| |
|
|
|
"ANTRO KAIMO" DEŠIMTMETIS |
 |
 |
 |
|
Parašė Kazimieras Dagys
|
Šį pavasarį Čikagoje "Antras Kaimas" atšventė savo dešimtmečio sukaktį, ta proga pratęsdamas savo jau normaliai gan ilgoką programą. Galima sakyti, kad iš tikrųjų buvo dvi programos: šių metų ir praėjusių, kurių repertuarą suvaidino šiai progai susirinkusieji senų pastatymų veteranai. Taigi susidarė proga šiek tiek patikrinti gan plačiai skelbiamą teigimą, kad kas dabar — tai jokiu būdu neprilygsta to, kas buvo seniau. Atrodo, kad šiame teigime glūdi šiek tiek tiesos — truputį.
Pirmiausia apie tą "truputį". Gan ryškiai buvo matoma, kas jau buvo anksčiau nuvokiama, kad dabartiniai vaidintojai, ypač vyrai, nėra geriausi. Nelaukiame ypatingo dramatinio talento, bet ir neužsipelnome tokio į-kyrėjančio panašumo. Išskyrus R, Stakauską, visi vyrai vaidina tą patį charakterį: raumeningą, gan kvailą, bet geros širdies kaimo berną, kuris gyvenimą praleidžia karčiamoje, gerdamas ir pasakodamas visas savo lytines avantiūras, tikras ir įsivaizduotas, pasisekusias ir nepasisekusias. Be abejo, tokių vyrų yra, gal ir gana daug. Bet mes galime juos kasdien karčiamoje pamatyti, tai nereikia visą sceną jais užpildyti. Neaišku-kas čia kaltas. Ar repertuaras reikalauja tokios vaidybos, nors vaidintojai galėtų kitaip vaidinti? Ar repertuaras taip parašytas, žinant, kad vaidintojai kitaip negali? Spėčiau, kad tiesos grūdas yra ir šen, ir ten.
Veteranai parodė, kad galima parodyti gyvesnių ir įvairesnių charakterių.
Išskyrus "operą", kurią vėliau pakomentuosiu, aplamai ir seni ir nauji dalykai buvo gan įdomūs ir neblogai suvaidinti. "Senieji" buvo gal šiek tiek ilgesni, atskleisdami sąmojų ištisame dialoge ir nebandydami viskį pasiekti, netikėtai pakeičiant dialogo ar elgesio natūralią plėtotę. Šitokių tekstų dabar dažnai pasigendame, nes be jų žiūrovai gali greitai atspėti dialogo eigą, savyje neįdomią, ir jos būsimą pasikeitimą. O žinant tai, škicas, pagristas tik šitokiu pasikeitimu, labai nuobodus. Pvz., škice "Rytas po vakaro prieš" maždaug žinome, kas bus sakoma, bet kadangi dialogas įdomus ir dalykėlis gerai suvaidintas, jį išklausome su malonumu. Kur šitokio vidinio sąmojo trūksta, ten vaidinamasis gabalėlis pasidaro per ilgas. Taip pvz. įvyko škice kur daktaras vis užmiršdavo, ką buvo prieš minutę pasakęs. Veteranų tematika buvo platesnė, ir jų didesni vaidinimo gabumai leido jiems sėkmingai suvaidinti ilgesnius dalykus.
Antra vertus, "dabartinieji" gražiai palietė keletą dabarties lietuvių visuomenės problemų, ypatingai santykiavimo su kraštu. Ramiu ir lengvu sąmojumi nupiešė eilę problemų ir gan juokingų padėčių, kurios iškyla kartu su šituo klausimu. Pvz., tautietis, nuvažiavęs Lietuvon, kur didžiuojasi mūsų laisve, yra klausiamas ar mes čia dažnai balsuojame už ALTą ir VLIKą. Šitas gabaliukas ir kiti trumpi panašiomis temomis sudarė pačią geriausią programos dalį.
Jei aplamai geriausiai pasisekė tie gabalėliai, kurie buvo trumpesni ir lietė konkretesnes išeivijos problemas, arba nors buvo šiek tiek ilgesni, bet savo dialoguose buvo pilni sąmojo ir išvengė karčiamos humoro kasdienybės, tai opera "Skardin: zikas" visas programos silpnybes net ir per drąsiai išrikiavo. Dalykas ilgas, visi vaidintojai lakstinėja scenoje be tikslo, dialogas absoliučiai be sąmojo, iš esmės sukdamasis apie sultono impotenciją ir jo per storos žmonos geismus. Be abejo, čia satyra, bet prasta satyra. Atrodo, kad kasmet statomas šitoks ambicingas pagrindinis dalykas ir kasmet jis įrodo, ko "Antras Kaimas" negali pasiekti. O gal čia tik subtilus būdas surinkti visus vaidintojus ant scenos prieš spektaklio gal;}, kad kartu priimtų aplodismentus.
Užbaigdamas šią recenzijėlę, noriu pabrėžti, kad "Antras Kaimas" gerai pasirodė ir parodė, kad "senesnieji" laikai ne tiek jau prašmatnesni už dabartinius. Gal būt, tik vaidintojai įvairesni. Bet siūlyčiau "Antram Kaimui" truputi kritiškiau pažvelgti į savo jėgas ir atsiriboti nuo to, kas jiems nepasiekiama. Išeivijos gyvenimas yra pakankamai gera dirva sąmojui, kad būtų galima atsikratyti to lengviausio, daugiausia nuvaikyto, tad ir daugiausia gundančio karčia-mos humoro, jo vieton ką nors kita sugalvojant. Taip pat patariu, kad mažesnė repertuaro dalis būtų pagrįsta greitu dialogo apsisukimu. Bet svarbiausia, kad "Antras Kaimas" ir toliau spektaklius statytų.
Kazimieras Dagys
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
