Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Grauslys   

Tęsinys iš 1981 m. Aidų Nr. 3

Dar prisimintina devynerių metų novena, besiruošiant 1966 m. Lenkijos krikšto tūkstantmečiui paminėti, septynerių metų (1972-1979) ruošimasis Krokuvos vyskupo kankinio šv. Stanislovo nužudymo 900 m. sukakčiai paminėti su visais religiniais žygiais, pamokslais, paskaitomis, straipsniais.14

Tuo būdu dabartinės Lenkijos katalikybės stiprumas bei įtaka, su kuria ateistinė valdžia labiau negu kituose kraštuose skaitosi, yra kard. K. VVojtylos ir kitų vyskupų bei kunigų darbštaus uolumo vaisius. Todėl ten 70% katalikų religiją praktikuoja reguliariai, kai tuo tarpu Italijoje tik 20%. Todėl kunigystėn pašaukimų ten tiek daug. Dabar ten yra 5000 su viršum seminaristų, ir ne visi norintieji gali į seminarijas  dėl  vietos  stokos  patekti. Todėl dabar prie Varšuvos statoma nauja didžiulė kunigų seminarija. Kunigų ne tik užtenka geram tikinčiųjų aprūpinimui savame krašte, bet jų dalis siunčiama ir į užsienio lenkų kolonijas bei lenkų misijas pagonių kraštuose. Ganytoja-vimo darbą Lenkijos 8 tūkstančiuose parapijų dirba 20 tūkstančių kunigų ir 28 tūkstančiai seserų vienuolių. Todėl ten gali veikti Katalikų universitetas Liubline su 2000 studentų... Čia nėra galimybės aprašyti visos Katalikų Bažnyčios veiklos Lenkijoje, nežiūrint komunistinės valdžios daromų kliūčių.

Apžvelgiant Katalikų Bažnyčios veiklą Lenkijoje, mintyse vis tenka prisiminti tą faktą, kad iš jos hierarchijos popiežiumi buvo išrinktas pats uoliausias ganytojas kard. K. Wojtyla. Su tuo pačiu uolumu jis žengė į savo naujas pareigas Romoje.

Neįmanoma čia suminėti visų Jo no Pauliaus II darbų, kai jis, kaip Romos vyskupas ir visuotinės Bažnyčios popiežius, viešomis audiencijomis, Romos miesto žmonių lankymu, trečiadienių konferencijomis i1 kt. atlieka visuotinio ganytojo pareigas.

Jono Pauliaus II patrauklumas, populiarumas
Vienos kardinolas Franz Koenig įžangos žodyje į vokiečių rašytojo E. Trost knygą apie dabartinį popiežių kalba apie didelę dvasinio spinduliavimo šviesą, trykštančią iš Jono Pauliaus II. Jis spinduliuoja, traukia žmonių, ypač jaunimo, širdis į save, juos sužavi; visi nori dvasiškai prie jo priartėti. Kiekviena gili didelė meilė, kiekvienas asmens simpatingumas dvelkia mįsle, nes kiekvienas giliau mąstantis žmogus jaučia, kad tos jaučiamos meilės ar simpatijos negali pilnai protu pagrįsti. Jei ieškotume protinio pagrindimo dabartinio popiežiaus patrauklumui, atrodo, atrastume šias jo gyvenimą lydinčias tikrovės: jis myli žmones, o ypač jaunimą ir vaikus; jis labai socialus, ir viešose audiencijose jam sunku atsiplėšti nuo bendravimo su žmonėmis; jis yra labai paprastas, nuoširdus, o jo visiškai skirtingo elgesio stilius visuomenę domina ir intriguoja, nes "omnia rara carą" (viskas, kas reta, branginama).

Tuos pagrindus praplečiant, reikia pasakyti, kad kieno nors mylimi asmenys tai jaučia ir į meilę meile atsako. Ši meilė paprastai reiškiasi noru bendrauti su mylimais, jiems skirti daugiau laiko. Dabartinis popiežius, nežiūrint pareigų gausumo, žmonėms laiko visada atranda, nes jis laikosi dėsnio, kad ne žmonės laikui, bet laikas žmonėms. Dar jam būnant Krokuvoje vyskupu, kardinolu, kiekvienas galėjo pas jį be užsakymo ir sekretorių tarpininkavimo užeiti ir su juo kalbėtis. Iki paskutinių laikų visokiais protokolų ir papročių nuostatais buvo siekiama atskirti popiežių nuo žmonių ir, kiek tai įmanoma, žmones nuo popiežiaus. Buvo laikomasi dėsnio: norint išlaikyti popiežiui deramą autoritetą ir pagarbą, reikia, kad būtų atstumas tarp jo ir žmonių. Negalvota, kad tokia pagarba — tai kažkas šalto ir joje nėra meilės, kai tuo tarpu meilėje visada glūdi bent kiek pagarbos. Daugiau ir dažniau aukojamasi iš meilės, o ne iš pareigos. Meilei gi reikia artumo. Štai kodėl Jonas Paulius II sukūrė naują popiežiaus buvimo ir elgesio stilių, pagrįstą natūralumu, paprastumu bei nuoširdumu. Tie visi dalykai padarė jį patrauklų žmonėms. Tokio naujo popiežiaus stiliaus jau siekė popiežius Jonas XXIII, daugybėje nekatalikų ir netikinčiųjų pažadinęs simpatijas sau.

Jono Pauliaus II sukurtas naujas popiežiaus buvimo ir elgesio demokratiškas stilius pasireiškė jau jo išrinkimo dieną. Išrinkimo dienos vakare dalyvaudamas su visais kardinolais bendroje vakarienėje, jis su šampano taure rankoje susidaužė su visais kardinolais ir — neįprastas dalykas — su visu prie stalo tarnaujančiu personalu bei seserimis vienuolėmis. Tuojau po išrinkimo pasirodęs Šv. Petro bazilikos balkone jis prabilo niekada iki tol tokia proga nenaudotais žodžiais: "Garbė Jėzui Kristui! Brangieji broliai ir seserys''... Visi tuojau pastebėjo, kad čia vyksta kažkas naujo, nes nė vienas išrinktasis popiežius neminėdavo "seserų". Savo kalboje jis du kartus paminėjo Dievo Motiną. Tai padarė didelį įspūdį romėnams, kurie Madoną laiko savo globėja ir gynėja. Rytojaus dieną jau sklido po miestą išspausdinti lapeliai: "Dėkui Jonai Pauliau II, kad esi Dievo Motinos popiežius".

Laikantis iki šiol buvusių tradicijų, privatinės audiencijos pas popiežių buvo retas dalykas. Vyskupai tik kolektyviai, kas penkeri metai oficialiai apsilankę savo krašto bažnytinės padėties išdėstyti, buvo priimami privačiose audiencijose. Pavieniai vyskupai atlikdavo reikalus per Vatikano pareigūnus. Gi dabartiniam popiežiui, norint viską iš pirmųjų lūpų girdėti ir žinoti, kas darosi Bažnyčioje, atskirų vyskupų privačios audiencijos pasidarė įmanomos. Iki šiol, laikantis protokolo, popiežius valgydavo vienas. O dabar savo senus pažįstamus dvasiškius, pasauliečius, Romos parapijų klebonus popiežius kviečia pas save pietų bei vakarienės, po kurių neretai vyksta ilgi pasikalbėjimai.

Popiežiaus populiarumą ir patrauklumą bei žmonių meilę jam įrodo labai padidėjęs skaičius žmonių, besilankančių į viešąsias savaitines audiencijas. Ypatingai daug renkasi jaunimo, kuris jo pasiilgsta ir kurio jis pasiilgsta. Jis darosi minioms patrauklus, kai domisi jų vaikais, juos kilnoja. Visi romėnai žino ir jo meilę darbo žmogui, kai ne kartą, vykdamas iš Vatikano į vasarinę Castel Gandolfo popiežiaus rezidenciją, jis sustoja ir išlipa iš mašinos pasikalbėti su dirbančiais prie kelių taisymo darbininkais. Toks jis buvo ir Krokuvos vyskupijos laikais. Jis visada linkdavo į dialogą — į abipusį išsikalbėjimą su žmonėmis. Mokėjo kantriai ir atidžiai klausytis ir įsiklausyti į kitus, į kitų dvasiškijai ar Bažnyčiai daromus priekaištus. Kai, dar jam esant kardinolu, kartą jį prigriebė Varšuvoje pasauliečiai katalikai ir per dvi valandas kritikavo apskritai Bažnyčią, Lenkijos Bažnyčią, kardinolus, vyskupus ir kunigus, teologiją ir liturgiją, jis ramiai reagavo: "Tas yra tikrai gerai, kad tikintieji savo vyskupui pasako tiesą".

Dabartiniame popiežiuje niekada nėra buvę tų nesimpatingų pasireiškimų tam tikros dvasiškijos dalies, kuri nešioja savyje pranašumo sąmonę: jokios kritikos nepakenti-mo, tos neobjektyvumo bei smerkimo dvasios kitaip manančių atžvilgiu, net iki nepajėgumo juos kantriai iki galo išklausyti.

Tą simpatingą dabartinio popiežiaus demokratinį nuolankumą ir patrauklumą savo atsiminimuose aprašo tie, kurie jį nuo jaunystės pažino. Viename iš simpatingiausių dabartiniam popiežiui pagerbti sudarytų albumų "Ziemia i slo\vo" (Žemė ir žodis) yra keletas ilgesnių pasisakymų, išgyvenimų, kurie liudija K. Wojtylos iš Krokuvos laikų patrauklumą. Ten jau suminėtas Max Nesselroth (šiuo metu gyvenąs Alabamos Birminghame), žydas, gimęs ir mokęsis Wadowice mieste, rašo: "Karolis... suprato ir užjautė vargšus ir išjuokiamus... Turėdamas ryšį su darbininkais,... laimėjo jų didelę simpatiją... hitlerinės okupacijos metu... padėjo slegiamiems... jis niekada nepamirš žydų žudymo, lenkų naikinimo, bet jis galės atleisti... tokių žmonių dėka, žmogus gali atgauti tikėjimą gėriu, kurio nusikaltimų, prievartos ir pažeminimo metais — buvo nustojęs".

Ponia W. Hrynkiewicz-Trzas-kowska (šiuo metu gyvenanti New Jersey valstijoje, JAV) pasisako, kad 1954 m. nuvykusi į Lenkijos Tatrų kalnus slidinėti, sulaužė koją... Ją lankant draugams, vieną dieną atėjo jai nepažįstamas, apie kurį ji rašo: "Su jo atėjimu tartum pasidarė visame kambaryje šviesiau... atrodė, kad jis savo asmeniu, pasisakymais, humoru visos aplinkos dėmesį telkė į save. Kažkas didingai žmogiško, gero ir draugiško spindėjo iš jo... Sekančią dieną sužinojau... tai buvo kunigas Karolis Wojtyla, jau tada žinomas akademiniam jaunimui bei universiteto aplinkai..." Truputį vėliau jau prisiminė jį kaip vyskupą: "Jis kiekvienam turėjo malonų žodį, šiltą, palankų šypsnį. Kiekvienu iš mūsų domėjosi, kiekvienam turėjo valandėlę laiko... Visas susitelkęs klausydavosi, tartum apglėbdamas  pasakojantį   savo   šiluma..."

Albume "Ziemia i slovo" randame dar vieną prisiminimą iš aiki-vyskupo K. Wojtylos veiklos Krokuvoje. Ponia Maria Dudzik (šiuo metu gyvenanti JAV — Forest Hills, N.Y. vietovėje) apie jį rašo: "Man atrodo, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra dienų, o gal tik viena diena, kurią atsimename iki gyvenimo galo. Mano gyvenime tokia diena buvo mano dukters sutvirtinimo diena... Šventąjį Sutvirtinimo sakramentą šį kartą turėjo suteikti Krokuvos arkivyskupas kun. K. Wojtyla". Toliau ji paaiškina tos dienos iškilmingumo pagrindą, nes, anot jos "dabartinis Šventasis Tėvas nuo pradžios savo kunigiško patarnavimo džiaugėsi Krokuvos gyventojų tarpe didžiuliu populiarumu — ypač akademinio jaunimo ir darbininkų tarpe. Darbininkai laikė kunigą, paskui vyskupą ir kardinolą savo žmogumi... Jis veikė į visą aplinką savo spinduliuojančia asmenybe, draugiškumu ir meilumu — ir drauge nepalaužiamu charakterio stiprumu. Jo pavyzdys taip užkrečiamai veikė, kad daugelis — nor.. apie tai nepasakodavo — atsiversdavo jo dėka į vertingą gyvenimo kelią. Akademinis jaunimas buvo pažodžiui į jį įsimylėjęs, todėl vi ose jo vadovaujamose iškilmėse visi dalyvaudavo. Kai jis sakydavo akademinėje Šv. Onos bažnyčioje pamokslus, sunku būdavo įsiveržti į vidų... Grįžkime dabar prie sutvirtinimo iškilmių... Jau pats arkivyskupo įėjimas prie didžiojo altoriaus, tartum papildomai nušvietė jau apšviestą bažnyčią, ir tartum JJS sienos prasiskyrė... Atrodė, kad dangus trijose bažnyčios navose nusileido ant tikinčiųjų... Šalia reikalaujamos lotynų kalba formulės arkivyskupas kiekvienai iš jų turėjo keletą Šiltų žodžių. Tad kiekviena jautėsi, kad kažkokiu būdu yra specialiai prisiminta... Prie sutvirtinimo ėjo šimtai mergaičių, ir matėsi, kad tos iškilmės nebus trumpos, tačiau atrodė, kad laikas neegzistuoja... Turėjau progos atsirasti labai arti prie lėtai einančio arkivyskupo, nes stovėjau čia pat prie savo dukters. Girdėjau jo gražų balsą, ir gaila man buvo, kad ne aš einu prie sutvirtinimo... man atrodė, kad, ką aš jaučiau, jaustų kiekvienas žmogus, jei savo kelyje sutiktų šventąjį... Mano duktė, išėjusi iš bažnyčios, tuojau pasisakė, kad jai atrodė, jog tartum šviesus balandis atsitūpė ant jos peites . . ("Ziemia i slovvo", 238-239 psl.).

Joną Paulių II A. Solženicynas taip apibūdino: "Naujasis Popiežius — tai Dievo dovana". O Paryžiuje lenkų leidžiamame "Kultūra" žurnale jis teigė: "Mes, rusai, drauge su visais katalikiškais Rytų Europos kraštais labai šiuo išrinkimu džiaugiamės ir tikime, kad jis padės visame pasaulyje sustiprinti mūsų bendrą krikščionių tikėjimą, kuris vienas šiandien tegali žmoniją išgelbėti".15

Lietuvos tikinčiųjų reakcijos
Okupuotoje Lietuvoje tikinčiųjų reakcijos buvo labai teigiamos ir labai konkrečios. Lietuvos tikintieji, kurie iki šiol jautėsi neturį užnugario, džiaugsmingai pakėlė galvas, kai išgirdo tuos Jono Pauliaus II programinio užsiangažavimo žodžius, kad "už tylinčią Bažnyčią dabar kalba popiežius". Dar netolimoje praeityje Vatikanas bijodamas sovietų suerzinti, nei lietuvių, nei ukrainiečių viešai neminėdavo, ir tik prieš savo mirtį paskutinių Velykų proga Paulius VI lietuvius pasveikino lietuvių kalba. O dabar naujasis popiežius pradėjo šalia kitų tautų sveikinimų įvairiomis progomis sveikinti lietuvius lietuviškai. Ne   kartą   pasisakė,   kad   lietuviai jo širdyje turi vietos, kad jis už juos meldžiasi, kasdien savo maldose Lietuvos vardą ištardamas. Nenuostabu, kad Lietuvos tikintieji į popiežiaus nuoširdumą jų atžvilgiu atsiliepė, įsteigdami Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų Komitetą. Apie tikinčiųjų nuotaikas, reakcijas ir teigiamus žygius skaitome "Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronikose". Tų kronikų 34 numeryje (1978 rugpjūčio 15) randame kardinolui Villot, Vatikano valstybės sekretoriui, skirtą užuojautos laišką dėl Pauliaus VI mirties. Laiške dėkojama mirusiajam už velykinį lietuvių sveikinimą lietuviškai radijo bangomis, o taip pat už leidimą įkurti lietuviams Kankinių koplyčią Šv. Petro bazilikos požemiuose ir Dievo Motinos paveikslo pašventinimą.
Dėkojama ir už popiežiaus dovanotus mišiolus ir bre-viorius Lietuvos kunigams. Paminėjus, kad Lietuvos katalikai meldžiasi už mirusį popiežių, laiškas baigiamas taip: "Mes prašome Aukščiausiąjį, kad nauju Bažnyčios Ganytoju būtų išrinktas drąsus, ryžtingas bei šventas popiežius, kurio širdyje rastu atgarsio mūsų kančios ir kova prieš prievartinį mūsų tautos bedievinimą. Šia ypatinga proga mes reiškiame lietuvių tautos visišką ištikimybę ir sūnišką meilę Apaštalų Sostui".

LKB Kronikų 35 nr. (1978 lapkričio 16) randame du sveikinimus Jonui PauliuilI: pirmas — Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų vardu, antras — telegrama, pasirašyta 10 kunigų.

Pirmajame sveikinime reiškiamas pasitikėjimas popiežiaus globa persekiojamiems dėl tikėjimo, nes žinoma, kad jis gerai pažįsta kenčiančių būklę, ir tikimasi, kad Vatikano diplomatija nedarys ateistams nuolaidų, kurios dezorientuoja tikinčiuosius. Šis pasitikėjimas remiasi popiežiaus pasisakymu, kad jo pusė širdies priklauso Lietuvai. Sveikinimo gale džiaugiamasi: "Dievas tikrai išklausė mūsų maldų, ir šiandien jaučiamės nepamiršti labiau kaip bet kada anksčiau".

Antroje sveikinimo telegramoje rašoma: "Galingo džiaugsmo impulso pagauti, malda, širdimi ir telegrama skubame į Romą ir reiškiame Lietuvos dvasininkijos (nors techniškai negalėjome su visais susitikti), tikinčiųjų ir visų tų vardu, kuriems tikėjimas ir Bažnyčia yra brangesnė už asmeninę gyvybę, susižavėjimą, meilę ir pagarbą... Teranda Jūsų kilnioje širdyje ir Katalikų Bažnyčios Lietuvoje reikalai atitinkamą vietą..."

LKB Kronikų 36 nr. (1979 sausio 6) skelbia įsikūrusį ir viešai veikiantį Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų Komitetą, iš penkių lietuvių katalikų kunigų, paduodant jų tikslius adresus. Nėra abejonės, kad šis komitetas susikūrė moraliai padrąsintas Jono Pauliaus II išrinkimu ir jo pareikštu palankumu persekiojamiems lietuviams. Komiteto nariai, 1978 lapkričio 22 Maskvoje sušaukę užsienio žurnalistų konferenciją, pranešė apie to komiteto įsikūrimą. 1978 lapkričio 13 (taigi prieš susitikimą su žurnalistais Maskvoje) atskiru raštu šis komitetas pranešė popiežiui Jonui Pauliui II apie savo įsikūrimą ir tikslus: "Kalbėti ir ginti švenčiausias Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, nes mūsų tyla ir laukimas sudaro palankiausias sąlygas griauti Bažnyčią iš vidaus ir iš išorės... Išreikšdami savo sūnišką meilę ir besąlyginę ištikimybę Apaštalų Sostui, mes prašome, Šventasis Tėve, palaiminti mūsų pasiryžimą ir darbą." Pasirašo komiteto nariai.
Apie savo komiteto įsikūrimą komitetas pranešė Pravoslavų Bažnyčios vadovams, Anglikonų Bažnyčios primui, Pasaulinei Bažnyčių Tarybai ir JAV prezidentui Carteriui.

Visas LKB Kronikų 36 nr. turinys yra plati Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenimo ir persekiojimo santrauka, skirta ir adresuota naujajam popiežiui, šaukiantis jo globos ir paramos.   

Su dideliu širdies skausmu sutikome žinią, kad š.m. gegužės 13 d. Šv. Petro aikštėje Romoje pasikėsinta į Jono Pauliaus II gyvybę. Tas įvykis sukrėtė visą pasaulį.
Alfonsas Grauslys

Išnašos
14. Lenkijos katalikybei ir jos gany-tojavimui bei ypatingai meilei Marijai pavaizduoti negalima čia nepaminėti didingos, kasmet vykstančios maldininkų kelionės iš Varšuvos į Čenstakavą. Šioje kelionėje, kuri atliekama pėsčiomis, paprastai dalyvauja apie 30 tūkstančių maldininkų, kurių tarpe apie 6 tūkstančiai studentų. Jei atsiminsime, kad atstumas tarp šių miestų yra 250 kilometrų, galima nujausti, kiek tokiai kelionei reikia pasiaukojimo ir vargo. Toks tikėjimas ir meilė Viešpaties Motinai tikrai dvelkia heroizmu. To negana, dar reikia žinoti, kad tarp spalio 15 ir gruodžio 1 visos Lenkijos vyskupijos siunčia 100-140 asmenų delegacijas į tą tautinę Marijos šventovę pareikšti Juodajai Madonai prisirišimą ir meilę. Apie šiuos Lenkijos katalikybės pasireiškimus 1978 spalio 27 numeryje rašė Hamburgo dienraštyje "Die Zeit" žinomas vokiečių žurnalistas Ma-rion von Doenhoff.
15. Cituota iš "Wielka tajemnica" (Didžioji paslaptis) knygos 55 psl.

Naudota bibliografinė medžiaga
Šiai apžvalgai apie popiežių Joną Paulių II paruošti autorius naudojosi medžiaga lenkų ir vokiečių kalbomis. Šios medžiagos sąrašas čia pateikiamas. Ja gali pasinaudoti ir tie, kurie norėtų patys apie dabartinį popiežių plačiau pasiskaityti.
Medžiaga suskirstyta į keturias dalis: biografinės knygos, iliustruoti biografiniai albumai, paties popiežiaus raštai ir kiti leidiniai.
Biografinės knygos
1.    M. Malinski — "Johannes Paul II, Sein Leben von einem Freund erzaehlt". Herder, Freiburg, 1979, 383 p. Šia pirmąja popiežiaus biografija lenkų kalba straipsnio autorius naudojosi vokiečių vertime. Ji išleista ir anglų kalba. Knygos autorius yra dabartinio popiežiaus mokslo laikų draugas, o dabar kunigų seminarijos profesorius ir studentijos dvasios vadas Krokuvoje. Ši biografija sukirstyta į 24 skyrius. Knygos kompozicija labai originali. Vieni skyriai liečia popiežiaus praeitį: jaunystę, kunigystę, vyskupavimą iki išrinkimo popiežium. Kituose skyriuose — Lenkijos katalikų išgyvenimai, jį išrinkus popiežium ir Lenkijoje lankymosi metu. Visi skyriai seka pakaitomis prisimenant praeitį ir grįžtant į dabartį. Tai tikra dabartinio popiežiaus išorinio ir dvasinio gyvenimo literatūrinė fotografija.
2.    Ernst Trost — "Der Papst aus einem fernen Land, Johannes Paul II und seine Kirche". Verlag Fritz Molden, 1979, 272 p. Šią biografiją parašė vokietis, eilės politiškai reikšmingų knygų autorius. Dabartiniam popiežiui pažinti jis lankėsi Lenkijoje, Romoje, sekė jį jo kelionėje į Meksiką, kalbėjosi su tais, kurie artimai su juo praeityje bendravo. Dešimties skyrių knygoje jis prisimena popiežiaus jaunystę, remdamasis liudininkais, bet daugiausia liečia nuotaikas Romoje konklavos išvakarėse bei įdomias užkulisines reakcijas po Pauliaus VI, Jono Pauliaus I ir dabartinio popiežiaus išrinkimo. Knyga labai įdomiai skaitoma. Ne kartą cituoja "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką". Savo didelės simpatijos popiežiui jis neslepia.
3. Antoni Podsiad, Amelia Szafranska — "Pienvsze dni pontyfikatu Jana Pawla II". Pax, Warszawa, 1979, 191 p. (pirmosios Jono Pauliaus II popiežiavimo dienos). Tai biografinė knyga. Joje aprašomas kiekvienas dabartinio popiežiaus veiksmas, susitikimai, pasisakymai, pradedant konklavą ir baigiant 1978 spalio 23 pirmadieniu. Tai drauge ir puošnus albumas, išleistas lenkų kalba Lenkijoje. Čia randame popiežių rinkusių kardinolų fotografijas. Čia spausdinami viso pasaulio didžiųjų atsiųsti sveikinimų bei telegramų tekstai. Čia išspausdintos jo visos kalbos, pasakytos per pirmąsias aštuonias popiežiavimo dienas. Jos skirtos pasauliui, kardinolams, svetimųjų valstybių atstovams, žurnalistams, nekatalikų krikščionių atstovams ir kt. Tai dokumentų rinkinys. Knyga, kurioje naujai išrinktasis popiežius pastatomas prožektorių šviesoje, akustiškai jautriausioje patalpoje, kur kiekvienas jo žingsnis, gestas, kiekvienas veido išraiškos pakitėjimas, kiekviena tų dienų valandėlė liktų pamatyta, pastebėta, įsidėmėta ir įamžinta. Kažin ar kada nors praeityje kurio nors kito popiežiaus pirmosios dienos yra buvusios taip užfiksuotos?

Iliustruoti albumai
Tolimesnė medžiaga popiežiui pažinti — tai gausiai iliustruoti dideli albumai. Tokių albumų lenkai išleido du: vieną Lenkijoje, kitą New Yorke.
1. "Jan Pawel II — Papiež z Pols-ki" (Jonas Paulius II — Popiežius iš Lenkijos). Redagavo Tadeusz Karolik. Wydawnictwo Interpress leidykla, War-szavva, 1979, 155 p. Tai dabartinės Lenkijos valdžios leidinys. Jis išleistas dviem laidomis: lenkiškai ir angliškai. Didelio formato, su gausiom, daugiausia spalvotom, iliustracijom. Albume nemažai K. VVojtylos dokumentinės vertės medžiagos iš jo tėvų ir jo vaikystės, jaunystės, kunigystės, vyskupavimo laikotarpio. Albumo tekstas duoda jo gyvenimo eigos vaizdą. Gale spausdinami lenkų žurnalistų, rašytojų ar šiaip žymesniųjų Lenkijos asmenų pasisakymai
Jono Pauliaus II išrinkimo proga. Tie oficialių komunistų pasisakymai santūrūs, tačiau jaučiami tautinio pasididžiavimo ir džiaugsmo prasiveržimai.
2. Antrasis albumas "Ziemia i slo-wo" (Žemė ir žodis), sukurtas tremties lenkų. Jį išleido A. Poray Book Pub-lishing leidykla New Yorke, 1979, 254 p. Šis didelio formato albumas viską vaizduoja Krokuvos miesto ir apylinkių vaizdų fone. Jis labai meniškas. Praeities ir dabarties šviesi religinė nuotaika sukuriama poetų eilėraščiais, nors ne visada tiesiogiai liečiančiais popiežių. Vienas pirmųjų — lenkų didžiojo poeto Julijaus Slovvackio pranašiškas eilėraštis apie ateinantį slavą į popiežių sostą. (Apie šį eilėraštį jau buvo rašyta šio straipsnio išnašoje.) Albumo gale randame keletą įdomių bei labai simpatingų atsiminimų, kuriuos parašė buvę K. Wojtylos jaunystės bei mokslo draugai ar šiaip jo geri pažįstami. Albumas iliustruotas fotografijomis paveikslais bei meniškomis reprodukcijomis. Visą tą medžiagą meniškai apipavidalino lenkė menininkė Z. Nowo-tarska, gyvenanti tremtyje. Iš visų leidinių apie popiežių šis albumas laikytinas gražiausiu, nors biografinių žinių apie popiežių čia randame mažiau negu kituose leidiniuose.
K. Wojtylos — Jono Pauliaus II raštai Popiežiaus dvasios pasauliui pažinti nėra geresnės medžiagos, kaip jo paties parašytos praeityje knygos ir periodinėje katalikų spaudoje išspausdinti straipsniai.
1.    Ks Arcybiskup Karol Wojtyla — "Miloše i odopovviedzialnosc — Studium etyczne" (Meilė ir atsakomybė). 1962, Krakovv, 279 p. Dvi laidos išleistos Lenkijoje, o trečiąją 1965 m. išleido lenkų katalikų Veritas leidykla Londone. 1965 ji pasirodė prancūziškai, 1968 — itališkai, o 1969 — ispaniškai. Šioje knygoje krikščioniško asmens supratimo bei krikščioniškos dorovės šviesoje nagrinėjami seksualinio polinkio, meilės, skaistybės, susivaldymo ir moterystės klausimai. Šio kūrinio pagrindinė mintis: žmogus yra asmuo, ir todėl jis negali būti kitam asmeniui (net moterystėje) vien priemonė egoizmui tenkinti. Vien meilė ir abipusis meilės siekimas bei ugdymas krikščionių intymią artimybę moterystėje pagrindžia, pilnai pateisina ir krikščioniško asmenų orumo nepažeidžia.
2.    1969 m. Lenkų Teologinė Draugija Krokuvoje išleido jo filosofinį veikalą "Osoba i czyn" (Asmuo ir veiksmas). Šio veikalo neteko skaityti. Jis jau  nebegaunamas.  Tačiau  iš  turimos medžiagos užuominų ir iš pirmojo didžiojo albumo 124 psl. sužinome, kad 1974 m. Tomistiniame kongrese Romoje ir Neapolyje Tomo Akviniečio 7(X) metų mirties sukakčiai paminėti dviejų tūkstančių mokslininkų tarpe dalyvavo ir vienintelis kardinolas K. Wojtyla. Su dideliu pasisekimu jis skaitė vieną svarbiausių referatų, kaip tik paremtą jo veikalo "Osoba i czyn" turiniu.
3.    1972 m. kard. K. Wojtyla išleido "U podstaw odnowy" (Prie atsinaujinimo pagrindų), 366 psl. veikalą, kuriame svarstė II Vatikano Susirinkimo raštus bei priemones jiems įgyvendinti Len-kijos-Krokuvos arkivyskupijos gyvenime. Jį jau esame suminėję šio straipsnio tekstuose.
4.    Pauliaus VI pakviestas, 1976 m. vasario mėnesį jis vedė gavėnios rekolekcijas Vatikanui ir kurijai. Ten italų kalba jis pasakė 22 Šv. Raštu pagrįstas konferencijas, kurios 1977 m. buvo išleistos itališkai Milane "Segno di contradizione" (Prieštaravimo ženklas) vardu. 1979 m. šią knygą Benzin-ger leidykla išleido Vokietijoje vokiečių kalba. Knygos įžangoje kard. C. Wyszynski teigė, kad šios konferencijos pagrįstos autoriaus tikėjimu, nuolatine malda ir ganytojiška patirtimi. Pirmoje konferencijoje Wojtyla pasisakė: "Mes norime prie Dievo priartėti, nes norime, kad Viešpats savo šviesa, savo buvimu ir malone persunktų mūsų širdies gelmes". Dvidešimt pirmoje konferencijoje jis palietė savo mėgstamus kryžiaus kelius su 14 stočių.
5.    Wojtylai tapus popiežium, 1979 m. katalikų mėnesinio žurnalo "Znak" (Ženklas) leidykla Krokuvoje išleido didelį jo kalbų, paskaitų, pamokslų ir straipsnių rinkinį "Aby Chrystus się narni poslugiwal" (Kad Kristus naudotųsi mumis) vardu. Toji medžiaga surinkta iš kard. K. Wojtylos veiklos Krokuvoje laikų. Tai pats geriausias iš visų iki šiol išleistų šaltinių dabartinio popiežiaus dvasiai pažinti. Šiame 591 psl. rinkinyje randame ir tuos kard. K. Wojtylos dvidešimt doroviniais klausimais straipsnius, kurie periodinėje lenkų katalikų spaudoje buvo spausdinami "Elementarz etyczny" (Etinis elementorius) ciklo vardu.
Šalia šio svarbaus rinkinio popiežiaus dvasiai pažinti šiuo metu Krokuvoje jau išleistas ir jo literatūrinės kūrybos rinkinys, "Poezija i dramaty" vardu. Tai didelis apie 500 p. veikalas. Jame telpa jo visa poezija, scenai skirti veikalai ir straipsniai literatūros klausimais. Šis rinkinys dar labiau paryškins jo  dvasinį  veidą.  Prieš  keletą mėnesių pasirodė dar vienas 500 p, veikalas — tai vyskupo ir kardinolo Woj-tylos pamokslų rinkinys.
6.    1979 m. Lenkų Kultūrinė Įstaiga Londone išleido dabartinio popiežiaus Lenkijos aplankymo metu pasakytų pamokslų rinkinį, kuris pavadintas "Slowo Papieža" (Popiežiaus žodis) vardu. Tai ai burninio formato 72 psl. knyga.
7.    1979 m. Libreria Editrice Vaticana (Vatikano leidykla) lenkų kalba išspausdino "Jan Pawel II do ludu božego" (Jonas Paulius II į Dievo tautą), 161 psl. gausiai iliustruotą knygą su 1978-1979 m. popiežiaus pasakytomis religinėmis konferencijomis ir advento bei gavėnios pamokymais Romoje viešų audiencijų metu.
8.    Popiežiui pažinti yra būtina įsigilinti į jo pirmąją encikliką "Redemptor Hominis" (Žmogaus atpirkėjas). Šis visam pasauliui skirtas raštas buvo paskelbtas 1979 kovo 4. Ten randame jo visas pagrindines idėjas, kuriomis jis vadovausis savo popiežiavime. Ši enciklika jau atspausdinta lietuvių kalba Vatikano spaustuvėje. Tai pirmas toks atsitikimas Katalikų Bažnyčioje: oficialaus Bažnyčios dokumento pasirodymas mūsų kalba Vatikane.

Kiti leidiniai
Vienas pirmųjų tuoj po dabartinio popiežiaus išrinkimo pasirodžiusių leidinių yra "Jan Pawel II — Syn narodu polskiego" (Jonas Paulius II — lenkų tautos sūnus). Šią 143 psl. knygą 1978 m. išleido Mysl Polska (Lenkiškoji mintis) Londone. Šalia paties išrinktojo popiežiaus pirmųjų pasisakymų antroje dalyje randame labai teigiamų ir įdomių pasaulinės spaudos pasisakymų apie jį.
Labai daug (atrodo, daugiausia) apie popiežių, apie kiekvieną jo savaitės laikotarpyje atliktą žygį ir pasakytą žodį, apie įvairias privačias ar viešas audiencijas, rašo pagrindinis Lenkijos katalikų Krokuvoje leidžiamas "Tygodnik Povvszechny" (Visuotinis savaitraštis). Ten, tarp kitko, spausdinami labai platūs bei išsamūs straipsniai apie popiežiaus keliones. Randame ir pilną popiežiaus kalbos tekstą, pasakytą Unesco tautų posėdyje. Ten buvo išspausdinti ir didieji popiežiaus raštai pasauliui: apie Eucharistiją, katekizaciją ir kt.

Korektūros klaidos: "Popiežius Jonas Paulius II" apžvalgos pirmoje dalyje: 282 psl. — "Szkola Lubelska" (ne "Iskola Lubelska), erwaehnte (ne er-vvahrte). (Aidai, 1980, Nr. 5).
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai