Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EUROPOS PARLAMENTAS PRIEŠ SOVIETŲ KOLONIALIZMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   

Grobuoniškoji Sovietų Sąjunga iki šiol buvo laikoma savotiškoje privilegijuotoje padėtyje: nebuvo drįstama tarptautinėse institucijose kelti stipresnį balsą prieš jos kolonializmą.

Gerą pradžią čia sausio 13 d. padarė Europos parlamentas. Ši institucija — apsijungimo siekiančios Europos demokratinis centras. Sudarytas jis iš dešimties į tą parlamentą įsijungusių demokratinių Europos kraštų. Į jį įeina Belgija, Danija, V. Vokietija, Graikija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, Olandija ir Anglija. Taigi — ir pačios didžiosios Europos valstybės; parlamentas gi apjungia kraštus, kuriuose yra apie 270 milijonų gyventojų.

Parlamentas — tai Europos Bendrijos (Community) demokratiškoji atstovybė. Jo nariai renkami visuose suminėtuose kraštuose, bet jie į parlamentą įeina ne kaip savo valstybės atstovai, o kaip atitinkamos partijos nariai. Šiuo metu Europos parlamente yra 125 socialistai, 117 krikščionių demokratų, 63 konservatoriai (jie nelabai nori to vardo ir oficialiai vadinasi Europos demokratais), 48 komunistai bei jų bendrakeleiviai, 38 liberalai ir jiems artimi demokratai, 22 vadinamieji Europos progresyvieji demokratai, 11 techniškųjų koordinacinių grupių narių ir 10 nepriklausomų. Iš viso parlamentas turi 434 narius, kurių, suprantama, nevisi atvažiuoja į posėdžius, o ir atvykę ne visuose posėdžiuose dalyvauja.

Parlamentas turi 18 specialių komitetų: politinių reikalų, agrikultūros, biudžeto, ekonominių ir finansinių reikalų, energijos ir tyrimų, užsienio ekonominių santykių, teisės, socialinių riekalų ir darbo, regionalinės politikos ir regionalinio planavimo, sveikatingumo bei vartotojų globos, jaunimo bei kultūros ir sporto bei informacijų, vystymosi ir bendradarbiavimo, biudžeto kontrolės, procedūros ir peticijų, kredencialų patikrinimo, institucinių reikalų, Europos moterų reikalų.

Jau tų komitetų pavadinimai rodo, kaip platus parlamento darbas. Jis apima Europos politinius, kultūrinius, ekonominius ir kitokius reikalus. Europos parlamentas savo darbą koordinuoja su Europos Bendrijos vadovybe, ministrų taryba ir teisingumo tribunolu. Pažymėtina, kad ministrų tarybą sudaro 10 narių — po vieną iš kiekvieno krašto, tačiau tarybos sudėtis keičiasi pagal tai, koks reikalas svarstomas. Jeigu politinis — taryba sudaroma iš užsienio reikalų ministrų, jeigu žemdirbystės — iš agrikultūros ministrų, jei finansų — iš finansų ministru.

Europos parlamentas yra didžiulė įstaiga. Kadangi vadovaujasi pilnai demokratiškais principais, tai parlamente kiekviena tautybė vartoja savo kalbą, užtat turi didelį štabą, kuris tuo pačiu metu, atstovui kalbant, verčia, ir kiekvienas dalyvis gali klausytis savo norima kalba, o posėdžiui pasibaigus, tuojau išspausdinami kalbų bei nutarimų tekstai visomis parlamente vartojamomis kalbomis.

Europos parlamentas posėdžiauja kas mėnesį po vieną savaitę. Į parlamento posėdį sausio 10 - 14 d. buvo įtrauktas Lietuvos, Latvijos, Estijos klausimas. Jis jau judintas anksčiau, tačiau ankstyvesnė parlamento pirmininkė S. Veil šio klausimo kėlimą parlamente užblokavo. Paskutiniu metu Baltijos valstybių laisvės klausimą iškėlė Anglijos Sir James Scot-Hopkins drauge su danų atstovais. Klausimas pajudėjo. Parlamentas 1981 m. sausio 12 d. pavedė jį Politiniam komitetui, kuriam vadovauja italų krikščionių demokratų atstovas Mariano Rumor. Komitetas savo posėdyje 1981 m. spalio 27-28 d. perdavė kitam krikščionių demokratui — Otto Habsburgui parengti parlamentui atitinkamą raportą. Jo parengtą raportą politinis komitetas svarstė 1982 m. balandžio, gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais ir vienbalsiai nutarė įteikti parlamentui, kad šis paskelbtų rezoliuciją. Net komitete dalyvavę komunistai nedrįso balsuoti prieš ir per balsavimus pasišalino.

Pagaliau Europos parlamentas 1983 sausio 13 dieną diskutavo šią rezoliuciją. Labai stipriai už ją pasisakė pats Otto Habsburg, vokiečių krikščionių demokratų atstovas Ru-dolf Wedekind, britų konservatorius Richard J. Simmonds, italų liberalų atstovas Jas Gavvronski (lenkų kilmės), italų socialinio tautinio sąjūdžio narys Pino Romualdi bei vokiečių krikščionių demokratų narys prof. NVilhelm F. T. Hahn (kilęs iš Estijos). Prieš kalbėjo prancūzų komunistas Chambeiron ir graikų komunistas Adamou. Rezoliucija priimta didele balsų dauguma:už ją pasisakė 98, prieš 6, susilaikė 8. Prieš balsavo keturi graikų komunistai, vienas graikų socialistas ir vienas britų darbie-tis.

Socialistų blokas iš pradžių buvo šaltas šios rezoliucijos reikalu. Jiems atrodė, kad tai bus tik Maskvos erzinimas. Tačiau aktyviai pasireiškė kai kurios socialistų grupės. Europoje veikia Maskvos užgrobtų kraštų socialistų sąjunga, kuri priėmė rezoliuciją, raginančią socialistus Europos parlamento atstovus pasisakyti už rezoliuciją. Taip pat ir lietuviai socialdemokratai pasiuntė jiems raštą, spaudžiantį, kad pasisakytų už rezoliuciją. Jeigu tuo metu parlamente balsavimų skaičius nebuvo taip didelis, tai reikia žinoti, kad ir kitais klausimais tą dieną balsuojant, irgi nebuvo labai gausu atstovų.

Įdomu, jog rezoliuciją svarstant, net pora atstovų atkreipė parlamento narių dėmesį, kad į šį posėdį iš toli yra atvykę pabaltiečiai ir ten dalyvauja kaip stebėtojai, tuo rodydarni, kaip tų kraštų gyventojams svarbi ši rezoliucija.

Iš lietuvių šiame posėdy dalyvavo Vliko pirm. dr. K. Bobelis, D. Britanijos lietuvių s-gos pirm. Z. Juras, iš Paryžiaus atvykę Birutė ir Adolfas Venskai, iš Vokietijos — dr. Jonas Norkaitis ir Amerikos Lietuvių Tarybos atstovas kun. Juozas Prunskis. Be to, buvo dar du latviai (iš Švedijos ir Vokietijos) ir vienas estas iš Vokietijos. Pabaltiečių delegacijos nariai turėjome pasikalbėjimus su daugeliu parlamento atstovų ir buvome priimti jo vicepirmininko Egon Alfred Klepsch.


Pabaltiečiai su Europos parlamento nariais Strasburge, Prancūzijoje, iytf3 m. sausio 13 d., priimant rezoliuciją dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos išlaisvinimo. Iš kairės: Anglijos Lietuvių sąjungos pirmininkas Zigmas Juras; Anglijos konservatorių atstovas Richard J. Simmons, ELTos prancūzų kalba redaktorė Birutė Venskuvienė, už jos inž. Adolfas Venskus, VLIKo pirm. dr. Kazys Bobelis, Anglijos konservatorių atstovas Alan R. Tyrrell, dr. Jonas Norkaitis, latvių informacijos biuro vedėjas Miunstery Julijus Kadelis, ALTo informacijų direktorius kun. Juozas Prunskis, Švedijos latvių sąjungos pirmininkas Imants Freimanis, estų veikėjas Europoje Ants Luik — aikštėje prie parlamento rūmų.

Rezoliucijos originalus tekstas:
RESOLUTION ON THE SITUATION IN Estonia, Latvia and Lithuania.
The European Parliament,
A.    having regard to the joint, declaration of 45 nationals of Es tonia, Latvia and Lithuania, in April 1979, calling on the United Nations to recognize the right of the Baltic States to self-determination and independence, and demanding a referendum on this issue.
B.    having regard to the hilateral peace treaties bettveen the Soviet Union and the three Baltic States in Dorpat (2 February 1920), Mos cow (12 July 1920) and Riga (11 August 1920), in ivhich the Soviet Union guaranteed the three Baltic statės the inviolability of their territory and e temai peace,
C.    having regard to Article VIII of the Finai Act of the Helsinki Conference on Security and Cooperation, ivhich secures the right of self-determination of peoples and their right, in full freedom, to determine, when and as they wish, their internal and external political status,
D.    condemning the fact that the occupation of these formerly independent and neutral statės by the Soviet Union occurred in 1940 follovoing the Molotov/Ribbentrop Fact, and continues,
E.    tvhereas the Soviet annexias of the three Baltic statės has still not been formally recognized by most European statės and the USA, Canada, the United Kingdom, Aus-tralia and the Vatican still adhere to the concept of the Baltic statės,
F.    having regard to the eight-year long struggle and armed resistance of Estonians, Latvians and Lithuanians fighting for their freedom, the thousands of victims of this struggle and the 665,000 Estonians, Latvians and Lithuanians who have been resettled and removed to labour camps in Siberia by the Soviet rulers since 1940,
G.    having regard to the motionfor a resolution by Sir James Scott Hopkins and others on behalf of the European Conservative Group on the situation in Estonia, Latvia and Lithuania (Doc. 1-7771 80), H.    Having regard to the report of the Political Affairs Committee (Doc. 1-656182),
I.    Calls on the Foreign Ministers meeting in Political Cooperation to form a common favourable approach to the declaration addressed to the United Nations in 1979;
2. Suggests that they submit the issue of the Baltic statės to the Decolonization Subcommittee of the UN;
3.    Considers that the plight of the peoples of these statės should be the subject of revietv during the conferences to monitor implemen-tation of the Helsinki Finai Act;
4.    Expresses the hope that the Con-ference of Foreign Ministers will use their best endeavours to see that the aspirations of the peoples of these statės as to their form of government are realized,
5.    Instructs its President to forvoard this resolution to the Foreign Ministers meeting in Political Cooperation and to the governments of the Member States.
Ši rezoliucija yra daug svarbesnė, negu pirmu pažvelgimu atrodo. Kaip teko patirti iš pasikalbėjimų su Europos parlamento nariais, jie tuo nori pradėti Sovietų Sąjungos dekolonizaciją. Ir šiame reikale jie yra ryžtingi, ypač krikščionys demokratai.

Rezoliuciją priėmus, parlamentas įpareigojo pirmininką jos tekstą pasiųsti užsienio reikalų ministrų tarybai ir visų parlamentą sudarančių kraštų vyriausybėms. Parlamento atstovai buvo nusistatę duoti 2-3 mėnesius su šia rezoliucija susipažinti ir ją perduoti Jungtinių Tautų dekolonizacijos komisijai. Parlamento nariai nusistatę šį reikalą palaikyti gyvą ir būsimuosiuose posėdžiuose vyriausybių narius klausti, kaip sekasi šią rezoliuciją vykdyti. Vyriausybių nariai turės Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybės klausimą iškelti Madrido konferencijoje.

Jeigu ši rezoliucija buvo priimta, turėjo reikšmės 45 pabaltiečių Maskvoje pareikštas reikalavimas, kad Stalino - Hitlerio paktas būtų atšauktas. Taip pat daug reiškė mūsų politikos žmonių, kaip inž. A. Vens-kaus, veikla per stiprią parlamente krikščionių demokratų partiją. PLB pirm. inž. V. Kamantas man minėjo, kad čia yra parodęs iniciatyvos ir dr. A  Gerutis.  Šis didelis laimėjimas primena, kad yra naudingas ir partijų veikimas. Mūsų krikščionys demokratai ir socialistai kontaktavo savo partijos narius Europos Parlamentejr tai labai daug reiškė.

Dabar būtų svarbu visiems, kas tik gali, šį Lietuvos, Latvijos, Estijos laisvės bei nepriklausomybės reikalą ir Europos parlamento nutarimą populiarinti viešumoje. Atitinkamų kraštų lietuviai gi turėtų palaikyti ryšį su tų kraštų parlamentų žmonėmis ir su valdžios atstovais, skatindami, kad tą reikalą paremtų ir būtų daromas didesnis spaudimas Jungtinėse Tautose bei kitose institucijose. Su Baltijos valstybių klausimu Europa pradėjo stiprų šauksmą prieš Sovietų Sąjungos kolonijas, ir reikia tą dekolonizacijos užmojį visomis jėgomis palaikyti.
Juozas Prunskis
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai