| |
|
|
— JAV vyskupai lapkričio 12 d. savo metiniame suvažiavime Washingtone vienbalsiai priėmė vysk. Pauliaus Baltakio, O.F.M., pasiūlytą rezoliuciją. Lietuvos krikščionybės jubiliejaus sukaktyje jie išreiškė solidarumą su Lietuvos vyskupais bei tikinčiaisiais, kreipiasi į Sovietų Sąjungą, prašydami laikytis tartautinių susitarimų žmogaus teisių atžvilgiu, išklausyti Lietuvos vyskupų prašyim grąžinti Vilniaus katedrą, Sv. Kazimiero Vilniuje bei Klaipėdos bažnyčias ir leisti išspausdinti Sv. Rašto lietuvišką vertimą. Konferencija taip pat skatina JAV vyskupus 1987 metais paskelbti savo vyskupijose Maldos dieną už Lietuvą. Konferencijoje dalyvavo 290 Amerikos vyskupų.
— Lietuvos krikšto 600 metų minėjimo jubiliejus Romoje įvyks šiais metais birželio 28 d. Tuo pačiu laiku rengiamas minėjimas ir Lietuvoje.
— Lietuvos krikščionybės 600 metų sukakties minėjimo komitetas pakvietė komp. Bruno Markaitį, S.J., sukurti oratoriją, kurią pagrindinėje iškilmėje Toronte atliks jungtinis choras su solistais. Oratoriją autorius pavadino "Baptizo vos" — Krikštiju Jus. Jos pagrindinė idėja — Dievo malonės krikšte pergalė. Oratorija apims tris periodus: pagonybe, krikščionėjimą ir persekiojamą Bažnyčią Lietuvoje.
— Kun. Vladas Michelevičius Sv. Tėvo paskirtas vyskupu pagalbininku Kauno arkivyskupijai ir Vilkaviškio vyskupijai. Jo konsekracija įvyko Kauno katedroje.
Seserų Kazimieriečių vienuolijos steigėjos Marijos Kaupaitės šventąja paskelbimo byla pradėta Chicagos arkivyskupijos kurijoje.
— Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, užtrukusi 3 savaites, 1986 metų rudenį vyko Vienoje. Jos pagrindinis tikslas — peržiūrėti Helsinkio susitarimų (1975 m.) vykdymą. Visose šio pobūdžio konferencijose kaltinama Sovietų Sąjunga už savo įsipareigojimų laužymą. Dabartinėje konferencijoje dalyvavo 35 valstybės. Delegacijų sąstatas — 707 asmenys. O žurnalistų iš 47 valstybių suvažiavo 1059 sykiu su moderniausios komunikacijos priemonėm. Be to, buvo labai gausūs disidentai — protestuotojai prieš žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje. Vien tik iš JAV suvažiavo jų apie 1000. Lietuvių buvo 98 asmenys iš įvairių pasaulio kraštų. Jie sėkmingai reiškėsi sykiu su pabaltiečiais ir atskirai. Ypatingą komunikacijos vaidmenį atliko Religinės šalpos įstaiga savo kompiuterine sistema ir jos atstovė Gintė Damušytė. Šios konferencijos labiausiai tuo naudingos, kad tarptautinėn švieson iškelia Sovietų Sąjungos blogybes.
— Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos,. Kultūros tarybai pasiūlius, 1980 m. įsteigtoji 3000 dol. Lietuvių Bendruomenės literatūros premija 1986 metais skiriama už lietuvių išeivijos grožinę kūrybą, išleistą 1985 -1986 metais, arba už bet kada parašytus rankraščius. Veikalams siųsti data nustatyta iki 1986 m. gruodžio 31 d.
— Lietuvos atstovas VVashingtone dr. Stasys Bačkis po ilgesnių atostogų (tada jį pavadavo St. Lozoraitis, jr.) vėl pradėjo eiti atstovo pareigas.
— Vliko seimas lapkričio 7 - 8 d. vyko Londone, Anglijoje. Suvažiavimo metu surengtame simpoziume svarstyta, kaip geriausiai koordinuoti lietuvių politine veiklą bendram Lietuvos laisvinimo darbui. Moderatorius — J. Jurkūnas.
— JAV Lietuvių Bendruomenės taryba lapkričio 14 -16 d. posėdžiavo Elizabeth mieste, New Jersey valstijoje. Suvažiavime dalyvavo daug jaunosios kartos veikėjų. Tai malonus reiškinys. Vienas įdomiausių nutarimų — rūpintis, kad Lituanistinė katedra Chicagoje įsteigtų istorijos skyrių. Tuo būtų galima atremti okupuotoje Lietuvoje vykdomą istorijos klastojimą.
XXXIII-asis Santaros Šviesos suvažiavimas, vykęs rugsėjo 4 - 7 d. Tabor Farmoje, Mich., pasižymėjo svaria paskaitų ir kitų meninių renginių programa. Jame dalyvavo Vilniaus Jaunimo teatro aktorius Vladas Bagdonas ir rašytojas Juozas Aputis. Bagdonas atliko Lietuvos rašytojų kūrybos rečitalį, Aputis skaitė paskaitą tema "Broniaus Radzevičiaus kūrybos genezė".
Teatro festivalis surengtas lapkričio 28 - 30 d. Chicagoje. Festivalio iniciatorius — LB Kultūros taryba. Vadovas Petras Petrutis. Dalyvavo Chicagos "Vaidilutė", Hamiltono "Aukuras", Toronto "Aitvaras" ir Los Angeles dramos sambūris, kuris laimėjo daugiausia žymenų.
— Romas Viesulas, iškilus grafikas, lapkričio 7 d. mirė Romoje, kur jis dirbo kaip Philadelphijos Temple universiteto meno skyriaus padalinio rektorius. Velionis gimė 1918 m.
— Ohio Lietuvių gydytojų draugijos 30-oji kultūrinė 1000 dol. premija paskirta Vasario 16 gimnazijai.
— Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premija šiais metais nepaskirta. Vertinimo komisija (dr. M. Girniuvienė, dr. St. Goštautas, Z. Krukonienė, O Mikailaitė, D. Sadūnaitė) nerado premijuotinos knygos. Tai pirmas atvejis LRD ilgoje premijų skyrimo eigoje.
— Vaciui Kavaliūnui paskirta 1000 dol. premija už kultūrinę veiklą. Premiją skyrė Clevelando Lietuvių klubas.
— Leonardui Andriekui paskirta Ateitininkų Federacijos pirmoji premija (1500 dol.) už eilių rinkinį rankraštyje "Balsai iš anapus". Premija paskirta konkurso būdu ryšium su Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejumi.
— Kazio Bradūno poezijos vakaras Los Angeles mieste buvo gruodžio 6 d.
— Moterų poezijos vakaras įvyko spalio 12 d. Los Angeles, Cal. Savo kūrybą skaitė Julija Švabaitė - Gylienė, Danguolė Sadūnaitė ir Vitalija Bogutaitė. Kitų moterų poečių kūrybą skaitė aktoriai.
Linas Kojelis (dešinėje) — vienas pagrindinių prezidento Ronald Reagano patarėjų. Nuotraukoje (iš kairės): Faula Dobriansky — Valstybės saugumo tarybos direktorė sovietų ir Rytų Europos reikalams, viceprezidentas George Bush, prezidentas R. Reagan, lenkų solidarumo įgaliotinis Jerzy Milewski, vertėja, admirolas John Poindexter — prezidento asistentas valstybės saugumo reikalams ir Linas Kojelis — einąs direktoriaus pareigas Baltųjų rūmų viešųjų santykių įstaigoje. Iki šiol nė vienas iš lietuvių nebuvo ir nėra pasiekęs tokio aukšto ir atsakingo posto, kaip Linas Kojelis.
— Rašyt. Saulius Kundrotas, atvykęs iš Lietuvos į Vokietiją, nebegrįžo. Dabar jis gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose. Rašytojas gimė 1953 m. Pasižymėjo romanu "Žalčio žvilgsnis" ir apsakymais, sutelktais knygoje "Pasaulis be ribų".
Muzika. — Šiais metais daugelyje Amerikos ir Kanados miestų koncertavo Australijos dainininkių trijulė "Svajonės". Ją sudarė Zita Prašmutaitė, Birutė Kymantaitė ir Virginija Bruožytė. Jų programa — vadinamos estradinės dainos. Koncertų pajamos skiriamos būsimam jaunimo kongresui Australijoje.
Šiais metais JAV koncertų srityje labiausiai reiškėsi solistės Gina Čapkauskienė, Daiva Mongirdaitė, Marytė Bizinkauskaitė, Aldona Stempužienė - Švedienė, Dana ir Marijus Mazurkevičiai (smuikininkai), Kazys Yakutis.
Dailė. — Viktoro Petravičiaus grafikos paroda spalio 28 d. atidaryta Vilniaus Dailės muziejaus patalpose. Šia paroda paminėta dailininko 80 metų amžiaus sukaktis. Arbit Blato, Lietuvoje gimusio dailininko, tapybos paroda 4 mėnesius vyko Paryžiuje, A. Bourdellio muziejuje. JAV ir Kanados lietuvių dailininkų parodos šiais metais buvo labai negausios. Paminėtinos lapkričio mėnesį Čiurlionio galerijoje surengtos Vidos Krištolaitytės ir Tarabildų šeimos dailininkų (iš Lietuvos) parodos. Lapkričio mėnesį taip pat buvo Algimanto Kezio fotografijų paroda Balzeko Lietuvių kultūros muziejuje.
Jubiliatai. — 90 metų: Juozas Urbšys, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras; Marija Aukštaitė, rašytoja. — 85 metų: Povilas Gaučys, rašytojas; Petras Jurgėla, Lietuvos skautijos įkūrėjas. — 80 metų: rašytojai Liudas Dovydėnas, Jurgis Jankus, Jurgis Gliaudą, Antanas Vaičiulaitis; dr. Stasys Bačkis, diplomatas, Lietuvos atstovas Wa-shingtone; V. K. Jonynas, dailininkas; kun. Jonas Borevičius, visuomenininkas. — 75 metų: Balys Gaidžiūnas, rašytojas, visuomenininkas; Vytautas Marijošius, kompozitorius, dirigentas. — 70 metų: Paulius Jurkus, rašytojas, žurnalistas; Vytautas Valiukas, aktorius, režisierius; Vytautas Kutkus, visuomenininkas.
Mirusieji. — Marija Carneckytė - Sims, poetė; Ansas Trakis, evangelikų vyskupas; Petras Vileišis, visuomenininkas; Leonardas Dargis, ekonomistas, Aidų bendradarbis; Elena Ciurlienė, pianistė, Kauno konservatorijos profesorė; Elena Juciūtė, Sibiro kankinė, atsiminimų knygų autorė; kun. dr Jonas Gutauskas, profesorius, pastoracijos darbuotojas; Algirdas Kurauskas, Romas Viesulas, Jurgis Juodis, Domicėlė Tarabildienė, dailininkai; Jurgis Švoba, istorikas; Petronėlė Vosyliūtė - Dau-guvietienė, aktorė; Aleksas Laikūnas, redaktorius; Antanas Skirka, rašytojas; Pranys Alšėnas, žurnalistas.
Lietuvių Operai minint 30 metų veiklos sukaktį, Illinois valstijos senatas priėmė rezoliuciją (Nr. 1197), kurioje sako, kad Lietuvių opera buvo įsteigta 1956 m. ir šiais metais su Rossinio "Viliaus Telio" opera, kurioje išreiškiama žmonių kova už politinę laisvę, paminėjo savo trisdešimtmetį;
kad Lietuvių Opera suteikia galimybes Illinois muzikams, dirigentams, choristams, šokėjams ir muzikos studentams dalyvauti atlikėjais spektakliuose, ir, kad ši Operos kampanija yra turtas muzikos gyvenime Chicagoje tiek daug metų, o ypač teikia garbę Lietuvių bendruomenei, todėl 84 Illinois valstybės senatas sveikina Lietuvių Operą 30-ties metų kultūrinio darbo proga, džiaugiasi aukšto lygio muzikalumu ir pasiaukojimu ne tik Chicagos miesto, bet ir lietuvių tautybės gyvenime ir linki dar daug metų tęsti šį neįkainomają vertės lobį ir šį raštą įteikia Lietuvių Operai su geriausiais linkėjimais.
Biochemijos daktarui Kaziui Mar-tinkui 1984 m. sausio 13 d. mirus, jo šviesaus atminimo įamžinimui yra įsteigtas stipendijų fondas. Stipendijų fondą įsteigė jo tėvai, sesuo ir artimi draugai. Stipendijų fondas inkorporuotas Illinois valstijoje 1985 m. kovo mėn. Iš fondo procentų kiekvienais metais bus skiriamos stipendijos lietuvių kilmės studentams, studijuojantiems mokslinio tyrinėjimo ir lituanistikos srityse.
Suinteresuotieji stipendijas gauti 1987 m. prašymus gali siųsti: Kristina Martinkus, Dr. Kazys Martinkus Memorial Scholarship Fund, 7120 S. Richmond, Chicago, Illinois 60629 U.S.A.
Jono Jurašo pastatyto spektaklio scenovaizdis
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
