Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAR VIENA KULTŪRINĖ BANGA PDF Spausdinti El. paštas

Penktasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas

Išeivijos kultūrinis gyvenimas, tekėdamas ramia ir kartais siaura vaga, retkarčiais išsilieja iš krantų, verpetais sudrumsdamas vandenis, kas ketveri metai subanguoja kultūrine banga. Tada jis išsilieja ne tiek į platumas, kiek iš gilumos iškyla į paviršių, j aukštį. Tarybiniu stilium kalbant, mes nudžiūvusi tautos kamieno šaka, seniai turėjome išnykti kaip sausi stagarai žaliuojančiam svetimos kultūros miške. Net ir pagal mūsų pačių pranašavimus po keturiasdešimt tremties metų mes turėjome mirti. Bet priešingai visokioms tarybinėms ir išeivijos pranašystėms mes ne tik kad nenudžiūvome, bet ir netapome sausa tautos atplaiša, nes laiku neleidome nulaužtai šakai nudžiūti, bet sudarėme tinkamą atmosferą nulaužtam augalui išleisti šaknis toli nuo savųjų namų. Mūsų gajumą rodo praėjusių kazimierinių metų renginiai, per trumpą laiką suorganizuotas pereitą vasarą ateitininkų kongresas, šį rudenį rengtas Ateities kultūrinis seminaras, Šviesos-Santaros metiniai kultūriniai suvažiavimai. Stipriausiai išryškėja mūsų kultūrinis veržlumas mokslo ir kūrybos simpoziumų metu, kada iš visur į Chicagą suplaukusios kūrybinės jėgos išjudina ramius vandenis, sukeldamos naujus verpetus, naujas kultūrines bangas.

Penktasis MK simpoziumas vyko Chicagoje, Jaunimo centre, lapkričio 27 - gruodžio 1 d., kaip ir visi kiti iki šiol vykę simpoziumai maždaug tuo pačiu metų laiku.

Ketvirtasis simpoziumas vyko 1981 m. Jo mokslinės programos pirmininkas buvo Pranas Zunde, o organizaciniam komitetui vadovavo Juozas Rimkevičius. Trečiasis simpoziumas buvo 1977 m. Programos pirmininkas — Rimvydas Šilbajoris, organizacinio komiteto pirm. — Kazys Ambrazaitis. Antrojo simpoziumo 1973 m. mokslinės programos vedėjas buvo Vytautas Vardys, organizacinės komisijos pirm. — Jonas Jurkūnas. Pirmasis simpoziumas įvyko 1969 m. Jo branduolį sudarė Algirdas Avižienis ir Arvydas Kliorė; organizaciniam komitetui vadovavo Bronius Nainys. Antrojo ir visų sekančių simpoziumų rengėjai yra Lituanistikos institutas, Pasaulio lietuvių gydytojų ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos, o globėju buvo JAV LB Krašto valdyba.

Kiekvienam simpoziumui aprašyti reikėtų platesnės apimties apybraižų, kurių neįmanoma pateikti šio suglausto rašinio rėmuose. Plačiau tektų sustoti ties V-uoju simpoziumu, kuris tiek lektorių ir paskaitų, tiek lankytojų skaičiumi pralenkė visus prieš tai buvusius. Apytikriai buvo planuota apie 240 paskaitų, dalyvavo 220 su viršum paskaitininkų ir kasdien apie tūkstantis klausytojų. Simpoziumo tarybą sudarė Juozas Rimkevičius — tarybos pirm., Tomas Remeikis ir Viktoras Rimšelis — JAV LB krašto valdybos atstovai, kun. Juozas Vaišnys, S.J., ir Janina Rėklaitienė — Lituanistikos instituto nariai; Kazys Ambrazaitis ir Jonas Valaitis atstovavo Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungai, Juozas Rimkevičius ir Albertas Kerelis — Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai. Mokslinės programos vadovai: Jonas Bilėnas — mokslinės programos pirm.; Bronius Jaselskis atstovavo griežtiesiems mokslams, technologijai ir architektūrai, Jonas T. Daugirdas   — medicinos  mokslams ir
Algirdas Norvilas — humanitariniams ir socialiniams mokslams. Organizacinis komitetas sudarytas iš Ramojaus Vaičio (pirm.), Irenos Kerelienės (vicepirm.), Audronės Tamošiūnaitės (sekr.), Kosto Burbos (ižd.), Matildos Marcinkienės ir Vilhelminos Lapienės (renginių globėjos), Snieguolės Zalatoriūtės (inform.), Nijolės Jankutės - Užubalienės (leidinio-vadovo redaktorės), Aldonos Grinienės (literatūros - muzikos vakaro rengėjos) ir Pranės Masilionienės (lėšų telkimo pirm.).

Iš šio neeilinio sąrašo matyti, kiek žmonių sutelkta vien tik organizavimui, kiek susirašinėta laiškais su programų atlikėjais, kiek likusių nuo poilsio valandų įdėta į šį simpoziumą: Be abejo, tokios apimties organizacinis aparatas neapsėjo be kai kurių techninių trūkumų pačių paskaitų metu, bet tai palyginti yra tik menkniekiai su tuo, kas atlikta. Pagaliau tobulumui nėra ribų, todėl reikia džiaugtis ir didžiuotis tuo, kas buvo pasiekta ir laimėta. Ne kiekviena etninė grupė gali tuo pasigirti. Ypač reprezentaciniai paruoštas rašytojos Nijolės Jankutės-Užubalienės simpoziumo programos vadovas — daugiau kaip 500 puslapių knyga verta dėmesio ne tik mums, bet ir amerikiečiams, kurie su nuostaba ją paima į rankas. Dvikalbės simpoziumo apybraižos su trumpa paskaitininkų biografija, nuotraukomis ir paskaitų turiniu, skoningu dail. Petro Aleksos viršeliu yra mūsų kultūrininkų dvikalbė enciklopedija ir istorinis mūsų kultūrinio augimo rodiklis bei dokumentas. Dar būtų geriau, jei šis simpoziumas išsiplėstų savo turiniu į atskirus leidinius, kaip anksčiau pasirodęs leidinys "Griežtieji mokslai, technologija ir architektūra".

Rašant šio simpoziumo santrauką, buvo daugiau koncentruotasi į humanitarinę simpoziumo dalį. Viena, net ir prabėgomis neįmanoma aplankyti daugiau kaip 200 paskaitų per Padėkos savaitgalį. Kita, šio žurnalo skaitytojai daugiau orientuojasi į humanitarinius mokslus. Tai nereiškia, kad tikslieji mokslai nedomina mūsų visuomenės. Universalumu jie bus pralenkę visas kitas sritis, ypač tas, kurios savo siaura apimtimi išeivijoje mus riša su tautos kūrybiniu lobynu. Tikslieji mokslai, kultyvuojami lietuvių mokslininkų, savaime yra mūsų išeivijos turtas; tokie mokslai, susiję su kompiuteriais, galimi pritaikyti praktiškam reikalui, tuo pačiu lietuviškos aplinkos augimui. Trečia priežastis dėl apimties susiaurinimo, aprašant simpoziumą; — tai pasikeitimai programose; ne visi autoriai pateikė vadove savo paskaitų santraukas, ne visi paskaitininkai dėl vienokių ar kitokių priežasčių galėjo dalyvauti simpoziume. Programoje buvo ir visai nenumatytų paskaitininkų. Aprašant šį simpoziumą, naudotasi vadovo informacija, kai kurių paskaitininkų man asmeniškai rašytomis santraukomis, laikraščių korespondencijomis ir mano paties lankytų paskaitų užrašais. Skaitytojas tegu nelaukia pilnumos, o paskaitininkas pilnai objektyvaus įvertinimo. Žinia, paskaitoms buvo ruoštasi kruopščiai, tačiau akademinį lygį pasiekė tik iš anksto pasirašytos paskaitos. Retu atveju paskaitininkas išdalindavo klausytojams paskaitos santrauką: Taip pat nebus ribojamasi šiame rašinyje vien tik pavardėmis, Bus nurodyta autoriaus pasirinktoji pranešimo tema ir kai kur vedamoji mintis.

Programa prasidėjo trečiadienį, lapkričio 27 d. jaunųjų architektų parodos atidarymu, kur buvo išstatyti Astos Spurgytės, G. Gaškos, Ričardo Blinstrubo, Aro Rimavičiaus ir Gintaro Lietuvininko darbai, kaip studentų rūmai, bažnyčia, apskrities ar įstaigų pastatai. Tą patį vakarą įvyko susitikimo pobūvis, kurį atidarė M. Marcinkienė, o J. Rimkevičius pasveikino susirinkusius simpoziumo tarybos vardu. Buvo susipažinta su visų sekcijų vadovais. Verta paminėti "Antro kaimo" naują programą; specialiai pritaikytą simpoziumo dalyvių nuotaikoms. Ją atliko aktoriai E. Butėnas, A. Vaitkus, E. Tuskenis, J. Jakštytė, V. Gvildienė, I. Toliušytė, suvaidindami Antanaičio, Žilinskaitės, Tamoliūno, Hašeko ir kitų humoristinius gabaliukus. "Antram kaimui" vadovauja Algirdas Titus Antanaitis. J. Prunskio teigimu Draugo 239 nr., "Antras kaimas" savo sąmojum pralenkia daugelį Chicagos miesto tos rūšies teatrų".

Lapkričio 28 d. įvyko Lituanistikos instituto suvažiavimas, kuriam vadovavo pirmininkas prof. Br. Vaškelis (Atskiras aprašymas 66 p. — Red.) Be atskirų narių pranešimų; diskusijose ir aptarimuose dalyvavo K. Trimakas, D. Krivickas, J. Dainauskas, T. Remeikis, E. Bradūnaitė-Aglinskienė, J. Gimbutas ir R. Šilbajoris. Tą pačią dieną atidaromojo posėdžio metu šalia oficialių kalbų ir sveikinimų minėtini Algimanto Gurecko ir J. Kavaliūno pranešimai. Pirmasis išsamioje paskaitoje aptarė visuomeninį ir politinį išeivijos kartų veidą; Nežiūrint, kad pirmą išeivijos bangą sudarė bemoksliai, 1863 m. sukilėliai, 1905 m. revoliucijos dalyviai, jų tarpe atsirasdavo politinių pabėgėlių. Tokiais reikia laikyti lenkų persekiotą kun. Burbą ir dr. Šliūpą. Čionai, Amerikoje, išryškėjo ne tik pasaulėžiūrinė diferencijacija, bet dar emigracijos pradžioje ir tautinė (Šv. Kazimiero bažnyčią praradus lenkams — atsiskyrimas nuo lenkų.1" Autorius su tinkama įžvalga gvildenęs emigracinius laikotarpius, aptaręs pirmųjų išeivių organizacijas ir spaudą; perėjo prie antrosios pokarinės išeivijos bangos, kuri naikina save ideologinės tarpusavio kovos polemikoje. "Abi šalys besąlygiškai užsiangažavę savai srovei, tarpe jų trūksta suinteresuoto bet nepriklausomo vidurio, kuris vertintų abiejų srovių veiklą ir pagal pasiektus rezultatus ar patrauklius planus remtų vieną ar kitą". Čia jis randa dvi išeivijos sroves: ideologinę ir pragmatišką; Pirmoji rūpinasi kovoti prieš komunizmą; antrajai pirmiausia rūpi tautiniai interesai.

Jonas Kavaliūnas pateikė žinių apie pirmųjų išeivių vargus ir parapijų kūrimo laikotarpį, mokyklas bei pirmosios kartos kultūrinius laimėjimus; taip pat apžvelgė naujosios kartos kultūrinį augimą ir parapijų nykimą: Pasidžiaugė Lietuvių fondo įnašu į lietuvišką dirvą ir Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lituanistikos katedra, dainų ir šokių šventėmis.

Lituanistikos katedros sesijoje (lapkr. 28 d.) Katedros vedėjas Br. Vaškelis savo pranešime pažymėjo, kad katedros programa susideda iš bakalauro, magistro ir daktaro laipsnių. Šiuo metu programos bakalauro kursuose dalyvauja 27 studentai, o magistro bei daktaro — 6 aspirantai. Pereitais metais į Katedrą buvo pakviesti 3 paskaitininkai iš kitų universitetų, paminėta vasario 16-oji, įvyko olandų ansamblio "Daina" koncertas. Biblioteka patrigubinta. Katedros opiausia problema yra stipendijos: laukiama didesnės Lietuvių fondo paramos studijuojantiems lituanistiką;

V. Kelertienė komentavo, kad didelę studentų dalį sudaro trečios, ketvirtos kartos išeivių vaikai, o mažai asmenų, lankiusių šeštadienines mokyklas.

R. Šilbajoris siūlė praplėsti kalbotyros programas, ruošti konferencijas, kviečiant kitų tautybių mokslininkus.

M. Drunga pastebėjo, kad, be Katedros, yra dar labai daug svarbių dalykų, kaip Lietuvių dailės muziejaus kūrimas. J. Kavaliūnas komentavo, kad šiuo laiku, be kitų Drangos paminėtų darbų, yra svarbi finansinė parama Katedrai.

Bendruose posėdžiuose (lapkr. 29) buvo svarstomos išeivijos tyrinėjimų problemos. V. Kelertienė siūlė persvarstyti esamas normas ryšium su literatūra, kreipti daugiau dėmesio į Vakarų kultūrinį pasaulį, supažindinant jį su mūsų literatūra, verčiant į anglų kalbą ir leidžiant knygas kokios nors akademinės leidyklos. Reikėtų daugiau dėmesio kreipti į tarybinius lietuvių rašytojus, kuriuos galėtume vertinti kitais kriterijais negu ten, už geležinės uždangos, jie vertinami. Be to, reikėtų pasinaudoti etninių studijų galimybėmis Amerikoje.

B. Mačiuika kalbėjo apie socialinės istorijos studijų reikalingumą Amerikoje, papildant Lietuvoje leidžiamus veikalus, kurie kartais yra tendencingi - Liucija Baškaustaitė siūlė rinkti etninius duomenis ne tik iš praeities, bet ir iš dabartinio kasdieninio gyvenimo, kad mūsų išeivija galimai pilniau būtų nušviesta etnografiškai.

R. Misiūnas siūlė tyrinėti emigracijos istoriją; užfiksuojant pirminius šaltinius, rinkti memuarus, vaizdajuostes, biografinius duomenis, išleisti pilnesnę Lietuvos istoriją;

A. Mickūnas patarė sekti filosofijos eigą Lietuvoje, kur bijomasi peržengti nustatytų kategorijų ribas.

V. Kašubaitė-Matranga kalbėjo apie menotyrą išeivijoje ir Lietuvoje.

 Reikėtų ypatingą dėmesį kreipti į nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, kur šiuo metu tenai daug kas daroma tendencingai. Išeivijai reikia tremties dailės istorijos ir dailės muziejaus. (Lietuvių dailės muziejaus užuomazga yra Chicagoje, Jaunimo centre. Ją sudaro Čiurlionio galerija, Lietuvių tautodailės institutas ir Lietuvių dailiojo meno institutas — A.M.)

V. Kavolis pastebėjo, kad negalime apsiriboti vien informacija ir klausė, ar mes pajėgsime likti laisvi savo galvosenoje, kuri nesiderintų su Lietuvių fondo pažiūromis.

Lapkričio 30 d. bendras posėdis, skirtas išeivijai apibūdinti. Br. Vaškelis kalbėjo apie Lietuvių enciklopediją, supažindindamas klausytojus su 37-uoju tomu. Lietuvoje kol kas išleisti tik 16 tomų, o išeivija turi 43, įskaitant ir tuos, išleistus anglų kalba.

K. Trimakas, apibūdinęs kompiuteriu analizuotų 866 anketų duomenis (užpildyta 3000 anketų) rado, kad nors pastebimas palaipsniškas lietuvių kilmės asmenų nutautėjimas, yra atvejų nelietuvių kilmės žmonių mišriose šeimose, kurie sulietuvėja. Lietuviškiausia yra Vokietijoje gyvenanti lietuvių grupė, daugiausia nu-lietuvėjusi — Brazilijoj gyvenantieji lietuviai.

Jolita Kisieliūtė-Narutienė, remdamasi anketos duomenimis, rado, kad labiausiai užsiangažavusi lietuvybei grupė yra JAV.

T. Remeikis iš anketos patyrė, kad politiškai išeivija krypsta į dešinę. Kraštutiniai skirtumai pastebimi Brazilijos lietuvių grupėje.

Trumpai reikėtų apibūdinti ir atskiras specialybių sesijas, kurių iš humanitarinės srities pati stipriausia — literatūrinė. Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad šioje srityje turime kvalifikuotus literatūros kritikus, toli prašokančius bendrą mūsų visuomenės kultūrinį lygį. Bent trumpai tenka išvardinti autorius ir jų pasirinktas simpoziumui temas.

Violeta Kelertienė, panaudojusi Algirdo Greimo straipsnius, parašytus tarp 1942 - 1980 m., kalbėjo apie jo rūpestį poetine kalba bei apie literatūros kritiko pareigas. Kartu su semiotikos evoliucionavimu kinta ir Greimo kaip teoretiko požiūris į poetinės kalbos esmę, keičiasi ir jo supratimas, kaip faktiškai reikia prieiti prie literatūrinio teksto giluminių klodų aprašymo. Prelegentė rado, kad Greimo lietuviškoje kritikoje kaip tik yra jo ateities teorijų pėdsakų.

Nemaža duoklė buvo skirta ir Katiliškių šeimai. Su akademiniu gilumu Bronius Vaškelis išnagrinėjo M. Katiliškio "Išėjusiem negrįžti" romaną; susidedantį iš skyrelių, savystovių novelių, turinčių savitas kompozicines ir semantines sistemas. Skyrelių esmė yra ne fabuloje, o jų vidinėje struktūroje. Detaliai išnagrinėtas "Vaišingojo ežero" tekstas, suskirstytas į keturias dalis: ekspoziciją; pasisekusią žūklę, prarastus namus ir išėjimą negrįžtant.

Rimvydas Šilbajoris kalbėjo apie Liūnės Sutemos poeziją, suminėdamas šiuos rinkinius: "Tebūnie kaip pasakoj", "Badmetį", "Bevardę šalį", "Nebėra nieko svetimo" ir "Vendetą". Pagrindinė prelegento mintis: Liūnei Sutemai būdinga tendencija poezijoje pasakoti kaip ir prozoje. Nors lyrikoj nėra įvykių grandinės, bet ją randame poetės kūryboje. Ta prasme poetė, kaip niekas kitas mūsų poezijoje, parašė romaną — didžiąją gyvenimo knygą:

Birutė Ciplijauskaitė iškėlė feministinį elementą moterų rašytojų istoriniuose Vakarų Europos romanuose, kur tikrovė perduodama ne iš išorinių didvyrių žygdarbių, bet iš paprastos vidinės psichinės aplinkos. Moteris parodoma kaip aktyvi istorijos kūrėja. Romanuose nevengiama emocinių aspektų ir lyrinio požiūrio.

Giliau pažvelgta ir į tarybinio lietuviško gyvenimo literatūrinius reiškinius. Prof. V. Kavolis suskirstė poeziją dešimtmečiais. 1955-1965 metų laikotarpį laiko asmeninio integralumo išsaugojimo laikotarpiu, kurio ryškesniu atstovu yra Janina Degutytė. 1965 - 1975 dešimtmetį charakterizuoja kaip gamtos, mitologijos ir istorijos sintetizavimo laikotarpį, kurio atstovu yra Sigitas Geda. Ten pat jis analizuoja ir Tomo Venclovos pasaulėžiūrinius bruožus, priskirdamas jam negatyvios metafizikos metmenis, kuriuose nepasakyta, ar jo metafizika yra tuštuma, ar aukščiausia jėga. Paskutiniajam dešimtmečiui prie technologijos suformuoto žmogaus jis priskiria Algį Grybauską, o Jonyno rimties poezijoje, kuri atsiduria egzistencijos periferijoje, ieškoma susikaupimo.

Prof. Ilona Gražytė-Maziliauskienė nagrinėjo žiaurumo teatrą J. Glinskio dramose. Savo gilumu ir naujumu mūsų skaitančiai visuomenei ši tematika verta didesnio dėmesio. Žiaurumo teatre pagrindinės emocijos yra egzaltacija, pritrenkimas ir žavėjimas. Be žiaurumo teatras neįmanomas (plg. Šekspyrą). Autorius ir režisierius yra viename asmenyje, taip pat sutapatinami aktoriai su publika. Nėra paprastų žmonių: jie visi yra apvilkti dievų, herojų ar pabaisų formomis. Prelegentė pavyzdžiais išanalizavo šias J. Glinskio dramas: "Grasos namus" (A. Strazdas), "Po svarstyklių ženklu" (M. K. Čiurlionis), "Cikuta-Sokratui" ir "Kingą". Pagal Lankutį visi Glinskio personažai yra už normalumo ribų. Viskas yra chaosas, nieko nėra idealaus, viskas yra įspūdis. Kankinama ne dėl kokio nors tikslo, bet tam, kad smagu kankinti ir laikyti žmogų savo kontrolėje. Reikia kankinti, kad išdegintum iš žmogaus laisvės troškimą; Nuo kankinimo negalima išsigelbėti, bet kentėjimą reikia įprasminti kuo nors aukštesniu.

Prof. Vincas Natkevičius, svečias iš V. Vokietijos, nagrinėjo tarybinės Lietuvos romaną; Paskutiniu metu romanų gausa atsiliepė į romano kokybę. Tai pripažįstama ir kai kurių Lietuvos literatūros kritikų. Išsamiau buvo išnagrinėti S. T. Kondrato "Žalčio žvilgsnis", R. Kašausko "Saulelė raudona" ir B. Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliai". Visi šie veikalai priklauso prie vadinamųjų polifoninių romanų, kur bandoma rodyti savarankiški veikėjai, kur autorius bando skirti vienodą dėmesį visiems savo veikėjams. Ar tuo būdu atsisakoma komunistinio moralizavimo, kurio bando išvengti kai kurie autoriai? Ne visur tai pavyksta dėl sovietinio realizmo dogmų. Geriausiu polifoninės kūrybos pavyzdžiu prelegentas laiko "Priešaušrio vieškelius".

Dailėtyrai vadovavo Raimundas Lapas, į paskaitininkų tarpą įtraukęs jaunosios kartos atstovų, kurių lietuvių kalba nepasižymėjo nei sklandumu, nei turinio gilumu. Didelis nuopelnas yra tas, kad jie dalyvavo ir parodė geriausius norus būti lietuvių tarpe. Judita Sadaitytė pristatė M. K. Čiurlionį, kaip jį suprato rusų dailės kritikas V. Ivanovas. Dail. Kristina Montvidas-Kutkus nagrinėjo modernaus meno principus ir ekspresionizmo pradžią Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dalia Varankaitė, kartografijos istorikė, kalbėjo apie žemės vaizdavimą ir erdvės meninį apipavidalinimą; Stipriai pasirodė dail. Pranas Lapė, apibūdindamas Petro Kiaulėno impresionistinę kūrybą ir tuo pačiu metu Čiurlionio galerijoje vykusią jo darbų parodą; Dail. V. K. Jonynas keliais bruožais aptarė nepriklausomos Lietuvos dailės istoriją; kalbėjo apie M. K. Čiurlionio unikalumą ir apie savo praeitį. K. P. Žygas kalbėjo apie tautodailę moderniais laikais, kai viskas yra standartizuota, ir kai tautodailė atsiduria "kitsch" (šlamštas) rėmuose, ir civilizacijos priemonės bando nuslopinti tautinio meno apraiškas.

Muzikinei sesijai vadovavo Nijolė Kupstaitė ir Petras Aglinskas. Kazys Skaisgirys apibūdino V. K. Banaičio operą "Jūratė ir Kastytį". Danutė Staškevičiūtė-Liaubienė aptarė "Melodikos arnamentacijas lietuvių rugiapjūtės dainose" Juozo Būgos lietuvių dainų rinkinyje. Faustas Strolia ir Rasa Šoliūnaitė-Paskoči-mienė diskutavo išeivijos dainų švenčių ir jaunimo chorų reikalus. Kiek išsamiau muzikė Giedra Gudauskienė įsigilino į lietuvių moterų kompozitorių kūrybą nepriklausomoj Lietuvoj, išeivijoje ir okupuotoje Lietuvoje. Buvo suminėtos šios kompozitorės: Elena Staneikaitė-Laumens-kienė, Aleksandra Dirvianskaitė, Jadvyga Čiurlionytė, Salomėja Čerienė, seselė Bernadeta, Ona Metrikienė, Giedra Gudauskienė, Raimonda Apeikytė, Konstancija Brundzaitė ir Ona Narbutaitė.

Petras Alginskas pateikė savo simfonijos "Karnyzas Paneling" ir "Uždanga" muzikinę analyzę ir kompozicijų techniką; Roman Kireilis, radęs savo "šaknis", grįžta į lietuvišką visuomenę. Būdamas aukštos klasės klarneto specialistas ir instruktorius, pateikė įspūdžius apie savo muziką Lietuvoje. Nijolė Kupstaitė aptarė įvairius lietuvių estradinius ansamblius ir lengvosios muzikos kūrėjus Lietuvoje.

Filosofijos sesijai vadovavęs, Kęstutis Skrupskelis kalbėjo apie filosofinio turinio knygų vertimus, o Algis Mickūnas — apie modernių filosofinių krypčių vertinimus Lietuvoje.

Psichologijai vadovavo kun. K. Trimakas. Trys pranešimai lietė išeivijos jaunimą; o vienas — apie įsikūrimą Amerikoje. A. Norvilas įžvelgė lietuvių kilmės jaunime sudėtinę sąmonę. Romualdas Kriaučiūnas, kalbėdamas apie lietuvišką studentiją, rado, kad 11 metų laikotarpyje nuo religinių ir socialinių vertybių daugiau krypstama į ekonomines. Kęstutis Trimakas, nagrinėdamas lietuvišką jaunimą 1972 - 1983 m. ir 1985 m. laikotarpiuose, žvelgė į jaunosios kartos lietuviškumą, atskleistą anketos duomenyse. Rado, kad lietuviškumas mažėja su mažomis išimtimis. V. Černius savo pranešime "Pasisekimo procesas ir faktoriai sėkmingam įsigyvendinimui Amerikoje" rado, kad, pasirenkant profesiją, svarbi motinos įtaka.

Buvo perskaitytas prof. Justino Pikūno pranešimas apie asmenybės plėtrą ir brendimą; Ina Čepėnaitė-Užgirienė nagrinėjo tyrimų rezultatus, nušviečiančius motinų bendravimo svarbą su prieškalbinio amžiaus kūdikiais. Jolita Kisieliūtė-Narutienė pranešime "Atminties struktūra ir jos Įtaka nuomonių formavimui" svarstė vaizdingumo įtaką auklėjime. Aldona Malcanaitė-Grinienė pateikė paskaitą "Meilės išsivystymas ir jos išlaikymas".

Teologijos sesijai vadovavo kun. A. Saulaitis, S.J., Mykolas Dranga ir Aušra Liulevičienė. Kun. Antanas Liuima aptarė šv. Pranciškaus Saleziečio optimistinę pasaulėžiūrą; kun. Vytautas Bagdanavičius — žmogų Tomo Akviniečio mąstysenoje ir kun. E.Gerulis — Dievo sandorą dispensocializmo šviesoje. Apie išlaisvinimo teologiją kalbėjo kun. V. Cukuras. Kun. A. Rubikas (miręs - Red.) aptarė teologinę naujųjų laikų ateizmo šaknį, Andrius Valevičius — Dievo sampratą Emanuelio Levino (gimusio Lietuvoje) filosofijoje. Algimantas Kezys kalbėjo apie Šv. Rašto, senojo ir naujojo testamento, istoriškumą; Ses. Ona Mikailaitė — apie Jurgio Matulaičio "Užrašų reikšmę mums". Apie Katalikų Bažnyčios kroniką kalbėjo Nida Misiulytė, o apie lietuvių pastoraciją šiandien — kun. A. Saulaitis, S.J.

Istorijos sesijoms pirmininkavo Saulius Sužiedėlis ir Romas Misiūnas. Pagrindinė diskusijų tema buvo Lietuvos krikštas, kurį apibūdino V. Bagdanavičius, Jonas Dainauskas ir Rasa Mažeikaitė. Iš jaunesnių istorikų, kurių nedaug mes turime išeivijoje, ji yra gerai pasirengusi, ruošianti disertaciją apie Algirdo laikų Lietuvą: "The Role of Pagan Lithuania in Roman Catholic and Ortho-dox Religious diplomacy in East-Central Europe". Pasigėrėtinai gera buvo ir jos lietuvių kalba. Benediktas Mačiuika aptarė Vilniaus miesto XX amžiaus gyventojų etninį ir socialinį-ekonominį profilį. Įdomiai ir dokumentuotai Milda Danytė nušvietė pokarinę lietuvių emigraciją į Kanadą 1946 - 1950 m.

Apie kinematografiją Lietuvoje kalbėjo Raimundas Lapas, "Ten ekrane sužibus" knygos autorius. Kinematografijos pradžia esanti 1896 m., brolių Lumierių atstovams atvykus iš Prancūzijos į Vilnių rodyti filmų. Pirmas lietuvis toje srityje buvęs kaunietis VI. Starevičius. Vytautas Plukas pasakojo apie kinematografijos pradžią Hollywoode iki 1925 m. Losangelietis fotografas Pranas Valuskis tais metais susuko lietuvišką filmą "Naktis Lietuvoje". Leonas Lėtas papasakojo apie brolius Mekus ir jų ryšį tarp literatūros ir kinematografijos. Teresė Bogutienė aptarė vaizdajuosčių pritaikymą lietuviškiems reikalams, vaikiškoms programoms.

Kalbotyros sesijos vadovė Janina Rėklaitienė nušvietė ankstyvesnius ir dabartinius lietuvių kalbos linksniavimo sistemos kitimo polinkius — morfologinius ir morfosintaksinius, apie linksniuočių ir linksnių kaitą.

Stephen Young kalbėjo apie lietuvių kalbos kirčiavimo normas. Daugiausia dėmesio susilaukė Vilniaus universiteto profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus paskaita apie jotvingius ir jų kalbą. 1978 m. buvo rastas rankraštinis jotvingių kalbos žodynėlis, iš kurio sprendžiama, kad net 28% žodžių neturi atitikmenų kitose baltų kalbose; jame randama ir reikšmingų duomenų baltų genčių mitologijai.

Tautotyros sesijai vadovavo Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Ji nušvietė lietuvių ir kitų etninių grupių bandymą išlaikyti etninį identitetą išeivijoje. Gražina Krivickienė pateikė prisiminimų apie tautiškumo sentimentus, surištus su tautosaka, carinėje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Buvo perskaitytas Ričardo Vidučio pranešimas apie kolektyvinius simbolius lietuvių poezijoje egzodo pradžioje.

Apie lietuvių archyvų padėtį kalbėjo sesijos vadovas Robertas Vitas. Diskusijose dalyvavo Bronius Kviklys ir Česlovas Grincevičius. Pirmasis aiškino, kaip rasti, rinkti ir išsaugoti lituanistinę medžiagą, antrasis — apie archyvų organizavimą ir dabartines problemas, susijusias su archyvų išlaikymu, jų patalpomis ir kt.

Pirmoji teisės sesija prasidėjo OSI ir JAV teisinės sistemos diskusijomis, kuriose dalyvavo moderatorė Rasa Razgaitienė ir dalyviai David E. Springer, Henry L. Mason ir Povilas Žumbakis. Advokatas Mason pranešė, kad yra nesąmonė naudoti liudijimus, kurie pagaminti pagal tos sistemos reikalavimus, nes sovietų teisinė sistema yra konstitucinė valdžios dalis, turinti pildyti valdžios reikalavimus. Diskusijose išryškėjo, kad Mason yra prašęs American Bar Assoc. (ABA) svarstyti tą klausimą, bet šiuo metu tam nėra daug vilčių, įdomu, kad pats Mason yra buvęs ACLU narys ir turėjo atsakingas pareigas ABA. Antroj sesijoj Saulius Kuprys svarstė palikimų klausimą. Rima Skorubskaitė-Tamošiūnienė įdomiai kalbėjo apie palikimus Sovietų Sąjungoje. Tuo pačiu klausimu kalbėjo ir Algirdas Ostis.

Trečioje sesijoje, kuriai vadovavo Rimas Domanskis, Domas Krivickas kalbėjo apie Vliko pastangas Lietuvos okupacijos nepripažinimo klausimu. Daina Kojelytė pažvelgė į nepripažinimo principą ir jo vystimąsi Amerikoje, pažymėdama, kad šiuo metu JAV vengia iš viso pripažinti valdžias, o labiau pabrėžia diplomatinių ryšių palaikymą. Ji pailiustravo, kaip Amerika, nepripažindama Lietuvos okupacijos, paskutiniu metu tą principą pažeidė. Kaip pavyzdį nurodė Taivano atvejį Carterio administracijoje.

Politiniams mokslams vadovavo R. Vitas ir Augustinas Idzelis. Pranešimus padarė A. Tamošiūnas, A. Idzelis, R. Vitas ir J. Dainauskas. Juose buvo kalbama apie prekėmis aprūpinimą Lietuvoje, Vilniaus socio-demografinius pasikeitimus tarp 1945-1980 m., kariuomenės vaidmenį prezidento A. Smetonos laikais ir apie Neumano-Sasso bylą.

Socialiniuose moksluose Gailė Mariūnaitė ir Marina Gorodeckis aptarė lietuvių nutautėjimo ir vidurinės kartos prisitaikymo prie amerikietiško gyvenimo klausimus. Sesijai vadovavo Vaclovas Kleiza.

Ekonomijos sesijoje Feliksas Palubinskas (pirmininkas) pranešė apie Šiaurės Amerikos lietuvių įnašus į ekonomijos, prekybos ir gamybinės administracijos sričių literatūrą. Rimo Kalvaičio tema: "Palyginamoji ekonominė situacija Pabaltyje ir Sovietų Sąjungoje". Okupuotos Lietuvos ūkinė apžvalga buvo prisiminta L. Dargio temoje.

Fizinio lavinimosi klausimais diskutavo Br. Keturakis (pirm.) ir V. Adamkus.

Iš vadinamųjų griežtųjų mokslų savo apimtimi išsiskyrė architektūra ir medicina. Architektūros penkioms sesijoms vadovavo E. L. Rimavičiūtė, Bronė Lukštaitė-Kovienė, Algis Banelis, Alfredas Lutz ir Albertas Kerelis, kuris buvo ir visų sesijų organizatorius. Nežiūrint, kad paskaitos bus išspausdintos atskirame griežtųjų mokslų leidinyje, dėl jų plačios apimties verta ilgiau sustoti ties tų sesijų artumų humanitariniams mokslams ir lietuviškai architektūrai. Rimavičiūtė savo paskaitoje pabrėžė, kaip ekonominės sąlygos įtaigauja miestų planavimą. A. Rumšos paskaitoje iškelti universiteto metodikos klausimai, rengiant naujus architektūros studentus. Bronė Lukštai-tė-Kovienė kalbėjo apie postmodernizmą, kuris stengiasi atstatyti tęstinumą architektūroje su didžiaisiais klasikiniais periodais. Vytautas A. Marchertas savo pranešime apibūdino naujus gaminius, įtaigaujančius ateities statybą. A. Banelis kalbėjo apie lietuviškus statinius gyvenamajame krašte. Gal kiek plačiau Edmundas Arbas aptarė postmodernistines tendencijas ateities architektūroje. Kompiuterių pagalba keisis visa socialinė ir ekonominė struktūra, dramatiškai keisis darbo paklausos-pasiūlos ir gamybos konjunktūra. A. Lutz, svečias iš V. Vokietijos, kalbėjo "Gamta ir architektūra" tema, kurioje buvo diskutuojama ne gamtos pamėgdžiojimas architektūroje, bet architektūros prisitaikymas prie gamtinės aplinkos. Eugenijaus Čiup-linsko tema: "Pastatų apšildymas ir vėsinimas". Algimantas V. Tamašauskas iškėlė klasicizmo įtaką net Le Corbusier ir Mies van der Rohe darbuose. Albertas Kerelis išryškino statybos kodeksų reikšmę medžiagų naudojime, vėdinime ir kituose su sanitarija susijuosė reikaluose. Algimantas Bublys aptarė naujas architektūros kryptis.


Iš V-ojo Mokslo ir kūrybos simpoziumo .
 
Iškilmingosios sesijos prezidiumas himnų metu. Iš kairės: sol. M. Momkienė, dr. J. Bilėnas, kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C. dr. J. Rėklaitienė, kun. J. Vaišnys, S.J., vysk. P. Baltakis, O.F.M., dr. T. Remeikis, dr. K. Ambrazaitis ir J. Kavaliūnas

Programos klausytojai Jaunimo centro didžiojoje salėje


Istorinės Lietuvos kartografinių nuotraukų parodoje. Dešinėje parodos rengėjas R. Žemaitaitis.

Po literatūros - muzikos vakaro. Iš kairės: komp. C. Gudauskienė, vakaro vadovė A. Grinienė, muzikinės programos atlikėjai — R. Apeikytė ir M. Motekaitis.

Visos nuotraukos Jono Tamulaičio

Net penkios sesijos buvo skirtos medicinai, dvi stomatologijai ir dvi — biologijai. Medicinai vadovavo Aldona L. Baltch-Gravrokienė, Vaidutis Vaitkevičius, Alenas Pavilanis, Daiva R. Bajorūnaitė ir Edvardas Kaminskas. Stomatologijai — Lina Kriaučiūnaitė-Tharp ir Rimas Karka; biologijai — Jonas Genys. Visos šios programos vedėjas buvo Jonas T. Daugirdas. Simpoziume dalyvavo 27 prelegentai. Keturi, negalėję atvykti, prisiuntė savo pranešimus.

Lina Kriaučiūnaitė-Tharp savo pranešime apibūdino sankabų kriterijus, taikant dalines dantų plokšteles. Nijolė Remeikienė kalbėjo apie en-dosoninį metodą šaknies kanalo išvalyme; Danguolė Vitkienė —apie naujas medžiagas endodontiniame gydyme.

Edvardas Kaminskas atskleidė naujus molekulinės biologijos atradimus, liečiant Alzheimerio ligą; Vytautas Pavilanis skaitė paskaitą apie skiepų gamybą genetinės inžinerijos metodu. Jonas Juozevičius apibūdino pažangias studijas reumatinio artrito gydyme, vartojant auksą, metho-trexate ir kitus vaistus. Antanas Butkus, negalėjęs atvykti į simpoziumą; prisiuntė kruopščiai paruoštą paskaitą apie prostaglandinių ir leukotrienų reikšmę uždegimui ir jo sukeltose ligose. Antanas Pavilanis išsamiai kalbėjo apie Anorexia Nervosa ligą;

Užkrečiamas ligas aptarė Antanas Razma, praktiškai apibūdindamas plaučių ligų diagnozę ir gydymą: Sekė visus bauginanti Raimundo Striko paskaita apie Aids ligą;

Teresė Balčiūnas kalbėjo apie gintare randamus vabzdžius ir augalus. Jūratė Micutaitė — apie JAV taikomas žvejybos teises kitoms valstybėms Amerikos vandenyse. Arvydas Stasiukynas, Vet. dr. iš Kolumbijos, skaitė paskaitą kaip nustatyti naujais metodais nėštumą gyvuliuose. Zigfridas Vaitužis kalbėjo apie valdžios pastangas kontroliuoti naujų biotechnologinių produktų gamybą ir vartojimą. Andrius Plioplys — apie monokloninių antikūnių vartojimą, tiriant smegenų ir nervų funkcionalinę anatomiją.

Odontologai klausėsi Birutės Balčiūnaitės paskaitos apie herpes simplex viruso gydymą burnoje. Arūnas Vaitiekaitis papasakojo apie žandikaulio padidinimą, vartojant naują kaulo pakeitalinę medžiagą — hyd-roxiloapatitą. Rimas Karka nagrinėjo kvėpavimo būdo įtaką veido struktūros formavimui. Jonas Lieponis kalbėjo apie nugaros smegenų vėžio terapiją. Įdomi buvo Jaunučio Vaitkevičiaus paskaita apie naujus pasiekimus vėžio ligos gydyme. Dirbtinių organų seminare Daiva Bajorūnaitė skaitė paskaitą apie insulino pompų naudojimą diabetikų gydyme, kaip geriau reguliuoti plazmoje glukozės lygį. Petras V. Kisielius apibūdino naują ultrasoninę mašiną inkstuose esantiems akmenims pašalinti neoperaciniu būdu. Linas Sidrys pasakojo apie dirbtinius lęšiukus ir jų vartojimą kataraktų chirurgijoje. Sesiją užbaigė Linas Vaitkus Į apžvelgdamas plaučių infekcijos diagnozavimą ir gydymą pacientuose su imunologinės sistemos sutrikimais.

Diskutuota apie medicinos studentų gyvenimą ir gydytojų formavimą tarybinėje Lietuvoje. Diskusijose dalyvavo Andrius Pūkštys, Loreta Mu-lokienė, Dalia Šutas, baigusios medicinos studijas Vilniuje, ir Alenas Pavilanis. Diskusijoms vadovavo Petras V. Kisielius. Prieita išvados, kad tam tikrų vaistų Lietuvoje trūksta, bet daug paprastesnių vaistų yra. Galvojimas, kad užsieniniai vaistai yra geriausi, neatitinka tiesą;

Bendrai, medicinos programa buvo ruošta su Pasaulio ir Amerikos Lietuvių gydytojų parama, ir buvo viena pačių stipriausių.

Chemijos sesijai vadovavo Vytautas Narutis ir Jonas Vytautas Dunčia. Vytauto Naručio pranešimo tema: "Vandenilio kaita ir biopolimerų struktūra". Kostas Dočkus kalbėjo apie metalų jungimą su keramika. Raimundas Ošlapas pateikė duomenų apie seksualinių steroidų įtaką radiacijos sukeltų tiroido auglių išsivystyme. Stasys Maziliauskas — apie ionistinių medžiagų reikšmę sveikatai bei technikai ir kita tema — apie sintetinius deimantus ir jų Įtaką industrijai. Broniaus Jaselskio pranešimo tema: "Metalų ionų cheminė reakcija ir jų mikroanalizė, naudojant spektrofotometrinį metodą". Po to — Jono V. Dunčios pranešimas apie "Ene" reakcijas, Sauliaus Šimoliūno — apie fotopriešininkų įtaką elektroninei pramonei ir Romo Kazlausko — apie cheminio ryšio sudarymą, sintetizuojant ATRP. Apie fizines chemijos padėtį kalbėjo A. Vaškelis.

Žemės mokslų sesijoms vadovavo Birutė Saldukienė, kuri savo pranešime kalbėjo apie žemės ir gamtos mokslų sukaktuves, apie šimtmetinius jubiliejus Lietuvoje. Edmundo Arimanto pranešimo tema: "Iš fiziologijos", Jono Damausko — apie vaistažoles Lietuvoje ir Adolfo Damušio — apie cemento pramonės vystymąsi Lietuvoje. Apie Baltijos naftą kalbėjo Kęstutis Gaižutis, o apie vandens taršą — Algis Garliauskas. Jono Genio tema: "Kuršių Nerijos kopos"; Antano Girniaus: "Globalinės geodezijos tinklų išlyginimas". Algirdas Gustaitis supažindino su kunigaikščio Radvilos įrašais 1613 m. Lietuvos žemėlapyje. Prano Jucaičio pranešimo tema: "Evoliucija, mašinos ir informacija". Juozas Kreivėnas aptarė gamtą lietuvių liaudies dainose; Jadvyga Meilūnaitė-Matulaitienė kalbėjo apie senovini judesį, gamtą, žaidimus ir šokį; Anastazija Tamošaitienė — apie Lietuvos žemėje išaugintus linus liaudies dainose ir tautosakoje. Antanas Tamošaitis padarė pranešimą apie sodiečių kūrybą Lietuvos gamtovaizdyje. Apie geologiją kalbėjo V. Brizgys.

Elektrotechnikos sesijoms vadovavo Viktoras Jautokas. Jis supažindino su policijos ryšių sistema ir kaip ji mums tarnauja. Apie jėgainių apkrovimo lyginimą akumuliatoriais pranešimą pateikė Kostas Burba. "Signalų apsaugojimo problema kabelinės televizijos pramonėje" buvo Almio Kuolo tema. Gedimino Leškio pranešimas — apie radijo lokatorius, Juozo Liubinsko — apie orinio susisiekimo valdymą, lėktuvų kontroles. Mačys Šilkaitis aptarė telefonų vystymąsi, V. Zigmas Viskanta — apie ryšių satelitus informacijos amžiuje, Aleksas Vitkus — apie elektros energetiką Lietuvoje.

Kompiuterių sesijai vadovavo Pranas Zunde, o mikrokompiuterių — Jonas Ulėnas. Iš kompiuterių-informacijos srities buvo šie pranešimai: "Patys save koreguojantys kompiuteriai" — A. Avižienis; "Apskaičiavimo procesai fizikoje" — R. Vaišnys; "Eksperimentinės sistemos ir asociatyvi semantika" — P. Zunde; "Programos davinių analizė" — M. Norušytė; "Celiuliarinio telefono technika — revoliucinė naujovė telefoninių ryšių srityje" — Arūnas G. Šlekys. Iš mikrokompiuterių srities minėtini šie pranešimai: "Lietuviško raidyno pritaikymas asmeniškiems kompiuteriams" — A. Tamulis; "Kompiuterių įnašas lietuviškai pedagogikai. Kompiuterių pritaikymas lietuvių kalbos mokymui. Pliusai ir minusai" — J. Meškauskas; "Moderniškos technologijos pritaikymas lietuviškam darbui: svajonė ir pirmieji žingsniai" — K. Pugevičius; "Moderniškos technologijos pritaikymas lietuviškam darbui: techniškų problemų sprendimas" — J. Ulėnas ir "Lietuviškas telekomunikacijos tinklas" — M. Skabeikienė. Visos paskaitos vertos dėmesio, nes jose buvo diskutuojama modernių priemonių pritaikymas lietuviškam reikalui.

Matematikos sesijai vadovavo Arūnas Liulevičius, o su pranešimais pasirodė Marija Norušytė, Konstantinas Kęstutis Kliorys ir Martynas Buntinas.

Romualdas Viskanta, vadovavęs energijos sesijai, padarė pranešimą apie šilumos mainus degimo sistemoje; Kazys Almenas — apie antrojo termodinamikos dėsnio ribotumą; Česlovas K. Jonys — apie Ontario provincijos hidroenergijos išteklius; Gintaras Rėklaitis — apie grupinių procesų analizę kompiuterių pagalba.

Vibrotechnikos — dinamikos pranešimuose dalyvavo Rimas Vaičaitis, Albertas Karvelis, Aldis Liubinskas ir Edmundas Lenkauskas. Sesijai vadovavo R. Vaičaitis.

Gamtos apsaugos sesijai vadovavo Valdas V. Adamkus, kalbėjęs apie Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų taršos problemas. Pranešimus padarė Antanas Kizlauskas, Pranas E. Pranckevičius  ir Vacys J. Šaulys.

Iš jūros mokslų srities pranešimus atliko Kazys Eringis, P.A. Mažeika, Kęstutis P. Devenis ir Vytautas Klemas, kuris ir vadovavo šiai sesijai.

Fizikos sesijai vadovavo Darius Slavinskas, o pranešėjai buvo Z. L. Budrikis, Adolfas Kastytis Gaigalas, Algirdas Mačiulaitis ir Jonas Stasys Žmuidzinas.

Struktūros ir statybos moksluose pranešimus padarė Vytautas Izbickas, Rimas J. Banys, Izidorius Ma-liška. Buvo perskaitytas Juozo D. Danio pranešimas.

Lapkričio 29 d. įvyko literatūros ir muzikos vakaras, kurį organizavo ir atidarė Aldona Grinienė. Buvo įteikta Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premija rašytojui Albinui Baranauskui už jo romaną "Piliakalnio šešėlis" ir Aloyzo Barono novelės konkurso 500 dol. premija — rašytojui Juozui Toliušiui už konkursinę novelę. LRD-jos literatūrinės premijos mecenatas yra Lietuvių fondas; jo vardu premiją įteikė dr. Antanas Razma. Novelės mecenatas yra dr. Petras Kisielius. Rašytojas Česlovas Grincevičius perskaitė romano ištrauką. Įvadinį ir baigminį žodžius tarė LRD-jos pirmininkas Anatolijus Kairys. Muzikinėje programos dalyje buvo atlikti kompozitorės Giedros Gudauskienės lietuviška tematika kūriniai pianinui. Tai impresionistinio pobūdžio nuotaikingi gabaliukai, lengvai suprantami klausytojui. Juos atliko Manigirdas Motekaitis ir Raimonda Apeikytė.

Simpoziumo organizatoriai suruošė jaunųjų architektų darbų parodą, kuriai vadovavo Gintarė Kerelytė-Thaus ir Aras Rimavičius. Istorinės Lietuvos ploto kartografinį vaizdą pateikė Rimantas Kunčias-Žemaitaitis, ir Lietuvos žemės turtų parodą parengė Aldona Veselkienė — Lietuvių tautodailės Chicagos skyriaus pirmininkė.

Be MK simpoziumo rengtų parodų, buvo Lietuvių dailės muziejaus (Čiurlionio galerija, Lietuvių tautodailės ir Lietuvių dailiojo meno institutai) surengta dail. Petro Kiaulėno pomirtinė dailės darbų paroda. Buvo išstatyti 45 impresionistiniai paveikslai. Parodos atidaryme dalyvavo velionio žmona ir dukra. Pagrindinį atidarymo žodį tarė dail. Pranas Lapė. Tai po Paryžiaus pirmoji šio dailininko paroda Amerikos žemyne.

Minėtinas gausus dalyviais užbaigimo pokylis, kuriam vadovavo Vilhelmina Lapienė. Solistė Audronė Simonaitytė-Gaidžiūnienė padainavo keletą dainų. Jai akomponavo muzikai Rytas Babickas ir Manigirdas Motekaitis.

Sekmadienio rytą (gruodžio 1 d.) tėvų jėzuitų koplyčioje mišias atnašavo vyskupas Paulius Baltakis, dalyvaujant vyskupui V. Brizgiui ir keturiems kunigams. Pamokslą pasakė kun. J. Saulaitis. Giedojo solistai Margarita ir Vaclovas Momkai. Tėviškis parapijos liuteronų bažnyčioje pamaldas atlaikė evang. vyskupas A. Trakys.

Baigiamajame posėdyje į prezidiumą pirm. R. Vaitys pakvietė vyskupus P. Baltakį ir A. Trakį, J. Bilėną ir tarybos atstovus J. Rimkevičių, A. Kerelį, J. Rėklaitienę ir T. Remeikį. Pirmininkas padėkojo sesijų vadovams ir ypač daug nusipelniusiam tarybos pirm. Juozui Rimkevičiui. Posėdis baigtas Amerikos ir Lietuvos himnais.

Baigiant, reikėtų pažymėti, kad beveik visi prelegantai baigę aukštuosius mokslus, darbovietėse ar universitetuose turį vadovaujančias atsakingas pozicijas. Dauguma įsigiję daktaro ar magistro laipsnius. Jų akademiniai ar tarnybiniai titulai šiame rašinyje nesuminėti dėl vietos stokos.

Bendrai, šis mokslo ir kūrybos simpoziumas akinančiai žybtelėjo Chicagos rudens pilkumoje. Tai kas ketverius metus iškylanti kultūrinė banga, kuri atneša ir naujus žmones, jaunesnę kartą su stipresniu ar silpnesniu anglų kalbos akcentu, bet vis dėlto lietuvišką kartą, intelektualią, stiprią. Tuo tenka džiaugtis ir didžiuotis. Ateinančio simpoziumo rengėjams reikėtų pagalvoti ne apie jo plėtimą horizontaline kryptimi, bet daugiau vertikaline, kad kiekybė neužgožtų kokybės ir kad simpoziume būtų daugiau vietos lietuviškai tematikai: lietuviškos kultūros augimui ir klestėjimui toli nuo gimtųjų namų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai