasakyti: padarėme, ką galėjome, tepadaro kiti geriau.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai