Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAINOS RŪTŲ DARŽE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Vaišvilaitė   
Musėe de l'Homme Tautosakos Centras Ottavoje išleido 28 rinktines lietuviškas dainas — A Garland of Rue. Jas užrašė ir komentavo pianistas Kenneth Peacock, tekstus į anglų kalvą išvertė Danutė Rautinš, o į plokšteles įdainavo 25 Kanadoje gyvenančios lietuvės dainininkės. 60 puslapių ir 4 "flexidisc" plokštelės. Spalvotas viršelis vaizduoja lietuvaitę tautiniais drabužiais. Kaina $4.25. Paštu užsisakyti adresas: National Museums of Canada Publica-tions Division, Ottavva, KIAOM 8, Canada.

Dainos parinktos mergelės ir bernelio, taipgi vestuvinės, didžia dalimi senų ir vertingų melodijų. Jas įdainavo, be atskirų dainininkių, ir aštuonios sutartinių giedotojos, vadovaujant Danutei Rautinš ir Daliai Viskontienei.
Dainininkės skirtingos kilmės vieta, muzikiniu išsilavinimu ir interpretavimo būdu. Vienos, kaip K. Dobilienė, dar neatitrūkusios nuo senoviško, autentiško, lyg apeiginio, dainavimo būdo; kitų dainavime jaučiame mokyklinės, chorinės ar teatrinės kultūros įtaką.

Dėmesio vertas Danutės Rautinš subtilus frazavimas ir aiški tarsena bei tikslūs melodiniai kirčiai. Taipgi pagirtinos sutartinių atlikėjos, tur būt, įdėjusios nemažai paruošiamojo darbo, kol susigiedojo.
Chorų kultūrai augant, individualus a capella liaudies dainų atlikimas tampa retu reiškiniu, tad minėtos 25 Kanados dainininkės brangintinos, nes praktikuoja mūsų originalų muzikinį folklorą. K. Peacock sakosi turįs surinkęs 200 dainų, tad tenka spėti, jog ir dainininkių būta žymiai daugiau.

Knygelė galėtų praversti ne tik kitataučių, bet ir mūsų pačių folkloro studijoms, jei tik ji būtų buvusi rūpestingiau paruošta: dainoms stinga pilnų "metrikų": minimos vien Kanados vietovės, kur dainininkių gyvenama, tačiau trūksta tokių esminių faktų: kur dainininkė gimė ir augo, kur mokėsi, kur dainas išmoko, kokiomis progomis ir kaip jas dainavo.

Nežinia, ar K. Peacockui buvo pažįstamas Liet. Tautosakos Archyvo dainų klasifikavimo metodas pagal jų paskirtį ir atlikimo būdą. Neatrodo, kad būtų jis bandęs juo naudotis: knygelės baladės, jotinės dainos, apeiginės ir šokiai - žaidimai neklasifikuoti.

Apibūdindamas dainas, K. Peacock daugiau dėmesio kreipia į jų tekstus, negu į melodijas. Kai kur jis interpretuoja tekstus, naudodamasis nebepopuliariu psichoanalizės metodu ir ieškodamas jose freudiško simbolizmo. Ketureilis
Sulaužiau tilteli
pirmu žingsneliu,
pravirkdžiau mergelę
pirmu žodeliu. —,

anot K. Peacock, reiškia "sexual violence". Tuo būtų galima suabejoti, nes daina viena naujesnių ir realistiška, o naujesnėse dainose alegorijų ir simbolių beveik nepasitaiko. 10 puslapyje K. Peacock spėlioja, kuo galėtų būti susirgusi dainos herojė mergelė, ir nutaria, jog "she may be already pregnant". Tokia laisva asociacija yra labai abejotina.

K. Peacock mūsų dainas lygina su eskimų ir new-foundlandiečių dainomis, pirmiausia jose ieškodamas tarpusavio bendrumų. Primityviose žaidimų bei piršlį pajuokiančiose dainose jis randa monotoniškai besikartojančių, mažos amplitudės melodinių figūrų ir džiaugiasi jų primityviu, anot jo, "tribal" charakteriu. Iki sekstos, septimos ar oktavos apimties išsivysčiusios melodijos, nors estetiškai vertingos, jį mažiau tedomina.

Panašiai su tekstais: juose K. Peacock domisi primityvios kultūros apraiškom, mažiau estetinės ar moralinės kultūros žymėm. Jam atrodo įdomu, kad broliai vejasi jaunamartę sesulę ir nori ją išvaduoti iš jaunikio, kad našlaitė saulę vadina motule ir mėnesį tėveliu, nes visa tai — archaiška. Tačiau tos pat dainos vaizduoja ir švelnius šeimos narių tarpusavio santykius, mergelės mandagumą net ir nemylimam berneliui, meilę ir dėkingumą motinai, seserims, neužgaulų žaismingumą humoristinėse dainose. Visa tai liudija mūsų dainas praaugus "tribal" lygį. Jas galėtume vadinti "classy", nes jos kilnios, tinkančios bajoro seklyčiai, sublimuotos turiniu ir forma. Nors jose egzistuoja primityvūs elementai, kaip seno pagoniško aukuro akmeny* katedros pamatuose, jie tesudaro medžiagą didesnės apimties ir aukštesnio lygio poetinėms bei muzikinėms struktūroms.
J. Vaišvilaitė


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai