Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PRANEŠIMAS IŠ APSUPTO MIESTO PDF Spausdinti El. paštas
Per senas griebtis ginklo ir kovoti kaip kiti

iš malonės gavau antraeilę istoriko rolę
rašau apie apsiaustį — pats nežinodamas kam —

reikia tikslumo tačiau neatsimenu kada jie pradėjo veržtis
prieš du šimtus metų gruodžio rugsėjo mėnesį vakar auštant
šičia nei vienas seniai nebejunta laiko

mums liko tiktai vieta tik meilė vietai
yra tik šventovių griuvėsiai sodų namų fantomai
jeigu neteksim griuvėsių neliks jau nieko

rašau kaip moku savaičių ritmas nebesikeičia
pirmadienis: maisto atsargos baigės pinigu virto žiurkė
antradienis: Miesto merą nušovė nežinomi teroristai
trečiadienis: vyksta derybos mūsų atstovai jose suimti
nežinom kur jie dabar kitaip sakant kur juos kankina
ketvirtadienis: cinamonų pirkliai siūlo nedelsiant kapituliuoti
po triukšmingų ginčų dauguma balsavo prieš juos

penktadienis: pirmosios maro aukos šeštadienis: nusižudė
N.N. atkakliausias gynėjas sekmadienis: nebėra nei lašo vandens atlaikytas
rytinių vadinamųjų Vienybės vartų puolimas

žinau visa tai monotoniška niekam nerūpi

vengiu pastabų susilaikau nuo jausmų aprašau tik faktus
rodos faktai turi vertės užsienio rinkoj
bet šiek tiek išdidžiai norėčiau pranešti pasauliui
jog per karą mes išauginom naują rūšį vaikų
jie nemėgsta pasakų žaidžia sušaudymus
dieną naktį sapnuoja sriubą duoną ir kaulus
lygiai kaip šunys ir katės

vakarais aš mėgstu klajoti ties Miesto riba
ten kur baigiasi mūsų abejotina laisvė
žiūriu iš viršaus į karių skruzdėlyną liepsnojančius laužus
klausausi būgnų dundėjimo barbarų riksmo
iš tikrųjų keista kad Miestas dar laikos

apsiaustis užtruko priešai be abejo keičias
teturi tiek bendro jog trokšta mus išnaikinti
gotai totoriai švedai Ciesoriaus armija Viešpaties kalno pulkai
kas gi juos suskaitys
vėliavų spalvos kitėja lyg miškas akiračio juostoj
švelnutis paukščio geltonis pavasarį paskui žaluma rudumas paskui tik žiemos juodybė

ir taip vakarais kada nebelieka faktų galiu pagalvoti
apie tolimą praeitį tolimus daiktus pavyzdžiui mūsų
bičiulius už jūrų marių žinau jie nuoširdžiai kenčia
siunčia miltus maišus užuojautos siunčia lašinius patarimus
ir net nebežino jogei anuomet mus išdavė jų tėvai
mūsų buvę bičiuliai antrosios Apokalipsės metais
sūnus neatsako už tėvą jam reikia dėkoti taigi dėkojam
jisai juk nežino ką reiškia apsiausties amžinybė
tas kurį ištiko nelaimė visada lieka vienas
Dalai Lamos gynėjas kurdas afganų kalnietis

dabar kai rašau šiuos žodžius atkakliųjų būrį
truputį viršija linkę susitarti su priešais
ką gi nuotaikos mainos likimas dar vis neaiškus

kapinės plečias gynėjų skaičius mažėja
bet mes tebesiginam ginsimės ligi galo
ir jei Miestas išnyks bet paliks bent vienas
jis nešis Miestą tremties keliais savyje
bus lygus Miestui

žvelgiam į bado akis į gaisro akis į mirties akis
ir į visų blogiausias — išdavystės akis

ir tik mūsų sapnų neįstengs pažeminti niekas

Varšuva, 1982   

Iš lenkų kalbos vertė Tomas Venclova
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai