Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAKTIES INTERLIUDAS PDF Spausdinti El. paštas

Pranas Domšaitis    Peizažas. 1958-1965

NAKTIES INTERLIUDAS
Kyla mėnulis
Į medžio viršūnę
ir džiaugias naktim.

Plati jo lanka,
ir žvaigždės pražydusios
linksta į žemę.

O tu man kalbėk,
kad naktis nepraeitų
be žodžių tylių,

kad nepraplauktų
širdies nepradžiuginę
upės verpetai.

Tu man kalbėk ...

SLĖNIO ANDANTE
Einam į slėnį,
kur kyla kaštanai,
gerdami saulę,

kur spindi vanduo,
kalno viršūnėje gimęs,
ir liejas dangun,

kur žydi žiedai,
išbėgę į lanką
kojom rasotom.

Einam į slėnį
plytėti šviesos
ir žemės gelmių.
 
DVI SESERYS
Suvilgiau akis
šalta mėnulio šviesa,
suvilgiau lūpas,

ir prakalbėjau
švento Pranciškaus malda,
Aušrinės kalba.

Suvilgiau akis
šalta mėnulio rasa
ir pažiūrėjau,

kur bėga dienos,
kur upės sruvena
kalnų melsvume,

kur prakalbėjo
šaltos aušrinės kalba
diena ir naktis.

Diena ir naktis,
dvi seserys dvynės,
meldžias vakare.

Vėlai vakare
dvi seserys meldžias,
dvi upės sruvena.

Upė į pietus,
upė į šiaurę baltą,
žemę žadėtą.

Nesusitinka
dvi seserys geros —
diena ir naktis.

Nesusitinka
dvi upės sraunios —
naktis ir diena.

Suvilgiau akis
saulės mėnulio šviesa
upėj sraunioj.

LIETAUS STACCATO

I
Žemė pilkoji
sulaukė šaltų debesų
ir vėjo giesmės.

Lykit išlykit
Dievo malonę dirvon,
mėlyną dangų.

Tegu atsigers
žemės sukepusios lūpos,
tegu atsigaus

mirštantis daigas,
slėnio kilimas žalias,
paukščio mėlynė.

II
Lyja ir lyja.
Šlapias zenitas kaba
ant medžio šakų.

O po šakomis,
dirvožemio delnuose,
vanduo ir vanduo.

Vanduo nusineš
vasaros liemenį lengvą,
šiltą jos bangą.

Vanduo prisilies
virpančių Dievo lūpų,
kad atsigertų,

kad atsigautų
vasara žemėj žalioj,
visatoj baltoj.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai