Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAV LIETUVIŲ 1984 METŲ VEIKLOS APŽVALGA PDF Spausdinti El. paštas
1984 metų mūsų veiklos apžvalga yra tikras veidrodis, kuriame matome patys save — išeivijos lietuvius, išsisklaidžiusius plačioje šalyje, bet nepakrikusius. Mus į našią lietuvišką bendruomenę sujungė tautinis jausmas, turįs šaknis žmogaus prigimtyje. Jį užslopinti reikštų tapti savo tautos medžio sausa šaka.

Savo veiklą vadiname kultūrine, nes ji aprėpia religiją, literatūrą, plastinį meną, muziką ir kitas kūrybines išraiškas. Prie jos glaudžiasi ir visuomeninės pastangos, aukojamos tautos gerovei. Visa tai iškelta šioje metinėje apžvalgoje, paliečiant pozityviąsias puses, kurios nenuplaukia su laiko srove. Negatyviosios apraiškos, liudijančios išeivijos silpnybes, į tą apžvalgą neįeina. Bandant jas iškelti ar vertinti, reikėtų tapti savotišku teisėju, o tai be galo sunku ir nedėkinga. Pagaliau net ir kai kurie pozityvūs išeiviškos veiklos faktai, pradėjus juos iš pagrindų lukštenti, galbūt pasirodytų nepakankami. Žvelgiant į praėjusius metus, būtų galima klausti, ar mes pakankamai dėmesio skyrėme tikrai išliekančioms kūrybinėms vertybėms, kuriomis po ilgo laiko galėtų didžiuotis visa lietuvių tauta. Nesigilinant į tai, kultūrinis balansas paliekamas vertinti patiems skaitytojams.

Aišku, netiktų jį sumenkinti, ypač atsimenant, jog visa tai atlikta tautiškai silpstančioje išeivijoje, be tikro kontakto su kuriančia tauta, be naujos imigracijos, senstant gi vyresniesiems ir plūduriuojant amerikietiško j e visuomenėje jauniesiems. Vis tiek, nors praėjusiais metais ir nepasiekta ypatingų kūrybinių aukštumų, tačiau gana gyvai veikta visose kidtūriniuose plotuose. Tai patvirtina literatūrinės bei mokslinės knygos, gausi periodinė spauda, tūkstantinės premijos, dažnos meno parodos bei koncertai, religinės ir tautinės šventės, organizacinis triūsas, net pasiekiant šios šalies ir kitų kraštų vyriausybes, labdarybinė šalpa vargstantiems, finansinė pagalba kuriantiems ir t.t.

Tokia įvairiausių faktų gausa net nebesutelpa metinėje apžvalgoje. Šį sykį tenka apsiriboti tik Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių veikla. Suprantama, jog tuo nenorima nuvertinti kitų kraštų mūsų tautiečių triūso, o tik pripažinti, jog visa tai sunku besuvesti į vieną žurnalo straipsnį. Pagirtina būtų kiekvienų metų veiklos apžvalgą išleisti atskira knygele. Bet kas tai galėtų atlikti?

Esame labai dėkingi A. Plukui (slapyvardis) už pasiaukojimą rengiant Aidams šią apžvalgą, kurios dėka turime gana aiškų 1984 metų vaizdą. — Red.

 
Šv. Kazimiero mirties jubiliejus Jubiliejaus minėjimui ruoštis pradėta daugiau nei prieš dvejus metus. Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija sudarė komitetą, kuriam pirmininkavo Vytautas Volertas. Per tą laiką stengtasi ne tik pasirengti formaliems minėjimams, bet ir išgarsinti šv. Kazimierą.

Vatikanas vasario 28 d. išleido du šv. Kazimiero pašto ženklus, kuriuos sukūrė dail. Romas Viesulas. Simas Sužiedėlis parengė apie šv. Kazimierą studiją. Jurgis Gliaudą parašė ta tema romaną. Bronius Budriūnas sukūrė giesmę šv. Kazimiero garbei, o Darius Lapinskas — operą šv. Kazimiero tema: Dux Magnus. Libretą parašė Kazys Bradūnas. Kun. St. Yla buvo užsimojęs parengti knygą-albumą apie šv. Kazimierą lietuvių liaudies mene bei lietuvių dailininkų kūryboje. Kun. Ylai mirus, tą darbą tęsia Paulius Jurkus.

Iškilmingas šv. Kazimiero minėjimas pradėtas kovo 3 d. Romoje, kur iš laisvojo pasaulio kraštų suvažiavo apie 1200 lietuvių, o iš Clevelando buvo nuvykus Grandinėlė su 30 šokėjų ir aštuonių asmenų orkestru bei vadovais Liudu ir Aleksandra Sagiais. Orkestrui vadovavo R. Strimaitis.

Pirmas įvykis buvo kovo 3 audiencija, kurioj popiežius Jonas Paulius II priėmė iš viso laisvojo pasaulio suvažiavusius lietuvius, jų tarpe ir aukštus dvasininkus: arkivyskupus P. Marcinkų, J. Bulaitį ir Ch. Salatką, vyskupus — V. Brizgį ir A. Deksnį bei apie 70 kunigų. Popiežius buvo sutiktas plojimais ir Grandinėlei giedant giesmes. Vysk. Brizgys pasveikino popiežių angliškai. Po to kalbėjo popiežius ir savo žodį baigė lietuviškai.

Tą pačią dieną vysk. A. Deksnys, asistuojant arkiv. Bulaičiui ir vysk. Brizgiui, Šv. Kryžiaus bažnyčioje suteikė kunigystės sakramentą K. Kaknevičiui ir D. Staniškiui.

Kovo 4 šv. Tėvas laikė iškilmingas mišias Šv. Petro bazilikoje. Tai buvo retai popiežiaus atnašaujamos labai iškilmingos mišios, kurias jis atnašavo sykiu su 12 Europos aukštų dvasiškių, pvz., Paryžiaus kard. Fr. Marty, Lenkijos arkivysk. B. Dabrowski ir kt. Iš lietuvių buvo vysk. Brizgys. Pamaldose dalyvavo didelis skaičius prie Vatikano akredituotų diplomatų, 17 kardinolų ir apie 30 arkivyskupų bei vyskupų ir apie 70 kunigų. Giedojo Grandinėlė ir Sikstinos koplyčios choras. Popiežius apie šv. Kazimierą pasakė gan ilgą pamokslą itališkai ir apie 5 min. pakalbėjo lietuviškai. Mišių liturgija išleista knygele lietuvių ir italų kalbomis.

Tą pačią dieną, kovo 4, Sheraton viešbuty buvo surengtos iškilmingos vaišės, kurias pradėjo Vyt. Volertas; vadovavo Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Lozoraitis. Į vaišes atsilankė apie 750 svečių. Meninę programą atliko Grandinėlė ir Mirga Barikaitytė "kanklėmis.

Kovo 5 d. popiežius pasikvietė visus lietuvius vyskupus pasitarimams.

Ryšium su šv. Kazimiero sukakties minėjimu Lietuvoje popiežius rugpjūčio 23 pasiuntė telegramą Lietuvos vyskupų pirmininkui arkivysk. L. Poviloniui, pranešdamas, kad sovietų valdžia neleido nei jam, nei jo legatui atvykti į Vilnių ir dalyvauti šv. Kazimiero minėjime. Ta proga rugpjūčio 25 d. popiežius savo vasarvietėje Castel-gandolfe atnašavo mišias ir pasakė pamokslą lietuviškai.

Tuo buvo užbaigtas šv. Kazimiero sukakties minėjimas Romoje ir persikelta į Torontą (Kanadą), kur rugsėjo 1-2 d. įvyko Religinis pasaulio lietuvių katalikų kongresas, sutraukęs apie 600 žmonių. Kongresą atidarė rengimo komiteto pirm. dr. J. Sungaila. Atidaromąją kalbą pasakė sukakties minėjimo centrinio komiteto pirm. Vyt. Volertas. Po to pradėta akademinė dalis, kuriai vadovavo Kanados Lietuvių katalikų centro pirm. V. Bireta. Pirmą paskaitą skaitė kun. P. Rabikauskas, Šv. Gregorijaus universiteto Romoje profesorius, apie "Kazimiero šventumą ir lietuviškumą". Antroji paskaita buvo dr. J. Girniaus — "Krikščionybės ir ateizmo grumtynės mūsų tautoje". Simpoziumui "Religinė išeivijos jaunimo orientacija — kas stiprina ir silpnina jo tikėjimą" vadovavo Gabija Juozapavičiūtė - Petrauskienė.

Rugsėjo 1 d. vyko kazimierinės operos Dux Magnus spektaklis Reyson teatre, pakartotas dar rugsėjo 2 d. vakare. Operos kompozitorius, režisierius ir meno vadovas — Darius Lapinskas. Libretas — K. Bradūno. Dekoracijos — Ados Sutkuvienės. Vaidmenis atliko Gina Čapkauskienė, Jonas Vaznelis, Laima Rastenytė - Lapinskienė, Slavą Žiemelytė ir kiti lietuviai ir kitataučiai. Chormeisteris — Jonas Govėdas. Simfoninio orkestro dirigentas — Darius Lapinskas.

Tiems, kurie nepateko į teatrą rugsėjo 1 d. vakarą, buvo surengta vakaronė, į kurią susirinko apie 300 žmonių.

Rugsėjo 2 d., sekmadienio rytą, kongreso dalyviai susitelkė Toronto miesto aikštėje. Iš ten su vėliavomis žygiavo į Šv. Mykolo katedrą. Žengiant į katedrą, priešaky ėjo Toronto kard. Gerard Carter, du lietuviai vyskupai ir apie 50 kunigų. Mišias koncelebravo vysk. Brizgys, vysk. Deksnys ir pamaldose dalyvavę kunigai. Mišių metu lietuvių delegacija įteikė kard. Carteriui peticiją, skirtą popiežiui dėl įkalintų kunigų Svarinsko ir Tamkevičiaus. Priėmęs peticiją, kard. Carteris tarė žodį. Po jo pamokslą pasakė Tėv. Paulius Baltakis.

specialiai sukurtas kazimierinės giesmes giedojo jungtinis Toronto, Hamiltono ir Londono chorai vadovaujamas V. Verikaičio. Vargonais grojo J. Govėdas.

Kongresas baigtas pokyliu, kuriame dalyvavo apie 700 žmonių. Ten perskaitytas organizacinio komiteto parengtas kongreso manifestas, kuriame kreipiamasi į pasaulio vadovus, prašant pagalbos kenčiančiai lietuvių tautai. Pokyly vysk. Deksnys įteikė popiežiaus medalį Pro Ecclesia et Pontifice Broniui Kvikliui už jo parengtą veikalą apie Lietuvos bažnyčias.

Tačiau šv. Kazimiero minėjimas neapsiribojo Roma ir Torontu. Ir kitose vietose buvo labai iškilmingos apeigos, dalyvaujant vyskupams, arkivyskupams ir kardinolams. Kazimierinėmis iškilmėmis ypač pasižymėjo šie miestai: Washingtonas. New Yorkas (IX.8), Philadelphia (III. 18), Bostonas (X.14), Hartfordas ir aplinkiniai miestai III.4. Detroitas (IV.I), Los Angeles (III.4), Rochesteris (III.4).

Neatsiliko nė kiti kraštai. Kanadoje, be didingo minėjimo Toronte, vietinio pobūdžio iškilmės buvo Montrealyje, Hamiltone, Delhi, VVinnipege ir Ottavvoje. Prancūzijoje jos vyko Notre Dame katedroje kovo 25 d., mišias atnašaujant kard. Jean Marie Lustinger. Anglijoje, Westminsterio katedroje Londone, kovo 4 d. kazimierinėms iškilmėms vadovavo pronuncijus arkivysk. Bruno Haim. Minėjimas buvo ir Nottinghame. Vokietijoje šv. Kazimiero mirties jubiliejus paminėtas VVoerishofe bal. 8 d. Lenkijoje, Wroclawo katedroje — vasario 25 d.; Milano katedroje, Italijoje, prel. A. Bačkio rūpesčiu — spalio 27 d.; Uragvajuje, Montevideo miesto katedroje — kovo 4 d.; Australijoje, Adelaidėje — kovo 10-11 d.

Per visą tremties laikotarpį niekas Lietuvos taip neišgarsino, kaip šie šv. Kazimiero jubiliejiniai minėjimai.

Kunigų suvažiavimai
Sykiu su Pasaulio lietuvių katalikų kongresu Toronte įvyko du lietuvių kunigų suvažiavimai: rugpjūčio 29 d. — Jungtinių Valstybių ir Kanados Kunigų Vienybės, o rugpjūčio 30 — Pasaulio Lietuvių Kunigų Vienybės.

Pirmajame suvažiavime dalyvavo apie 30 kunigų ir apie 20 lietuvių seserų vienuolių. Aptarti organizaciniai reikalai ir išrinkta nauja valdyba. Diskutuotas kasdieninio mišiolėlio leidimas (tuo reikalu jau daug padarė prel. V. Balčiūnas), Lietuvos Bažnyčios kronikos leidimas ir 1.1.

Pasaulio lietuvių kunigų suvažiavime sekančią dieną dalyvių skaičius buvo dvigubai didesnis. Atvyko kunigai iš Brazilijos, Anglijos, Prancūzijos, Italijos. Negalėję atvykti iš Škotijos, Vokietijos ar Australijos, atsiuntė sveikinimus. Taip pat dalyvavo vyskupai V. Brizgys, A. Deksnys ir naujai paskirtas vyskupu Tėv. Paulius Baltakis, O.F.M.

Platų pranešimą apie lietuvių religinį gyvenimą laisvajame pasauly pateikė vysk. Brizgys. Apie Vakarų Europą kalbėjo vysk. A. Deksnys, pažymėdamas, kad Europoje yra viena lietuvių parapija (Londone) ir 33 misijos, kurias aptarnauja 18 kunigų. Iš viso lietuvių kunigų Vak. Europoj yra 52, o lietuvių seserų vienuolių 130. Jos veikia įsijungusios į kitataučių vienuolijas.

Kanados kunigų vienybės veiklos apžvalgą padarė kun. A. Simanavičius, O.F.M. Kanadoje esą 25 lietuviai kunigai, kurie aptarnaują devynias parapijas ir lietuvių vietoves. Ruošiamas praktiškas apeigynas.

Apie Nukryžiuotojo Jėzaus vienuoliją pranešė generalinė vyresnioji ses. Marija Ruth. Tai vienuolijai priklauso 84 seserys. Apie šv. Kazimiero seseris kalbėjo generalinė vyresnioji Joanelė Fayert. Vienuolija turi 330 narių, aptarnauja 21 parapiją. Devynios seserys dirba Argentinoj, trys dėsto universitete. Šv. Pranciškaus seserys, anot pranešėjos Felicijos Juciūtės, turi 210 nares ir aptarnauja tris misijas Brazilijoje. Apie Nekalto Prasidėjimo Marijos seseris pranešė provincijole ses. Paulė Savickaitė. Kongregacija turi 39 seseris, dirba parapijoje, rengia jaunimui stovyklas, išlaiko senelių prieglaudą Putname.

Kun. A. Saulaitis, S.J., pranešime apie jėzuitus paminėjo, kad jie turi 27 lietuvius kunigus, kurie veikia daugiausia su jaunimu. Tėv. Augustinas Simanavičius, O.F.M. painformavo, kad Šv. Kazimiero lietuvių pranciškonų vikarija turi 30 kunigų, šešis brolius ir 29 naujus kandidatus. Marijonų vienuolija, kaip pranešė kun. prov. V. Rimšelis, M.I.C., turi 39 kunigus, 12 klierikų, 5 brolius ir 5 novicus. Apie saleziečius kalbėjo kun. S. Šileika,, Montrealio Šv. Kazimiero parapijos klebonas.

Apie pašaukimų krizę ir viltis referatus skaitė Lietuvių kolegijos Romoje prorektorius kun. A. Bartkus ir ses. O. Mikailaitė. Liturginiais klausimais kalbėjo kun. J. Staškus ir kun. G. Kijauskas, S.J. Lietuvių spaudos problemas palietė kun. P. Gaida. Apie pagalbą pavergtai Lietuvai pranešimą pateikė Religinės Šalpos darbuotoja G. Damušytė.

Suvažiavimas baigtas mišiomis Toronto Prisikėlimo bažnyčioje, kurias atnašavo trys lietuviai vyskupai ir apie 40 kunigų. Pamokslą pasakė vysk. A. Deksnys.

Vakarienės metu kun. V. Dabušis perskaitė prel. Jono Balkūno paskaitą apie Amerikos Lietuvių Katalikų Kunigų Vienybės veiklą 75 metų bėgyje.

Kunigų Vienybės suvažiavime išrinkta naujoji valdyba posėdžiavo spalio 16 d. Brooklyne. Pirmininku pasiliko kun. Albertas J. Contons - Kontautas.

Naujas vyskupas
Birželio 7 d. Vatikanas ir lietuvių informacijos šaltiniai pranešė, kad popiežius Jonas Paulius II paskyrė Tėv. Paulių Baltakį, O.F.M., lietuvių pranciškonų provincijolą, tituliariniu Egaros vyskupu ir pavedė jam rūpintis lietuviais, gyvenančiais už Lietuvos sienų.

Naujojo vyskupo Baltakio konsekracija įvyko rugsėjo 14 d. Portlando katedroje, Maine. Apeigas atliko Vatikano atstovas VVashingtone — pronuncijus arkivysk. Pio Laghi. Dalyvavo 21 vyskupas ir apie šimtą kunigų. Giedojo Portlando katedros ir Brocktono lietuvių parapijos chorai bei solistai — A. Simanavičius ir V. Verikaitis. Po apeigų įvyko vaišės pranciškonų sodyboje Kennebunkporte, kuriose dalyvavo apie 1000 lietuvių. Naująjį vyskupą pasveikino prez. Ronald Reagan.


Vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M., audiencijoje pas popiežių Joną Paulių II gruodžio 15 d. Vatikane

Vysk. P. Baltakis yra gimęs 1925 m. sausio 1 Latvėnų km., Troškūnų valsč, Panevėžio apskr. Įstojęs į pranciškonų vienuoliją, mokėsi Belgijoj, kur 1952 įšventintas kunigu. 1979 m. buvo išrinktas lietuvių pranciškonų provincijolu. (Apie vysk. P. Baltakį, O.F.M. plačiau žiūrėk Aidų Nr. 5, 1984).

Naujasis vyskupas, nieko nelaukdamas, pradėjo uoliai eiti savo pareigas. Jis dalyvavo Amerikos vyskupų konferencijoj VVashingtone. Lapkričio 19 -26 d. susipažino su Chicagos lietuvių įstaigomis bei jų veikla. Lapkričio 22-23 d. buvo sušaukta Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos konferencija, kurioje dalyvaujant Chicagos arkivysk. kard. J. Bernardinui, buvo aptarti lietuvių religiniai reikalai. Vysk. Baltakis išdėstė savo planus, religinį švietimą, pašaukimų ir krikščionybės įvedimo Lietuvoje jubiliejaus reikalą. Šiems darbams vykdyti, vyskupui pagelbėti sudaryti specialūs būreliai.

Ryšiai su JAV prezidentu, Kongresu, įstaigomis
Kaip per eilę metų, taip ir 1984 m., Amerikos valstybės sekretorius George Shultz pasveikino Lietuvos charge d'affaires VVashingtone dr. S. A. Bačkį ir Lietuvos žmones Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 66 metinėse. Šios sukakties minėjimai taip pat vyko senate ir atstovų rūmuose, kur kalbas pasakė mums palankūs kongreso nariai.

Birželio 14 d. prezidentas Reaganas pasirašė proklamaciją, kuria paskelbta "Pabaltijo Laisvės diena". Jungtinę rezoliuciją tuo reikalu senatas buvo priėmęs birželio 8 d., o atstovų rūmai — birželio 11 d.

Birželio 12 d. senato užsienio santykių komisija, vadovaujama sen. Ch. Percy, svarstė tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasisakė kun. K. Pugevičius ir Jungtinių Baltų komiteto atstovai.

Liepos 16 d. Baltuosiuose rūmuose buvo priimti pavergtų tautų atstovai. Dalyvavo apie 150 lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, lenkų, vietnamiečių, afganistaniečių ir kt. Jiems padarytas pranešimas apie Amerikos politiką Pietų Amerikoje. Po to atvyko prez. Reaganas su viceprez. G. Bushu. Prez. Reaganas tarė žodį ir paskelbė Pavergtųjų Tautų savaitę liepos 15 - 22.

Birželio 13 d. valstybės departamente lankėsi Pavergtųjų Europos Tautų delegacija, kurioj lietuviams atstovavo Bronius Nemickas, Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkas. Delegaciją priėmė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos reikalams M. Palmer. Apžvelgta padėtis pavergtuose Europos kraštuose.

Nuo spalio 8 d. lietuvių programa iš Laisvės radijo perkelta į Laisvosios Europos radiją. Pirmasis transliuoja programas į Sovietų Sąjungą jos tautų kalbomis, o antrasis — į sovietų pavergtas Rytų Europos tautas. Pakeitimo priežastis, kaip šių dviejų radijų direktorius J. Buckley nurodė, esąs noras galimai geriau nušviesti Amerikos politiką tų tautų atžvilgiu.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatiniai atstovai Jungtinėse Valstybėse — dr. S. A. Bačkis, A. Dinbergs ir E. Jaakson — rugsėjo 12 d. VVashingtone turėjo pasitarimą ir paminėjo Pabaltijo santarvės sutarties pasirašymo Ženevoje 50 metų sukaktį. Tą pačią dieną juos priėmė valstybės sekretoriaus padėjėjas M. Palmer su kitais pareigūnais.

Čia reikia pažymėti, kad 1983 m. gruodžio 24 mirus Lietuvos diplomatijos šefui S. Lozoraičiui, nuo tos dienos šias pareigas perėmė Lietuvos atstovas VVashingtone dr. Stasys Bačkis.

Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (Vlikas)
Jo sukaktuvinis seimas įvyko gruodžio 1 - 2 d. Chicagoje. Buvo atstovaujamos visos jį sudarančios organizacijos (15). Jos atsiuntė 43 atstovus.

Vliko tarybos pirm. Gražvydas Lazauskas pranešime apie tarybos veiklą pažymėjo, kad ji yra sudariusi įvairias komisijas. Sienų komisija telkia medžiagą ypač apie Mažosios Lietuvos ir rytines Lietuvos sienas, politinė komisija rengia planus Vliko veiklai ir t.t.

Vliko valdybos pirm. dr. Kazys Bobelis savo pranešime kalbėjo apie politinės veiklos išplėtimą ir tarptautinių Lietuvos interesų kėlimą. Jis pažymėjo, kad Vliko santykiai su Pasaulio Lietuvių Bendruomene vystosi teigiamai.

Pranešimus taip pat padarė Vliko vicepirm. tarporganizaciniams reikalams Vytautas Jokūbaitis if Tautos Fondo tarybos bei valdybos pirmininkai — A. Vakselis ir J. Giedraitis. Įskaitant praeitų metų balansą, pajamų būta 217,824.46 dol., o išlaidų — 113,483.41 dol.

Seimo programoje taip pat buvo šie pranešimai: M. Mackevičiaus — Pasipriešinimas vokiečių mobilizacijos planams, dr. D. Krivicko — Besikeičianti Europos politinė situacija, inž. L. Griniaus — Visuomenės teismas Kopenhagoje ir Jaunimo sąskrydis Europoje 1985 m.,V. Šoliūno — Vliko ir PLB pasitarimų eiga.

Svarstant rezoliucijas, dr. K. Bobelis pranešė, kad posėdžių pertraukos metu įvyko pasitarimai tarp Vliko, PLB, JAV ir Kanados LB atstovų. Sutarta bendromis jėgomis rengtis būsimai Helsinkio susitarimų peržiūros konferencijai Kanadoje. Taip pat pasitarta dėl veiksnių konferencijos sušaukimo 1985 m. Be to, nuspręsta sustiprinti Lietuvių teisėms ginti komiteto veiklą.

Vlikas su atitinkamomis latvių ir estų organizacijomis yra sudaręs Pasaulio pabaltiečių santalką (World Baltic Conference), kurioje Vliko atstovais yra L. Grinius ir dr. K. Jurgėla.

Vlikas leidžia Eltos biuletenius lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbomis. Jo būstinė yra VVashingtone, D.C.

X-asis Amerikos Lietuvių kongresas
Kongresas įvyko spalio 27 - 28 Burbank, 111., kuriame dalyvavo 276 asmenys. Pranešimą padarė Alto pirm. dr. K. Šidlauskas, o apie Alto kilmę, prasmę ir ateitį kalbėjo J. Laučka. Lietuvių teisėms ginti klausimu pranešimą padarė adv. P. Žumbakis. Tema "Lietuvos diplomatinės tarnybos uždaviniai bei reikšmė darbe už Lietuvos laisvę" kalbėjo Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto ir Lietuvos pasiuntinybės VVashingtone patarėjas St. Lozoraitis.

Sekmadienį Švč. Marijos Gimimo ir Tėviškės parapijų bažnyčiose įvyko pamaldos. Baigiamajame kongreso posėdy išklausyta Vliko pirm. dr. K. Bobelio paskaita "Tarptautinė politinė raida ir Lietuvos bylos vystymasis". Algirdo Šilo paskaitos tema buvo "Jaunesnioji karta Lietuvos laisvinimo darbe". Priimtos rezoliucijos, pasisakant įvairiais klausimais. Bankete, kuriame dalyvavo apie 300 žmonių, meninę programą atliko sol. Praurimė Ragienė ir Mongirdas Motekaitis. Jo metu taip pat buvo pagerbti buvę Alto pirmininkai: L. Šimutis, E. Bartkus, dr. K. Bobelis ir dr. K. Šidlauskas bei dabartinis pirm. T. Blinstrubas.

Prieš kongresą, spalio 26 d., toje pačioje vietoje įvyko Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimas. Apie praeitų metų veiklą pranešimą padarė dr. K. Šidlauskas ir kiti valdybos nariai. Veiklą įvairiose vietose nušvietė iš penkiolikos skyrių atvykę atstovai. Ižd. M. Pranevičius pranešė, kad Alto centro valdyba per metus turėjo 68,999.61 dol. pajamų ir 62,389.91 dol. išlaidų. Kasoj spalio 1 d. buvo 58,504.50 dol. Altą sudarančios organizacijos {16) pasiūlė savo kandidatus į naują valdybą, kuri vėliau pasiskirstė pareigomis. Pirmininku išrinktas Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos atstovas Teodoras Blinstrubas.

Tautos Fondas
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, įsteigtas 1943 m. vokiečių okupuotoj Lietuvoj, buvo sudaręs komisiją savo veiklai finansuoti. Pasitraukus į Vokietiją, Reutlingeno konferencijoj 1944 m. ši komisija buvo pavadinta Tautos Fondu, kuris iki 1974 metų veikė be valdžios priežiūros, nes nebuvo inkorporuotas. Gegužės 5 d. Kultūros Židiny, Brooklyne, įvyko Tautos Fondo suvažiavimas paminėti jo inkorporavimo dešimtmečio sukakčiai. Išklausytas ižd. V. Kulpos pranešimas. 1983 m. gruodžio 31 d. kasoj buvo 123,536 dol., o Laisvės ižde — 173,387 dol.

Pinigai Laisvės Ižde laikomi išlaisvintai Lietuvai, naudojamos tiktai palūkanos. Tautos Fondas apmoka Vliko išlaidas ir Eltos informacijos įstaigą VVashingtone; remia radijo transliacijas į Lietuvą ir finansuoja Eltos biuletenių septyniomis kalbomis leidimą. Suvažiavime perrinkta Tautos Fondo taryba. Pirmininku liko A. Vakselis. Valdybos pirmininkas — Juozas Giedraitis.

Septintoji Laisvojo Pasaulio  Lietuvių  Tautinių Šokių šventė
Šventė įvyko birželio 30 - liepos 1 Clevelande. Jos surengimu rūpinosi JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvių Tautinių Šokių Institutas. Rengimo komiteto pirmininku buvo dr. Antanas Butkus, vėliau išrinktas JAV LB krašto valdybos pirmininku.

Šventė pradėta šeštadienį, birželio 30 d. Dievo Motinos parapijos sodelyje. Po kun. G. Kijausko maldos aukurą uždegė VII tautinių šokių vyr. meno vadovė Jadvyga Reginienė. Vainikus padėjo JAV ir Kanados LB kraštų valdybos pirm. dr. A. Butkus ir A. Pacevičius.

Liepos 1 d., sekmadienio rytą, keliose vietose vyko pamaldos. Dievo Motinos bažnyčioje miSias koncelebravo ir pamokslą pasakė vysk. Paulius Baltakis, O.F.M. Popiet Šventė prasidėjo Šokėjų paradu ir rengimo komiteto pirm. dr. A. Butkaus žodžiu. Telefonu šventę sveikino JAV prez. Reaganas.

Šventėje dalyvavo daugiau kaip 50 Šokėjų vienetų, kurie buvo suskirstyti į keturias grupes: studentų — 904, jaunių — 428, vaikų — 346 ir veteranų — 346. Grojo simfoninis orkestras iŠ 59 muzikantų, kuriem dirigavo Algirdas Modestas ir Rimantas Kasputis. Giedojo jungtinis 250 asmenų choras, sudarytas iš Hamiltono ir Toronto chorų, Dainavos ansamblio, LTM Čiurlionio ansamblio, Detroito Dievo Apvaizdos parapijos bei Lietuvos vyčių chorų Chicagoje. Dirigavo Bronius Kazėnas ir Dalia Viskontienė.

Šokiai vyko Richfield kolizėjuje, kur juos stebėjo 7600 žiūrovų. Pašokta apie 20 šokių.

Ta proga išleista šventės programa — didelio formato, 224 puslapių, gausiai iliustruota ir dokumentuota knyga. Redagavo Alfonsas Nakas.

Po visų iškilmių Stouffer's Inn įvyko banketas, kuriame dalyvavo 2220 žmonių, o 1029 jaunimo linksminosi Holiday Inn salėje.

Šventės dalyviai taip pat turėjo progą apžiūrėti tuo pačiu metu vykusias dvi parodas: dail. Aldonos Totoraitienės — Lietuvių namuose ir jaunųjų menininkų — Dievo Motinos parapijos salėje.
Pasaulio ir Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba rugsėjo 22-23 Dainavoje sušaukė pasitarimą, į kurį atvyko PLB, JAV LB, Kanados LB ir Jaunimo sąjungų vadovybės. Pasitarimas susidėjo iš dviejų dalių — studijinės ir praktinės. Studijinė buvo suskirstyta į tris temas — kultūrą, politiką ir švietimą. Įvadą į šių temų svarstymą padarė programos sumanytojas, PLB valdybos pirm. pavaduotojas dr. Tomas Remeikis. Jis teigė, kad lietuvių išeivijos gyvenimo padėtis keičiasi ir prašė suvažiavusių atsakyti į klausimą, kaip toliau tęsti veiklą, kad būtų palaikoma tautinė gyvybė ir tęsiamas politinis Lietuvos laisvinimo darbas.

Į dr. Remeikio klausimą atsakė keturi pagrindiniai paskaitininkai. Aušra Liulevičienė, kalbėdama kultūros klausimais, aiškino, kad lietuvių išeivijos kultūros kūrėjų pajėgumas yra didelis, tačiau jų kūryba yra palaida; kad išleidžiama per daug menkaverčių knygų ir kad per daug yra kitokios menkavertės kūrybos. Ji siūlė sukurti visuomenėje atitinkamą "kultūros klimatą".

Viktoras Nakas, kalbėdamas apie politinę veiklą, aiškino, kad išeivijos lietuvių politika neturi ribotis tik Lietuvos laisvinimo darbu, bet lygiagrečiai reikia rūpintis ir tautos išsaugojimu. Šias mintis labiau išryškino kun. K. Pugevičius, įrodinėdamas ryšių su okupuota Lietuva reikalą ir būdus.

Dr. Katiliūtė-Boystun kalbėjo apie lituanistinį švietimą, keldama klausimą, kam tas švietimas turi tarnauti. Ji teigė, kad lituanistinio švietimo sistema yra sušlubavusi ir reikalinga reformų. Pasisakydamas dėl paskaitos, Jonas Kavaliūnas pabrėžė šeimos reikšmę švietime. Kun. Pugevičius ir dr. Remeikis ragino ieškoti reformų.

Sekmadienį, rugsėjo 23 po kun. K. Pugevičiaus atnašautų mišių, pasitarimo dalyviai svarstė konkretesnius klausimus, susijusius su veiklos darbais.

Iš pranešimų paaiškėjo, kad aptvarkyti beveik visi nesutarimai ir darbų suderinimo klausimai, kylą dėl PLB bei JAV LB veiklos susikryžiavimo. Dėl švietimo sutarta, kad šioje srityje reikia reformų.

PLJS pirm. Gintaras Grušas pranešė apie 1987 m. Australijoj ruošiamą Vl-ąjį Pasaulio jaunimo kongresą ir pabaltiečių jaunimo sumanytą "Laisvės kelionę" laivu Baltijos jūroje.
PLB valdybos pirm. Vytautas Kamantas aptarė Bendruomenės renginių sąrašą ir pranešė, kad būsimas PLB seimas įvyks Toronte, Kanadoje.

Gegužės 11-12 valdybos visuomeninių reikalų komisija (pirm. Alg. Gečys), padedant JAV LB ir Kanados LB kraštų valdyboms, PLJS valdybai bei kun. K. Pugevičiaus vadovaujamam Lietuvių informacijos centrui, New Yorke surengė politinių studijų konferenciją. Prieš pradedant programą, PLB ir JAV LB vadovai apsilankė JAV misijoje prie Jungtinių Tautų, kur jie pasikalbėjo su ambasadorium Jose S. Sorzano apie galimybes iškelti Pabaltijo laisvės klausimą Jungtinėse Tautose. Kanados LB atstovai tuo reikalu buvo nuvykę ir į Kanados misiją prie Jungtinių Tautų.

Konferencijoj pirmiausia kalbėjo ambasadorius Charles Lichtenstein, buvęs JAV misijos prie Jungtinių Tautų narys. Jis sakė, kad niekas nenori Pabaltijo klausimo kelti Jungtinėse Tautose, nes sovietai vis tiek nekreips dėmesio. Be to, pasaulis labai mažai težino apie Pabaltijo valstybes. Tačiau, anot jo, Jungtinėse Tautose yra žmonių, kurie žino, kad yra Pabaltijo valstybių laisvės klausimas ir kad jis gali būti keliamas. Tuo būdu sovietams nuolat trinamos nosys.

Buvęs Lenkijos ambasadorius Japonijoj Zdislaw Rurarz kalbėjo apie sovietų tikslus Pabaltijo kraštuose. Jis teigė, jog Maskva siekia sunaikinti Pabaltijo tautas, ir baiminosi, kad per 50 m. ji gali tai pasiekti. Tačiau jis mano, kad sovietų imperija subyrės dar šiame dešimtmety.

Konferencija baigta pobūviu Kultūros Židinyje, kuriame pagerbtas Lietuvių informacijos centro New Yorke steigėjas ir vedėjas kun. Kazimieras Pugevičius. Apie jo veiklą kalbėjo Baltųjų rūmų pareigūnas Linas Kojelis, perduodamas prez. Reagano sveikinimus. Meninę dalį atliko sol. Nerija Linkevičiūtė-Kasparienė.

Be minėtų parengimų, PLB valdyba rūpinosi ir eiliniais reikalais. Balandžio 7-8 d. ji posėdžiavo savo būstinėje Chicagoje. Dalyvavo visi 10 valdybos narių. Išklausyti jų pranešimai ir priimta sąmata 1984 metams — 72,000 dol. Apsvarstytas politinių studijų konferencijos rengimas. PLB vicepirm. teisiniams reikalams Raimundas Kudukis pranešė, kad sudaryta penkių advokatų komisija, kuri registruoja visus lietuvius advokatus ir renka medžiagą apie OSI veiklą.

PLB valdybos pirm. Vyt. Kamantas liepos 28 -rugpjūčio 13 d. lankėsi Europoje. Ten dalyvavo Europos LB suvažiavime Augsburge ir lietuviškų studijų savaitėje kartu su PLB visuomeninių reikalų komisijos pirm. Algimantu Gečiu. PLB kultūrinių reikalų komisijos pirm. Milda Lenkauskienė liepos 21-25 dalyvavo Pietų Amerikos lietuvių kongrese Caracase, Venezueloje.

JAV Lietuvių Bendruomenė
JAV LB X tarybos III-oji sesija įvyko lapkričio 3-4 d. Hartforde, Conn. Ją atidarė tarybos pirm. dr. Kazys Ambrozaitis. Sveikino vysk. P. Baltakis, Baltųjų rūmų pareigūnas Linas Kojelis perskaitė prez. Reagano sveikinimą. Darbo posėdžiui prasidėjus, kalbėjo JAV krašto valdybos pirm. dr. A. Butkus. Jis paminėjo tautinių šokių šventę, davusią 30,000 dol. pajamų, šv. Kazimiero sukakties minėjimo rėmimą, pastangas įtraukti vyčius į LB darbą, sustabdyti OSI bendradarbiavimą su KGB, lėšų telkimą Lituanistikos katedrai, pasitarimus su Altu bei Vliku. Dabar JAV LB sudaro 75 apylinkes ir 10 apygardų.

Apie PLB veiklą pranešimą padarė jos valdybos pirm. Vyt. Kamantas. JAV LB švietimo tarybos pirm. Jonas Kavaliūnas painformavo, kad 1983-84 mokslo metais veikė 30 lituanistinių mokyklų su 1473 mokiniais ir 231 mokytoju. Silpnai mokantiems lietuviškai išleistas D. Tamulionytės vadovėlis "Lietuviais norime ir būt". Pradžios ir vidurinėms mokykloms turima vadovėlių. Mokytojus ruošia Pedagoginis lituanistikos institutas Chicagoje. Leidžiamas žurnalas Švietimo gairės. Mokyklas išlaiko tėvai. Padeda LB ir Lietuvių Fondas. 1984 m. biudžetas sieksiąs daugiau kaip 200,000 dol. JAV LB Kultūros tarybos veiklą apibūdino jos pirm. Ingrida Bublienė. Stengiamasi išleisti Lietuvių enciklopedijos papildymų tomą, pradėta premijuoti kultūrininkų ir mokslininkų darbai, premijoms įteikti rengiamos šventės, rūpinamasi archyvų tvarkymu. JAV LB Socialinių reikalų tarybos pirm. Danguolė Valentinaitė pranešė, kad, siekiant padėti lietuviams, rūpinamasi steigti tarybos skyrius įvairiose vietovėse. Chicagos skyrius jau yra išaugęs į pilnateisę įstaigą ir gavęs tris subsidijas. Clevelande baigta namų vyresnio amžiaus žmonėms statyba, tačiau susidaro sunkumų lietuviams juose apsigyventi, nes jie pagal valdžios reikalavimus yra per daug turtingi. Galvojama apie slaugos namų lietuviams statybą. Kun. Kazimieras Pugevičius, Religinių reikalų tarybos pirm., aiškino, kad svetimtaučiai įvairiomis progomis informuojami apie žmogaus teisių bei religijos varžymus Lietuvoje ir ragino daugiau pasinaudoti naujai paskirto vyskupo patarnavimais.

Finansinę apyskaitą pateikė iždininkas Kazys Žiedonis. Pajamos siekė 185,000 dol., kurių 113,000 dol. paskyrė Lietuvių Fondas kultūros ir švietimo reikalams. Apie 50,000 dol. surenkama Vasario 16 proga. Krašto valdybos veiklai paskirta apie 15,000 dol. PLB duota 8,000 dol. ir Pasaulio Lietuvio žurnalui 2,000 dol.

JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirm. Jonas Urbonas pranešė, kad taryboje dirba vienuolika asmenų, kurie Lietuvos ir lietuvių reikalais dažnai lankosi JAV valdžios įstaigose, bendradarbiauja su pabaltiečiais ir kitų tautų atstovais, informuodami juos apie Lietuvos reikalus. Tam tikslui yra leidžiamas leidinys Violations of Human Rights in Soviet Lithuania, kurį dabar redaguoja kun. K. Pugevičius. Lietuviškai nemokantiems taip pat leidžiamas periodinis laikraštėlis angliškai Bridges, redaguojamas Demie Jonaitienės. Rūpinamasi OSI keliamomis lietuviams bylomis. Šioj srityje bendradarbiaujama su Amerikos Lietuvių Taryba. LB vardu šiai akcijai vesti pakviesta visuomeninių reikalų tarybos vicepirm. Aušra Zerr, o komitetui "Americans for Due Process" LB atstovauja Daiva Kezienė. Balandžio 7-8 d. LB Socialinių reikalų taryba surengė Chicagoje konferenciją socialiniams reikalams aptarti.

Kiti JAV LB veiklos žymesnieji faktai: Sausio 28 - 29 LB vakarų apygarda, talkinant kitoms organizacijoms, (LJS skyriui, LFB sambūriui ir Baltų laisvės lygai), Los Angeles mieste surengė politinių studijų dienas. Paruošiamiems darbams vadovavo LFB Los Angeles skyriaus pirm. E. Arbas.

Balandžio 8 d. VVaterbury, Conn., įvyko LB Connecticuto apygardos metinis suvažiavimas. Dalyvavo aštuonių apylinkių — Bridgeporto, Hartfordo, New Haveno, New Britaino, New Londono, Putnamo, Stamfordo ir VVaterburio — valdybų nariai, jų atstovai ir keli LB tarybos nariai, viso 14 asmenų. Apygardos pirm. A. Lipčienė ir apylinkių atstovai padarė pranešimus apie veiklą.

Balandžio 14 d. Kultūros židiny įvyko JAV New Yorko apygardos suvažiavimas. Dalyvavo 24 atstovai. Vadovavo apygardos pirm. A. Vakselis. Apygardą sudaro septynios apylinkės.

JAV LB vidurio vakarų apygardos suvažiavimas buvo Chicagoje balandžio 29 d. Dalyvavo 60 atstovų iš aštuonių apylinkių ir svečiai. Pirmininkavo apygardos pirm. Kazys Laukaitis. Kontrolės komisijos vardu Julius Balutis pranešė, kad apygardos valdyba 1983 m. turėjo 8,474.21 dol. pajamų ir 6,363.46 dol. išlaidų. Patikrintas taip pat Lituanus žurnalo fondas. Kasoje rasta daugiau kaip 20,000 dol. Atskaitomybę krupščiai veda Jonas Kučėnas.

Spalio 7 d. LB vidurio vakarų apygardos valdyba sukvietė bendruomenės darbuotojų informacinę sueigą. Buvo aptarti JAV LB XI tarybos rinkimai, kurie įvyks 1985 m. gegužės mėn., ir kiti reikalai. Apie savo darbus pranešė PLB valdybos pirm. pavaduotojas dr. T. Remeikis, "Pasaulio Lietuvio" red. Bronius Nainys ir kt. Buvo paliesti Lituanistikos katedros Illinois universitete reikalai. Spalio 5 d. įmokėjus trečią šimtą tūkstančių dol., dar reikės per trejus metus tiek pat įmokėti.

Lapkričio 24 Jaunimo centre Chicagoje JAV LB Kultūros taryba sukvietė kultūrinėms institucijoms vadovaujančių asmenų pasitarimą. Apžvelgta mūsų kultūrinio gyvenimo padėtis. Dalyvavo 48 asmenys, atstovavę kultūrinėms institucijoms, leidykloms, fondams bei spaudai.

Lietuvių Fondas Spalio 19 d. Lietuvių Fondo taryba savo posėdy apžvelgė padėtį ir apsvarstė ateities planus. Vadovavo tarybos pirm. Stasys Baras. Jis pranešė, kad per 1984 m. pirmuosius tris ketvirčius kapitalas padidėjo 111,000 dol. ir pasiekė 2,793,000 dol. sumą, o spalio mėn. įplaukė dar 50,000 dol.,ir tuo būdu posėdžio dieną Fondo kapitalas siekė 2,850,000 dol. Fondo valdybos iždininkas Kazys Barzdukas papildė pažymėdamas, kad iki šiol palikimais gauta 810,000 dol., o Fondo narių skaičius pašoko iki 5400. Finansų komisijos pirm. Povilas Kilius paaiškino, kad fondo kapitalo didžioji dalis — 62% — investuota į trumpalaikius certifikatus, 17% — į korporacijų akcijas, 21% — į bonus. Birželio 13 LF pelno paskirstymo komisija (pirm. Viktoras Naudžius) taip paskirstė LF tarybos leistus 160,000 dol. iš numatyto 1984 m. pelno: švietimui — 95,000 dol., kultūriniams reikalams — 38,000 dol., visuomeniniams reikalams — 32,000 dol. Be to, liepos 11 korespondenciniame posėdy papildomai buvo paskirstyta 5,000 dol. Tokiu būdu 1984 metais duota 165,000 dol.

Lietuvių Fondo narių metinis suvažiavimas įvyko kovo 24 d. Chicagoje. Paaiškėjo, kad LF turi ir nekilnojamo turto, kurį sudaro dovanoti sklypai Arizonoje (16), Floridoje (2) ir Michigane. Taip pat Salem, Wisc, yra nupirktas 158 akrų žemės ūkis, kuris duoda 12,000 pelno.

Lituanistikos Katedra ir Lituanistikos kursai
Rudenį pradėjo veikti Lituanistikos katedra Illinois universitete Chicagoje. Spalio 5 d. įmokėta trečias šimtas tūkstančių dolerių. Katedrai vadovauti pakviestas prof. dr. Bronius Vaškelis.

Prof. Vaškelis yra gimęs 1924 m. Lietuvoje. Toronto universitete, Kanadoje, 1958 m. gavo bakalauro, 1961 m. — magistro laipsnius. 1964 m. Pennsylvanijos universitete apgynęs disertaciją "The Language of Jurgis Baltrušaitis' Lithuanian Poetry", gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1963 m. profesoriavo Lafayette universitete Pennsylvanijoj.

Katedros įsteigimu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė rūpinosi nuo 1961 m. Lėšoms telkti pastaruoju metu vadovavo LB Švietimo tarybos pirm. Jonas Kavaliūnas.

Illinois universitete jau dešimt metų veikia lituanistikos kursai, kurių vedėją apmoka universitetas. 1984 m. veikė keturi tokie kursai. Juos lankė 20 studentų. Kursams vadovavo dr. M. Stankus-Saulaitė. Nuo rudens jiems vadovauja dr. V. Kelertienė.

Čia taip pat pažymėtina, kad Kent (Ohio) valstybiniame (State) universitete yra lituanistikos programa, kurios stipendijų fondui lietuvių bendruomenė yra suteikusi 50,000 dol. Jos lituanistiniai kursai yra Ohio valstijos pripažinti kaip ir kiti to universiteto kursai. Kent valst. universitetas, kaip pareiškė etninių studijų direktorius dr. H. Hochhauseris, yra išleidęs daugiau nei 200,000 dol. Lituanistinei programai. Šios programos stipendininkas yra Mark Zeren, trečios kartos lietuvis. Clevelande veikia Kent valst. universiteto lituanistikos programai remti komitetas.

Kitos organizacijos
AMERIKOS LIETUVIŲ TAUTINĖ SĄJUNGA savo metinį suvažiavimą sušaukė gegužės 26 -27 d. Clevelande. Paskaitos: Vyt. Alanto "Tautinė ideologija" ir Jono Rimkūno "Žvilgsnis į ateitį". Sąjunga leidžia "Naujosios Vilties" žurnalą, kurį redaguoja Al. Laikūnas. Suvažiavime Vyt. Alantui įteikta Dirvos romano premija už romaną "Aušra paliūniuose" ir paminėta Vytauto Gedgaudo spaudos darbo 50 metų sukaktis. Prieš seimą, gegužės 26 d., įvyko "Vilties" draugijos suvažiavimas.

KORP! NEO - LITHUANIA labiausiai gyva savo skyriuose Los Angeles ir Chicagoje. Chicagoje lapkričio 18 d. paminėta korporacijos įsteigimo (62' m.) sukaktis pamaldomis, mirusių narių pagerbimu, sueiga. Los Angeles skyrius sausio 8 d. surengė prez. Antano Smetonos 40 metų mirties minėjimą.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI studijų savaitę surengė rugpjūčio 18 - 21 d. pranciškonų vasarvietėje Kennebunkporte. Savaitės šūkis — Veidu į Lietuvą. Paskaitininkai: Gintė Damušytė, dr. Kazys Eringis, dr. Kazys Ambrozaitis, Bronius Michelevičius, Vacys Rociūnas, dr. Benediktas Mačiuika, Vytautas Volertas. Programoj dar buvo Daivos Mongirdaitės koncertas ir Leonardo Andriekaus poezijos rečitalis.

LIETUVOS ATGIMIMO SĄJŪDIS seniūnų (tarybos) suvažiavimą sušaukė gegužės 12-13 Till-sonburge, Ont. Išrinkta seniūnų taryba (pirm. Stepas Jakubickas). Atgimimo sąjūdis leidžia "Laisvąją Lietuvą".

ŠAULIAI, atgaivinti Amerikoje prieš 30 metų, šią sukaktį rugsėjo 15 - 16 d. paminėjo Chicagoje ir gruodžio 2 d. Bostone.

AMERIKOS BALTŲ LAISVĖS LYGA kovo 17 d. Los Angeles mieste surengė Žmogaus Teisių konferenciją. Programoje — paskaitos, diskusijos. Lygos veiklą apibūdino vicepirm. Antanas Mažeika, pažymėdamas, kad jos rūpesčiu JAV prezidentas paskelbė Baltų Laisvės dieną. Bandoma Baltijos valstybėms gauti oficialų stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose. Taip pat Lyga keturis kartus metuose išleidžia "Baltic Bulletin". Lygai vadovauja Valdis Pavlovskis.

JAV LB ŠVIETIMO TARYBA liepos 29 - rugpjūčio 5 d. Dainavoj surengė XVIII Mokytojų ir jaunimo studijų savaitę. Dalyvavo 88 asmenys. Buvo 17 aktualiomis temomis paskaitų. Švietimo tarybai pirmininkauja Jonas Kavaliūnas.


JADVYGA PAUKŠTIENĖ    BUVUSIŲ KARŲ BAISUMAI (Akrilis, 1981) Nuotr. J. Tamulaičio

ATEITININKAI savo veiklą išskleidžia jaunučių, moksleivių, studentų ir sendraugių sąjungose. Rengiamos stovyklos, kursai, "Ateities" akademiniai savaitgaliai. Ypač svarios buvo sendraugių stovyklos Dainavoje (VIII.4-12) ir Kennebunkporte (VIII. 11-18). Studentų ateitininkų vasaros stovykla surengta liepos 2 - 8 d. Camp Tippeeanoe vietovėje, Ohio valstybėje. Į stovyklą suskrido jaunimas iš JAV ir Kanados. Ateitininkų Federacijai dabar davovauja dr. Kazys Pemkus. Buvęs Federacijos vadas Juozas B. Laučka popiežiaus apdovanotas Šv. Silvestro ordinu.

LIETUVOS VYČIAI, kurie dabar turi 57 kuopas ir 4163 narius, savo metinį seimą rugpjūčio 23 - 26 d. surengė Chicagoje. Apygardų suvažiavimai šaukiami 4 kartus metuose. Lietuvos vyčiams vadovauja Loreta Stukienė.

SKAUTAI praėjusiais metais savo veikloje parodė daug gyvumo. Čia neįmanoma išvardinti visų jų suvažiavimų, studijų dienų, stovyklų ir kitų įvairybių, kaip vadinamų "Kaziuko" mugių ir pan. Paminėsime tik gausią vasaros stovyklą Rako vietovėje liepos 7-21 d., sutelkusią 300 jaunimo, ir skautininkų-kių suvažiavimą Clevelande.

PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA rugpjūčio 5 - 19 d. Ohio valstijoje surengė XI Lituanistikos seminarą. Dėstytojai: M. Dranga, kun. J. Vaišnys, S.J., A. Klimas, dr. V. Kelertienė, I. Maziliauskienė, dr. R. Šilbajoris, S. Sužiedėlis, L. Sabaliūnas. Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjunga surengė ir politinį seminarą, be to, Laisvosios olimpiados fakelo nešimą liepos 21 - 22 d. olimpinių žaidimų išvakarėse.

LIETUVIŲ KATALIKŲ SUSIVIENIJIMAS, įsteigtas 1886 m. ir dabar turįs 3175 narius, savo 69-ąjį seimą White Haven, Pa., turėjo birželio 24-27 d. Dalyvavo 42 delegatai. Nutarta seimus šaukti kas dveji metai. Šio seimo proga 3000 dol. paskirta Tautos Fondui, 2000 dol. Religinei šalpai, 500 dol. Lituanistikos katedrai.


JADVYGA PAUKŠTIENĖ    PO ATEITIES KARO (aliejus, 1382-83) Nuotr. J. Tamulaičio

SANTARA — ŠVIESA savo metinį suvažiavimą sušaukė toj pačioj Tabor Farmoj, Sodus, Mich., rugsėjo 6 d. Be gausių paskaitų, suvažiavime buvo sol. Aldonos Stempužienės koncertas.
LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ  DRAUGIJA, kuriai vadovauja Anatolijus Kairys, spalio 28 d. Jaunimo centre Chicagoje surengė LRD 2000 dol. premijos įteikimą poetui Leonui Lėtui už rinkinį "Trakas". Taip pat įteikta 500 dol. Aloyzo Barono novelės premija Jurgiui Gliaudai. Premijų mecenatai: pirmosios — Lietuvių Fondas, antrosios — dr. Z. Brinkis. Literatūros vakaro programą atliko: Leonas Lėtas, Kazys Bradūnas, Julija Švabaitė, Alfonsas Tyruolis. Po premijų įteikimo žymeniu pagerbtas Povilas Gaučys už įnašą literatūriniais vertimais.

POEZIJOS DIENOS, Kazio Bradūno iniciatyva rengiamos jau vienuoliktą sykį, įvyko gegužės 25 - 26 d. Jaunimo centre Chicagoje. Pirmą vakarą buvo kun. V. Bagdanavičiaus, M.I.C., paskaita "Ar poezija yra realybė?" ir poezijos rečitalis, atliktas Ingridos Blekytės su muzikos įtarpais, parengtais D. Lapinsko ir atliktais Laimos Rastenytės. Antrą vakarą Jurgis Blekaitis kalbėjo apie Alfonso Nykos Niliūno poeziją ir ją skaitė.

DAILIOJO MENO INSTITUTAS lapkričio 24 d. suorganizavo savo pirmą suvažiavimą Chicagoje. Tai prieš metus Lietuvių Fondo įsteigta meno puoselėtojų draugija, kurios tikslas — rinkti ir saugoti lietuvių meno kurinius išeivijoje. Institutui vadovauja dr. G. Balukas.

Meno parodos Bendroji lietuvių dailininkų kūrinių paroda įvyko spalio 19 d. Čiurlionio galerijoj, Chicagoje. Dalyvavo 17 dailininkų su 41 kūriniu: Irena Gelažius, Dalia Kolbaitė, Juozas Mačėnas, Barbora Morkūnienė, Vera Švabienė, ses. Mercedes, Mikas Šileikis, Sofija Butkienė, Ilona Brazdžionienė, H. Povilonis, kun. J. Domeika, Rimgailė Zotovienė, Valdas Kūnas (Vaitiekūnas), M. Ivanauskas, Tomas Kijauskas, Jonas Rūtenis ir Pranas Baltuonis. Paskirtos trys premijos po 250 dol.: Ilonai Brazdžionienei, Rimgailei Zotovienei ir Verai Švabienei.

Pabaltiečių dailininkų kūrinių parodą balandžio 28 - gegužės 6 surengė ukrainiečių namuose Manhattane, New Yorke, pabaltiečių dailininkų organizacija Baltia — Baltic American Association for Fine Arts. Dalyvavo 27 dailininkai su 49 kūriniais. Lietuviams atstovavo Juozas Bagdonas, Nakhumas Alpertas, Daina Jurkutė, Elena Urbaitytė, Elena Kepalaitė, Paulius Lantukas, Nijolė Židonytė ir Giedrė Montvilienė.

Northern Indiana Arts Association muziejuje, Munster, Ind., nuo birželio 2 iki liepos 2 vyko paroda, kurioj buvo išstatyta 68 dailininkų darbai, apima 50 metų laikotarpį. Tarp jų buvo 200 dailės darbų (paskolintų iš Čiurlionio galerijos Chicagoje) šių dailininkų: Viktoro Petravičiaus, Pauliaus Augiaus, Alfonso Dargio, Algirdo Krasausko, Nijolės Palubinskienės, Zitos Sodeikienės, Algirdo Šimkūno, Kęstučio Zapkaus, Veronikos Švabienės, Giedrės Žumbakienės, Adomo Varno, Povilo Puzino, Ramojaus Mozoliausko, Eleonoros Marčiulionienės, Marijos Gaižutienės ir Magdalenos Stankūnienės.

Čiurlionio galerijoj Chicagoj vasario 17 - kovo 4 d. vyko meno paroda, kurioj Arvydas Algminas išstatė devynis didelio formato tapybos darbus, Henrikas Blyskis pasirodė su 15 vario oforto bei litografijos technika atliktų darbų, o Jonas Strungys — su 14 didelio formato pieštuku atliktų iliustracijų.

Lietuvių Moterų dailininkių sąjunga gegužės 11 - 19 d. Čiurlionio galerijoj Chicagoj surengė Illinois lietuvių dailininkių meno parodą "Ant popieriaus ir iš siūlų", kurią globojo Chicagos skautininkių draugovė. Parodoj dalyvavo 16 dailininkių: Vanda Balukienė, Nijolė Banienė, V. Eivaitė, Daiva Karužaitė-Gogola, Jonė Karužaitė, Diana Kislauskienė, Dalia Kolbaitė, Donna R. Marder, Janina Marks, Irena Mitkutė, Jadvyga Paukštienė, Zita Sodeikienė, Magdalena Stankūnienė, Ada Sutkuvienė, Janina Tallat-Kelpša ir Daina Žemliauskaitė-Juozevičienė. Buvo išstatyta 49 darbai. "Iš siūlų" kūrybos buvo J. Marks kilimai ir A. Sutkuvienės "Dievų apsiaustas" — virvių raizginys.

Ateitininkų namuose Lamonte, 111., kovo 11d. atidaryta penkių jaunų dailininkių meno paroda. Po 5 - 7 darbus buvo išstačiusios Daina Žemliauskaitė - Juozevičienė, Daina Karužaitė - Gogola, Jonė Karužaitė, Rūta Končiūtė ir Kristina Kotovaitė. Tai anglies, akvarelės, lino raižinių, mono-printo, akrilio, aliejaus, rašalo, keramikos ir "ąuilt" kūriniai.

Viktoro Petravičiaus dailės darbų paroda gegužės 11 - birželio 17 d. vyko Midwest Museum of American Arts, Elkhart, Ind. Kataloge sužymėti 36 paveikslai, sukurti 1981-83 m. laikotarpy. Juos nupirko viena mecenatė ir padovanojo šiam muziejui.

Mstislavo Dobužinskio "Senosios Lietuvos" paveikslų parodą Čiurlionio galerijoj Chicagoje lapkričio 23 - 25 d. surengė Lietuvių Dailiojo Meno Institutas (Lietuvių Fondo padalinys). Iškabinta 40 paveikslų ciklas. Šie paveikslai yra LDMI Instituto nuosavybė.

Petro Rimšos skulptūrų, medalių ir grafikos darbų parodą birželio 22 - rugsėjo 20 savo patalpose surengė Balzeko lietuvių kultūros muziejus Chicagoje. Šių Rimšos dailės darbų paroda taip pat vyko Bostone, Clevelande, Pittsburge ir New Yorke.

Prano Domšaičio keturis paveikslus Lietuvių Dailiojo Meno Institutas (LDMI) išstatė Chicago International Art Expo, Navy Pier. Šioje parodoje dalyvavo 162 galerijos su tūkstančiais paveikslų. Domšaičio kūryba taip pat buvo rodoma skaidrėse. VVebster galerija šioje parodoje buvo išstačiusi ir vieną Kęstučio Zapkaus paveikslą. Domšaičio kūriniai taip pat buvo išstatyti Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje Lietuvių Dienos šventės proga birželio 17 d., kur tuo metu taip pat vyko dailės, skulptūros ir rankdarbių paroda.

Juozo Pautieniaus pomirtinę tapybos parodą rugsėjo 14 - 23 d. Čiurlionio galerijoj Chicagoj surengė našlė Stasė Tulabaitė - Pautienienė ir duktė Teresė Bogutienė. Išstatyta 89 paveikslai — daugiausia šeimos nuosavybė.

Alfonso Dargio 75 metų amžiaus proga gegužės 20 d. Rochestery, N.Y., parapijos salėje surengta jo kūrinių paroda, kuriuos iš privačių rinkinių buvo sutelkusi Liucija Laukaitienė. Ta proga dail. Viktoras Vizgirda apibūdino jubiliato kūrybą.

Prano Gailiaus darbų paroda įvyko Toronte, Jarmain galerijoje (ved. Stanaitytė) gegužės 22 -birželio 12 d. Buvo eksponuoti naujausi jo tapybos, grafikos darbai. Dail. Gailius gyvena Paryžiuje.

Vlado Žiliaus tapybos parodą Kultūros Židiny New Yorke balandžio 7-8 surengė New Yorko skautininkės. Išstatyta 25 naujausi aliejinės tapybos darbai. Balandžio 2 - 27 Queens kolegijos Paul Klapper bibliotekos meno centre vyko kita dail. Žiliaus kūrybos paroda, o Artistic Expressions galerijoj, Manhattane, buvo rodomi šeši jo paveikslai.

Kun. Juozo Domeikos trys dailės kūriniai, atrinkti konkursiniu būdu Arizonos meno festivaliui (La Galerie del Sol Fine Arts Festival), laimėjo pirmą, antrą ir trečią premijas.

Elenos Kepalaitės du kūriniai (tarp jų Louis Horst biustas) buvo išstatyti specialioje parodoje Lincolno Centro bibliotekoje New Yorke, minint Louis Horst 100 metų gimimo sukaktį. Paroda vyko kovo 17 - birželio 4. Kepalaitės bronzos skulptūra buvo Phoenix galerijoj New Yorke vasario 28 - kovo 17 d.

Vandos Balukienės meno darbų paroda gruodžio 13 d. atidaryta Bakio galerijoje Toronte. Išstatyta 20 aliejaus ir akrilio darbų, pavadintų "Series Dedicated to Folk VVeavers".

Giedrės Žumbakienės oforto darbų parodą Kultūros Židiny New Yorke rugsėjo 22-23 surengė vietos ateitininkai. Eksponuota 40 darbų.

Stasės Smalinskienės meno darbų paroda surengta Šv. Antano parapijos salėje balandžio 29 d. ryšium su Juozo Tumo - Vaižganto 50 m. mirties sukaktimi. Iškabinta 20 paveikslų.

Banguolės Marijos Raugaitės darbų parodą gegužės 5-6, 13 d. surengė Lietuvių namų kultūros centras Philadelphijoje.

Teofilio Petraičio pomirtinė kūrybos paroda surengta balandžio 27 d. Čiurlionio galerijoj Chicagoj.

Elenos Urbaitytės skulptūros darbų (plieno, molio) paroda vyko spalio 23 — lapkričio 10 Phoenix galerijoj New Yorke.

Nijolės Banienės kūrinių paroda surengta spalio 12 - 31 d. Čiurlionio galerijoj Chicagoj.
Juozo Sodaičio kūrybos parodoj Ormond Beach Memorial Art galerijoje, Floridoje, liepos 29 d. išstatyta 17 įvairaus dydžio bei tematikos darbų.

Viktoro Veselkos dailės kūrinių paroda surengta Detroito universiteto bibliotekos patalpose rugsėjo 23 — spalio 1. Veselka kartu su Juozu Jašiūnų taip pat dalyvavo tautodailės parodoje Clevelande lapkričio 25 d.

Laimos Simanavičiūtės tapyba, naudojant specialią techniką pleksiglaso antroje pusėje, buvo rodoma Gruen galerijoje Chicagoje spalio mėnesį.

Žibutės Jurėnaitės - Kelly paveikslų paroda surengta Tivoli meno galerijoj prie VVashington, D.C.

Irenos ir Osvaldo Mickūnų meno darbų paroda įvyko balandžio 13 - 15 d. Čiurlionio galerijoj Chicagoje. Irena pasirodė su tapyba, Osvaldas — su medžio skulptūromis.

Antanas Braždys dviem plieno skulptūromis dalyvavo Karališkosios meno akademijos parodoje Londone gegužės 19 — rugpjūčio 19.

Petro Bugailiškio pomirtinė tapybos darbų paroda spalio 15 - 20 surengta Derbio mieste, Anglijoje.

Illinois universiteto Chicagos galerijoj meno istorikė Viktorija Kašubaitė - Matranga gegužės 18 — birželio 8 surengė parodą "Refugee Artists in Germany, 1945 - 1950". Išstatyti Freiburgo meno mokyklos lietuvių darbai.

Meilai Kairiūkštytei - Balkuvienei Valstybinis meno fondas VVashingtone paskyrė 5,000 dol. premiją už jos vieną skulptūrą.

Įvairios parodos
Algimanto Kezio fotografinių darbų parodą Paryžiuje birželio 20 - 26 d. surengė Le Salon de la Photographie Internationale serijoje "Photographs Contemporains Americans", o "Galerijos" patalpose Chicagoje gegužės ir birželio mėn. vyko Kezio fotografinių darbų paroda "Miestas ir gamta".

Lietuvių foto archyvas jėzuitų namuose Chicagoje telkė istorines lietuvių gyvenimo nuotraukas ir negatyvus. Rinkiniai papildyti fotografų V. Noreikos ir A. Gulbinsko palikimais. Archyvui dalį savo rinkinio yra atsiuntęs fotografas V. Augustinas. Visas savo nuotraukas, liečiančias lietuvių veiklą, archyvui yra atidavęs ir Alg. Kezys.

Draudžiamosios lietuvių spaudos paroda, paruošta Broniaus Kviklio, buvo keliuose Amerikos ir Kanados miestuose: Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje — rugsėjo 29 - 30 d. Parodoje originaliais egzemplioriais pavaizduota lietuvių draudžiamoji spauda nuo "Aušros" ligi LKB Kronikos.

Lietuviškų plakatų parodą Chicagoje sausio 13 -29 d. surengė Čiurlionio galerijos vadovybė. Plakatai buvo suskirstyti į tris grupes: išeivijos lietuvių,  istoriniai  ir  dabartinės  Lietuvos  plakatai.

Chicagoje veikianti Filatelistų draugija "Lietuva" Jaunimo centre Chicagoje spalio 20 - 21 surengė XX filatelijos parodą.

Lietuvių Tautodailės instituto Chicagos skyrius Cicero viešojoje bibliotekoje surengė lietuvių tautodailės parodą. Panašias parodas surengė Bostono (IV.18), New Yorko (XII.1-2) ir Philadelphijos (X.13-14) skyriai.

Koncertai
Ginos Čapkauskienės ir pianisto Andriaus Kuprevičiaus koncertas buvo sausio 14 d. Clevelande. Čapkauskienė taip pat atliko koncertus Kennebunkporte, VVorcesteryje, New Yorke, Toronte ir kitur.

Marytė Bizinkauskaitė koncertavo įvairiuose miestuose: lapkričio 17 d. — Lietuvių salėje Baltimorėje, gruodžio 1 d. — Šv. Kazimiero parapijos salėje New Havene, Conn., spalio 7 d. su sol. Algirdu Braziu — Jaunimo centre Chicagoje ir birželio 17 d. — Kalifornijos Lietuvių Dienoje Los Angeles.

Algirdas Brazis taip pat koncertavo Juno Beach, Floridoje. Jam akomponavo Aldona Brazienė.
Aldona Stempužienė atliko koncertinę programą Santaros - Šviesos suvažiavime rugsėjo 6 - 9 d. Tabor Farmoje, o rugsėjo 23 d. — Jaunimo centre Chicagoje.

Angelė Kiaušaitė dainavo Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos koncerte spalio 21.

Dalia Kučėnienė su kitais menininkais atliko programą Ispanų meno ir kultūros festivaly balandžio 6 d. Mokslo ir pramonės muziejuje Chicagoje. Rugsėjo 7 d. įvyko jos koncertas Lietuvių centro salėje Buenos Aires, Argentinoje, vėliau Floridoje.

Regina Žymantaitė-Peters birželio 26 d. Perugijos miesto festivalyje Italijoje padainavo arijas iš operų ir lietuviškas dainas.

Nelės ir Arvydo Paltinų koncertai įvyko New Yorke balandžio 28 d., Detroite — gegužės 20 d. ir kitur.

Taip pat Amerikoje vasarą koncertavo iš Vokietijos atvykę muz. Raminta Lampsatytė, sol. Vilija Mozūraitytė ir smuikininkas Michael Kollars. Jų koncertą kovo 25 d. surengė Chicagoje Margučio radijas. Jie taip pat atliko programą "Laisvės Varpo" 30 m. sukaktuviniame koncerte Bostone kovo 24 d. O "Laisvės Varpo" sukaktuviniame 50-me koncerte rugsėjo 7 d. dainavo Vytautas Paulionis, akompanavo Vytas Bakšys.

Bostono Šv. Petro liet parapijos bažnyčioje balandžio 1 d. įvyko religinis koncertas šv. Kazimiero sukakčiai paminėti. Programą atliko Berklee muzikos kolegijos choras ir orkestras. Akompo-navo komp. J. Kačinskas.

Detroito Amerikos Lietuvių Balso radijo klubas gegužės 6 d. surengė Toronto vyrų choro "Aras" koncertą. Dirigentas — V. Verikaitis. Koncerte jis taip pat dainavo solo su R. Strimaičiu.

Clevelando radijo programos Tėvynės Garsai 35 m. veikimo sukaktis paminėta gruodžio 9 d. koncertu, kurio programą atliko Slavą Žiemelytė ir Vaclovas Verikaitis. Akompanavo Jonas Govėdas.

New Yorko vyrų choras Perkūnas savo 20 m. veiklos sukaktį paminėjo birželio 2 d. koncertu. Choro vadovas — Viktoras Ralys.

Baisiojo Birželio minėjime Kultūros židinyje New Yorke birželio 17 d. meninę dalį atliko sol. Daiva Mongirdaitė, akomp. VVilliam Smiddy.

Švč. Marijos Gimimo (Marąuette Parke, Chicaga) bažnyčioje balandžio 15 d. buvo surengtas religinių giesmių vakaras, kurio programą atliko Marija Mondeikaitė-Kutz vargonais. Giedojo Alvina Giedraitienė, Margarita Momkienė, Genovaitė Mažeikienė, Vaclovas Momkus sykiu su parapijos choru.

Dienraščio Draugo 75 m. leidimo sukaktis gegužės 20 d. paminėta Los Angeles šv. Kazimiero parapijos salėje koncertu. Koncerto programą atliko Metropolitan Operos sopranas Maralin Niska, jos vyras smuikininkas VVilliam Mullen ir baritonas Algis Grigas. Akomponavo Alvydas Vasaitis. Ten įteikta ir Draugo romano premija Alei Rūtai.

Kennebunkporte, Me., pranciškonų vasarvietėj koncertinę programą atliko: liepos 28 ir rugpjūčio 24 — Daiva Mongirdaitė, akomp. Saulius Cibas; rugpjūčio 4 — Benediktas Povilavičius, akomp. Jeronimas Kačinskas; rugpjūčio 11 ir 12 d. — Gina Čapkauskienė; rugpjūčio 16 d. buvo Vytenio Vasyliūno vargonų koncertas.

Pianistų koncertai: Aldonos Kepalaitės rugsėjo 16 d. Aušros Vartų parapijos salėje New Yorke; Raimondos Apeikytės su sol. Birute Dabšiene-Vizgirdiene — kovo 24 latvių salėje Los Angeles; Dalios Sakaitės — kovo 18 d. Bostone; Laimos Šarkaitės su Antanu Smetona — rugpjūčio 26 d. Clevelande; Vytauto Bakšio — balandžio 29 d. Kultūros Židiny.

Vytenio Vasyliūno vargonų koncertas įvyko spalio 21 d. Bostone. Jono Žuko — kovo 18 d. Šv. Petro ir Povilo katedroje Philadelphijoje. Albino Prižginto — sausio 22 Our Lady of Grace bažnyčioje, Hoboken, N.J.

Arūnas Kaminskas, Illinois simfoninio orkestro dirigentas — asistentas dirigavo šio orkestro koncertus Chicagoje birželio 10 d. ir spalio 21-22 d.

Lietuvių Opera pastatė Gounod "Faustą" su Valpurgijos nakties scena. Spektakliai vyko gegužės 5 d. ir 6 Morton East High School Auditorijoj, Cicero, 111. Dirigentas — Arūnas Kaminskas, režisierius — Christian Smith, choreografė — Violeta Karosaitė, scenos direktorius — Kazys Oželis, chormeisterė — Emilija Sakadolskienė, chorvedys — Alfa Gečas. Solistai : Darrel Rowader — Faustas, Anita Pakalniškytė — Margarita, Algirdas Brazis — Valentinas, Aldona Stempužienė — Morta, Jonas Vaznelis — Mefistofelis, Margarita Momkienė — Siebelis, Bernardas Prapuolenis — VVagneris.

Teatrai
Los Angeles dramos sambūris lapkričio 17 d. pastatė Algirdo Landsbergio dviejų veiksmų komediją "Onos veidas". Režisavo Petras Maželis. Muzikos ir garsų efektus tvarkė Vladas Gilys. Vaidino šie Los Angeles aktoriai: V. Jatulienė, V. Kiškytė, R. Vitkienė, S. Matas, A. Kiškis, E. Dovydaitienė, R. Matienė, V. Dovydaitis. Ta pati komedija buvo suvaidinta Chicagoje lapkričio 22-23 d. Los Angeles dramos sambūris 1985 m. švenčia 30 m. veiklos sukaktį.

Bostono dramos sambūris, kuriam vadovauja Aleksandra Gustaitienė, gruodžio 1 d. suvaidino J. Grušo vieno veiksmo komediją "Nenuorama žmona".

"Vaivos" ansamblis (vad. Faustas Strolia), minėdamas savo veiklos 10 m. sukaktį, gegužės 19 d. Chicagoje surengė humoristinį vaidinimą "Virš vaivorykštės".

St. Petersburgo, Fl., vaidintojų grupė "Žibintas" sausio 19 d. suvaidino A. Kairio 3 veiksmų komediją "Testamentas". Režisavo Dalila Mackialienė.

Satyros ir humoro teatras "Antras Kaimas" savo veiklos 20 m. atžymėjo dviem spektakliais vasario 4 - 5 d. Jaunimo Centre Chicagoje. Šioje grupėje dalyvauja 7-9 aktoriai. Sukaktuviniuose spektakliuose pasirodė 17 aktorių.

Daytona Beach, Fla., Tautos šventės minėjime įscenizuota Bernardo Brazdžionio poema Vaidila Valiūnas. Ją scenai pritaikė rež. Dalila Mackialienė.

Antanas (Tony) Mockus gegužės mėnesį vaidino tėvo rolę Eugene O'Neil tragedijoj "Long Day's Journey into Night" Chicago universiteto Court teatre. Ingrida Blekytė tame pačiame teatre lapkričio mėn. vaidino Margaretos rolę Šekspyro komedijoj "Much Ado About Nothing".

Elzbieta Steponavičiūtė dalyvavo Gilber -Sullivan operetės "The Gondoliers" pastatyme Dearborn teatre, Chicagoje.

Teresė Plikaitytė, kilusi iš Chicagos, dalyvavo Šekspyro festivaly Oregone, kur ji vaidino Katariną iš Aragono.

Danutė Krištopaitytė - Hermann, gyv. Paryžiuje, vaidino prancūzų televizijos filmuose "Žalioji brigada", "Paskutinės penkios minutės", "Jaunamartė".

Režisierius Jonas Jurašas režisavo lenkų dramaturgo Januso Glowackio pjesės "Fortinbrasas pasigeria" skaitymą lapkričio 12 d. Playvvrights' Horizons teatre New Yorke. Tarp aktorių buvo Arūnas Čiuberkis.

Premijos
JAV LB Kultūros taryba balandžio 15 d. Detroite surengė ketvirtą premijų įteikimo šventę, kurią atidarant kalbėjo Detroito LB vald. pirm. Jonas Urbonas ir LB Kultūros tarybos pirm. Ingrida Bublienė. Vadovavo Juozas Stempužis. LB Kultūros tarybos vicepirm. Viktoras Mariūnas kalbėjo tema "Kultūros vieta išeivijos palikime". Po to premijos buvo įteiktos laureatams arba jų atstovams: Kazimierui Barėnui už romaną "Beragio ožio metai" — JAV LB Krašto valdybos premija (3000 dol.), Lietuvių Fondo po tūkstantį dol. premijos įteiktos dail. Alfonsui Dargiui, komp. Aleksandrui Kučiūnui, žurnalistui Broniui Railai, akt. Vitaliui Žukauskui ir Sauliui Kubiliui (jaunojo rašytojo premija už poezijos ciklą "Kelionė"). Be to, LB Kultūros tarybos 1000 dol. premija buvo įteikta Broniui Kvikliui už jo veikalus "Mūsų Lietuva" ir "Lietuvos Bažnyčios", kun. Juozo Prunskio 1000 dol. premija — kun. Antanui Rubšiui už religinio turinio veikalą "Raktas į Senąjį Testamentą" ir "Pranašai ir karaliai".

Šventė baigta menine programa, kurią atliko Vitalis Žukauskas ir Lapinskų trio.

Be minėtų premijų, 1984 m. dar buvo paskirtos premijos šiems asmenims: rašytojai Alei Rūtai-Arbienei — Draugo dienraščio 2000 dol. premija už jos romaną "Pirmieji svetur". Dirvos savaitraščio 2500 dol. premija "Aušros" šimtmečiui paminėti teko rašyt. Vytautui Alantui. Mecenatas Simas Kašelionis. Muz. Broniaus Jonušo 1000 dol. stipendiją lituanistiką studijuojančiam studentui gavo Ramoną Steponavičiūtė. Stipendiją septintą kartą paskyrė Br. Jonušo našlė Emilija. Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos 28-oji kultūrinė premija paskirta rašytojui Baliui Gaidžiūnui už jo reiškimąsi lietuvių kultūriniame gyvenime. Eugenijaus Kriaučeliūno jaunimo premija (1000 dol.) teko Gintei Damušytei už jos informacinę veiklą. Antra E. Kriaučeliūno premija (500 dol.) buvo paskirta Violetai Abariūtei iš Detroito už Septintojo lietuvių jaunimo kongreso organizavimą. Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos visuomenininko 500 dol. premija įteikta kun. Kazimierui Pugevi-čiui. Jis šią sumą paaukojo Americans for Due Process organizacijai, kuri rūpinasi karo nusikaltimais neteisingai apkaltintųjų gynimu. Premijos mecenatas — kun. J. Prunskis. Aloyzo Barono novelės konkursą laimėjo Jurgis Gliaudą už novelę "Labirinte". 500 dol. premijos necenatas — dr. Zigmas Brinkis. Montrealio akademinio sambūrio Vinco Krėvės vardo literatūros 1000 dol. premija už 1983-84 metais išleistą knygą paskirta Kaziui Bradūnui už poezijos rinkinį "Prierašai". Mecenatas — Kanados Lietuvių Fondas. Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premiją laimėjo Leonas Lėtas už poezijos rinkinį "Trakas".

Sukaktys
Balfui (Bendram Amerikos Lietuvių Šalpos Fondui) suėjo 40 metų nuo jo įsteigimo 1944 metais. Ši sukaktis paminėta įvairiose vietose. Balfo centro pirmininkė yra Marija Rudienė.

Lietuvos istorijos draugijos nariai rugpjūčio 22 Chicagoje paminėjo 80 metų sukaktį nuo spaudos atgavimo Lietuvoje. Paskaitą skaitė Al. Rūgytė.

Dienraštis Draugas, leidžiamas Lietuvių katalikų spaudos draugijos Chicagoje, rugsėjo 30 d. paminėjo savo 75 metų ėjimo sukaktį.

Pedagoginis Lituanistikos Institutas Chicagoje sausio 8 d. paminėjo gyvavimo 25 m. sukaktį. Institutas yra išeivijoj vienintelė aukštojo mokslo institucija, ruošianti akivaizdiniu ir neakivaizdiniu būdu mokytojus lituanistinėms mokykloms ir organizaciniam veikimui.

Kristijono Donelaičio lituanistinių mokyklų Chicagoje 25 m. veikimo sukaktis buvo paminėta 31 d. Jaunimo centre. Dabar jose mokosi daugiau kaip 200 mokinių.

Muzikos plokštelės
Bruno Markaičio plokštelė "Pilnatis" yra jo kūrinys, susidedąs iš šešių dalių, sukurtų penkiems solistams, instrumentiniam ansambliui ir fortepijonui. Visas žodinis turinys, paimtas iš Brazdžionio poezijos. Visi atlikėjai — losangeliečiai: solistai — Birutė Dabšienė, Stasė Pautienienė, Janina Čakanauskienė, Antanas Pavasaris ir Rimtautas Dabšys. Pianistė Raimonda Apeikytė. Instrumentinį ansamblį sudaro profesionalai instrumentalistai. Diriguoja pats kompozitorius Bruno Markaitis.

Ginos Čapkauskienės plokštelę "Gina Capkas — Lengvos ir lyrinės dainos". Vienoj pusėj: Br. Budriūno "Dainos gimimas" (B. Radausko žodžiai), Gudauskienės "Gintarėlis" (Leonardo Andriekaus žodžiai), Aleksandro Stankevičiaus "Vandens malūnėliai" (H. Nagio posmai), ir Jono Govedo "Serenada". Antroj pusėj: Mozarto, Herberto, Flotowo, Strausso ir kitų kompozitorių dainos bei arijos.

Sol. Algio Grigo (baritonas) operų arijų plokštelė, įrekorduota su Philharmonia Hungarica. Dirigentas Alvydas Vasaitis. Arijos iš Leoncavallo "Pagliacci", Richardo VVagnerio "Tannhauserio", Verdžio "Traviatos", Ponchiellio "I Lituani", Vyt. Klovos "Pilėnų", Jurgio Karnavičiaus "Gražinos" ir Vlado Jakubėno "Laisvųjų daina".

Sol. Danos Stankaitytės plokštelė "Ar atminsi?" — lietuvių kompozitorių kūriniai. Fortepijonu palydi Alvydas Vasaitis.

Dariaus Polikaičio plokštelė "Aš čia gyva". Jo sukurtos dainos, panaudojant Brazdžionio, Bradūno, Vaičiulaičio, Putino ir kt. eilėraščius. Išleido Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.

"Pasakos" — lietuviškų pasakų plokštelė, kurias parinko ir įkalbėjo Birutė Vaitkūnaitė - Nagienė. Muzikinė palyda — Aleksandro Stankevičiaus. Išleido "Vilnius Records of Canada".

Antano Keblio plokštelė "Klasikinės ir laisvos kompozicijos dainos". Išleido Vilnius Records", Montreal, Canada.

Mirusieji
Istorikas dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — sausio 30 Kearny, N.J.; "Vienybės" leidėja Valerija V. Tyslavienė — vasario 18 Brooklyne; prof. dr. Juozas Eretas — kovo 12 Bazely, Šveicarijoje; numizmatas Jonas Karys — kovo 26 Bridgeporte, Conn.; operos solistė Jadvyga Vencevičaitė - Kut-kuvienė — balandžio 27 Chicagoje; žurnalistas Juozas Pronskus — gegužės 21 d. Manitobos provincijoj, Kanadoje; rašytojas Stepas Zobarskas — birželio 9 VVoodhavene, N.Y.; rašytoja Marija Mykolaitytė - Slavėnienė — birželio 14 Sidnėjuje, Australijoje; muzikas Adolfas Narbutas — birželio 25 Santa Monicoj, Calif.; muzikė Alice Stephens (Steponavičienė) — rugpjūčio 3 Chicagoje; visuomenininkas kun. Nikodemas Saldukas — rugpjūčio 11 Popayano mieste, Kolumbijoje; rašytojas Pranas Naujokaitis — rugpjūčio 12 Patersone, N.J.; advokatas ir visuomenės veikėjas Vytautas Vaitiekūnas — spalio 26 So. Orange, N.J.; rašytojas ir žurnalistas Vincas Kazokas — spalio 30 Sidnėjuje, Australijoje; solistas Bernardas Prapuolenis — lapkričio 17 Chicagoje; aktorius Jonas Kazlauskas — lapkričio 21 Baltimorėje.

1984 metais išėjusių knygų sąrašas nukeliamas į Aidų Nr. 2. Priežastis: spausdinant šį numerį, dar nebuvo atsiųstos redakvijai visos knygos su 1984 metų data. — Red.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai