Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
BE TAVĘS

1
Tavęs daugiau nebėr.
Tačiau ruduo
yra paskendęs meilės chrizantemose.
Tik upeliūkščio tolimas čiurlenimas
kartoja man,
kad jau nebėr
daugiau tavęs.
Tiktai vandens
ramus čiurlenimas paliko tavo vietoje.

2.
Dabar kiekvienas skersgatvis paženklintas
geltonu antspaudu.
Virš miesto
geltono aukso blizgesys.
Tai saulė.
Ir tykiai krenta rudenio pasaulyje
pirmieji buvusių svajonių lapai.
A. Gudaičio eskizas

3.
Turiu surasti debesį,
ar lenktą
mėnulio lanką,
arba sausą
vienatvės medį rudenio danguj,
idant galėčiau amžinai užmiršti
tavo plaukų auksinį nuolankumą.

4.
Praeina moterys.
Aš ieškau
tarp jų tavęs.
Aš ieškau panašumo
tarp tų,
kurios praeina,
ir tavęs.
Maniau,
kad tu buvai.
Bet tai tebuvo
tavo pečių švelnusis nuolankumas.

LIETUVOS DOBILĖLIS

Kiekvienas tikras mano poezijos žodis
reiškia meilę lietuviškam žodžiui,
reiškia meilę lietuviškumui ir meilę Lietuvai,
nes esu Lietuvos laukų paprasčiausias ir mielas
Lietuvos dobilėlis.

Kiekvienas tikras mano meilės eilėraštis
yra meilės eilėraštis Lietuvai,
nes esu Lietuvos laukų paprasčiausias ir mielas,
ir graudus dobilėlis.

O po to, kai manęs nebebus jau daugiau pasaulyje,
pasiliks tik ramusis dangus mano buvusioj vietoje,
idant kartas nuo karto galėtų kitiems paliudyti,
kaip aš baisiai mylėjau svetur savo tolimą Lietuvą.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai