Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
GEORGE ORVVELL'IO SPĖJIMAI APIE 1984 METUS: IŠSIPILDĖ AR NE? PDF Spausdinti El. paštas

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.

1948 m. George Orwell parašė romaną "1984". Šis romanas susilaukė plataus susidomėjimo: išversta į šešiasdešimt kalbų; atspausdinta dešimt su viršum milijonų kopijų. Sulaukus 1984-ųjų metų, šio romano aktualumas grįžta.

Vienas įdomių dalykų apie pranašavimą ar ateities spėjimą yra tas, kad žmonės stebi ir tikrina, ar, laikui atėjus, pranašystės ar spėjimas tikrai išsipildė. Nepamirštami net tie atvejai, kai pranašavimas pasirodo literatūroj.

Laikrodžiui išmušus 1984-uosius metus, panašiai stebima ir tikrinama, ar išsipildė George Orvvellio 1948-m. parašyto romano "1984" pranašystės apie tuos metus. Kadangi Vakarų pasaulyje šis romanas yra susilaukęs plataus dėmesio, verta pažvelgti, ką autorius tame kūrinyje rašė, kodėl ir kaip jis "pranašavo" ir ar ta pranašystė "išsipildė".

George Onvell

Matęs vietinių žmonių išnaudojimą tuometinėje anglų kolonijoje Burmoje ir darbininkų išnaudojimą pačioje Anglijoje, tapęs socialistu Eric Blair (vėliau, kaip rašytojas, pasivadinęs George Orwell), 1936 m. nuvyksta į Ispaniją kovoti už socialistinę demokratiją prieš generolą Franco. Sužeistas, Barcelonoj patiria komunistų kėslus smurtu ir represija sužlugdyti nuosaikesnius kairiuosius, kuriems jis pats priklausė. Kurį laiką slapstosi ir pagaliau pabėga iš Ispanijos. Ant savo kailio patyrus totalitarinės valdžios režimą, nuo 1936 m. jo visi rimtesni raštai buvo parašyti, jo paties pasisakymu, "tiesioginiai ar netiesioginiai prieš totalitarizmą ir už socializmą" (Why I Write", 1947).

To paaiškinimo šviesoje suprantamesnis darosi jo kūrybinis tikslas rašant labiausiai pasisekusius romanus "Animal Farm" (1940) ir "1984" (1948). "Animal Farm" vaizduoja valstybę-visuomenę po totalitariniu režimu. Panašiai yra ir su "1984", kur autorius pavaizduoja, kokia būtų padėtis, jei totalitarinis režimas pilnai įsigalėtų jo paties Anglijoje, aplinkiniuose kraštuose ir pagaliau visame pasauly. Įsidėmėtina, kad jis rašė tuoj po antrojo pasaulinio karo, kuris buvo pradėtas totalitarinės nacių Vokietijos, bet ir užbaigtas kitos totalitarinės valstybės — Sovietų Sąjungos — plačiu pasistūmėjimu į Europos vakarus. Nevienoj pokario Europos valstybėj buvo juntama komunistų partijos įtaka.

"1984" romane Orwell vaizduoja pasaulį padalintą tarp trijų vienas į kitą panašių didžiulių diktatūrinių valstybių — Okeanijos, Eurazijos ir Eurafrikos, kurios tarp savęs veda nuolatinį karą. Romano veiksmas vyksta Okeanijos sotinėje Londone. Okeaniją valdo diktatorius Didysis Brolis, padedamas Partijos. Trys didieji Partijos ideologiniai šūkiai: ignorancija yra stiprybė; karas yra taika; laisvė yra vergovė. Tuos šūkius valstybei pritaiko trys ministerijos. Tiesos ministerija skleidžia melą-propagandą pagal Partijos liniją. Taikos ministerija rūpinasi nuolatiniu karu. Meilės ministerija šnipinėjimu, smurtu ir kankinimais palaiko priverstinę tvarką. Visur matomas šūkis "Didysis Brolis jus stebi" piliečiams primena, kad jie yra dieną ir naktį stebimi šnipų ir dvigubos televizijos aparatų bei ekranų. Nauja kalba taip suprastinama, kad nebeliktų sąvokų ir žodžių kitaip galvoti, negu valdžios nustatyta. Istorija perrašoma pagal Partijos nurodymus. Kad piliečiai neturėtų kitokio lojalumo, lyties naudojimas ir šeimų kūrimas draudžiamas: žmonėms dauginti įvedama dirbtinė inseminacija. Piliečiai — pajungti diktatūrinei valstybei; nužmoginti, savarankiškai nebegalį ne tik apsispręsti, bet ir galvoti.

Tik retkarčiais viename kitame prasiskverbia savarankiška mintis. Toks žmogus yra nuolatiniame pavojuje būti iššifruotu, sugautu, nes ir "mažiausias dalykas galėjo tave išduoti" . . . kad ir parodant neprideramą veido išraišką, pavyzdžiui, neį-tikėjimą, kai skelbiama (valdžios ar krašto kariuomenės — K. T.) pergalė". Tai jau baustinas prasižengimas, naujoj kalboj tam net buvo žodis veido nusikaltimas (62 p.).

Tokiame nuolatiniame pavojuje atsiduria romano pagrindinis veikėjas, tiesos ministerijos tarnautojas Winston Smith, kuriame rusenusias savarankiškas idėjas stipriau pažadina suliepsnojusi meilė Julijai ir viltinga nuojauta aukštą Partijos pareigūną O'Brien esant disidentu prieš valdžią. Slapta susitikinėję, Winston ir Julija atveria savo norą O'Brieniui prisidėti prie disidentų sąjūdžio pogrindyje. Greit išryškėja, jog O'Brien yra tik disidento kaukę užsidėjęs budelis, gaudantis disidentus. Winston ir Julija suimami, atskiriami ir kankinami, kad atsižadėtų vienas kito ir pasiduotų valdžiai. Pats O'Brien, siekdamas perreformuoti, kankina YVinstoną. Nepakeliamo skausmo akivaizdoj Winston maldauja, kad tas skausmas būtų skirtas ne jam, bet Julijai. Panašiai pasielgia ir Julija. Vienas kitą išdavę, jie išsiskiria nežmoniškai svetimi. Julija dingsta minioj. Gi Winston alkoholyje skandina ne tik Julijos, bet ir savęs išdavystės jausmą, apsigaudinėdamas, kad pagaliau, pergalėjęs save, tikrai pamilo diktatorių — Didijį Brolį.

Susipažinę su George Orvvellio išgyvenimais, kūrybos motyvais bei "1984" romano turiniu, galime ieškoti atsakymo į klausimus.

Ar George Orvvell savo romanu "1984" pranašavo? Žinoma, kad jis nepranašavo — ne tik apie šiuos 1984-uosius metus, bet — bendrai paėmus, nei apie pasaulio ateitį. Jo tikslas buvo literatūriniu kūriniu pavaizduoti, kokios pasekmės būtų, jei totalitarinis režimas — toks, kokį jis pats patyrė ispanų Barcelonoj ir kokį iš tolo matė nacių Vokietijoj ir Sovietų Sąjungoj kur nors pilnai įsigalėtų. Stipriam vaizdui sukurti jis paėmė Londoną kaip vietą ir ne per tolimus 1984-uosius metus.

Romaną parašęs jis teigė: "Aš netikiu, kad tokia valstybė, kokią aš aprašiau, būtinai įsigalės, bet tikiu, kad. . . kažkas tai panašaus galėtų įsigalėti".

Nežiūrint to, kad Orwell faktiškai nepranašavo, o tik pavaizdavo galimybę, jo nuovoka buvo įsidėmėtinai tiksli... Stipriam dramatiškam vaizdui sukurti jis panaudojo juodžiausias spalvas. . . Nors tos juodžiausios spalvos pilnai ir visuotiniai nėra įkūnytos, tačiau prie jų stebėtinai arti priartėta Sovietų Sąjungoj, kur visa valstybė paversta kone į paranoiškai saugumiečių prižiūrimą kalėjimą. Nors komunistų partijos propagandos aparatas tą kalėjimą apskelbia raudonuoju rojum, šnipų tinklas ir techninės priemonės naudojamos piliečiams bauginti, o kitaip galvojančius iššifruoti, suimti, ištremti ar net likviduoti. "Smegenų plovimas", psichiatrinės ligoninės, kalėjimai ir kankinimai — irgi nėra vien "1984" autoriaus fantazijos padaras, o 1984 metų realybė Sovietų Sąjungoj. Ta prasme šis romanas yra pavaizdavimas, gan artimai atspėjęs tai, ką liudija Pasternako "Daktaras Živago", Aleksandro Solženycino "Gulag Archipelago", Sidney Bloch ir Peter Reddaway "The Psychiatric Terror: How Soviet psychiatry is used to suppress dissent", Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos ir kt.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai