Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TEILHARD DE CHARDIN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. T.   

100 metų nuo krikščionybės ir evoliucijos sintezės ieškotojo gimimo
 
Šįmet gegužės 1 d. suėjo 100 metų nuo Teilhard de Chardin gimimo. Jis yra vienas pačių didžiųjų krikščioniškųjų mąstytojų XX amžiaus pirmoje pusėje. Jau anksčiau prasidėjęs plyšys tarp mokslo ir religijos XX amžiaus pradžioje tapo praraja. Prie jos gilinimo buvo prisidėję ne tik religiją neigti linkę mokslo žmonės, bet ir krikščionių uždaros nuotaikos, atsiribojančios nuo pasaulio ir mokslinių laimėjimų. Anuometiniai religijos-mokslo ir Dievo-pasaulio konfliktai šiam kunigui-paleontologui buvo tapę asmenine problema, kurią jis sprendė savo asmeniniu gyvenimu, ku-nigo-vienuolio pašaukimu, paleontologijos tyrinėjimais, įžvalgomis, iš-mąstymu bei mistiniu žvilgsniu. Evoliucijos teorija, pradžioje daugeliui krikščionių atrodžiusi prieštaraujanti Dievo pasaulio tvėrimui, Teilhardo įžvalgomis buvo suderinta su Dievo nuolatiniu veikimu besivystančioje visatoje: po ankstyvesnės evoliucijos, kurios kulminacija yra žmogus, evoliucija tęsiasi toliau dvasingumo kryptimi; visata su žmonija vystosi į Omegos Tašką, kuris yra pilnutinis Kristus. Jėzuitų ordino (kuriam jis paklusniai priklausė) vadovybė neleido jo raštų spausdinti. Jam rankraščius perdavus į privačias rankas, raštai buvo atspausdinti po jo mirties. Tada Teilhardo idėjos paplito nepaprastai greitai ir plačiai. Jų įtaka buvo didelė. Susilaukta daug teigiamo atgarsio ir šiek tiek kritikos. Šių laikų tikinčiuosius entuziastiškai pagaunančios Teilhardo idėjos yra šios: tarp mokslo ir religijos nėra konflikto. Sintezė tarp krikščionybės ir evoliucijos yra pilnai įmanoma. Dievas ir pasaulis vienas kito neneigia. Žmogus, evoliucijo žiedas, toliau tobulina pasaulį savo darbu ir meile, kreipdamas jį į pilnutinį Kristų, į Dievą.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai