ŽODŽIAI APIE NEPRARASTĄ JAUNYSTĘ |
|
|
|
Jeigu praėjusių dienų pavėsy
Šypsodama nubraukt nuo veido
Liūtį ašarų galėsi,
Jaunystė tavo bus neprarasta.
Jeigu tikėsi dar, kad uolos turi širdį,
O debesys padangėj
Tylų skundą girdi,
Jaunystė tavo bus neprarasta.
Ir jeigu akmenys mesti į tave
Nukris po kojų tau,
Lyg vasaros žiedai,
Jaunystė tavo bus neprarasta tikrai.
|