| |
|
|
9 lapkritis
|
|
TENDENCINGAI NUGENĖTA KNYGA |
 |
 |
 |
|
Parašė Pr. Visvydas
|
Retas išeivijos rašytojas gali prilygti Anatolijui Kairiui rašytojiškų pastangų pločiu. Poezija, drama, libretas, romanas, kritika ir kiti kalbos mezginiai yra išėję iš A. Kairio darbščių rankų. Savo lietuvišką kultūrinę misiją — kuo dažniau rašyti ir leisti patriotinius veikalus — jis vykdo uoliausiai. Knygų virtinė ilgėja. Protarpiais nušvinta premija. Teatralai stato jo veikalus. Spaudoje pasirodo reiklūs straipsniai. Sunku įsivaizduoti, kaip išeivija išsiverstų be A. Kairio. Ir ką kitą turėtų vanoti Vilniaus emigrantologai? O mūsuose — iš ko pagaliau šaipytųsi kai kurie akademiniai literatūros žinovai, visus jo raštus versdami į grafomanijos lovį?
Teigiamai ar neigiamai, apie jį kritikai parašo daugiau, negu yra numatę. Matyt, A. Kairio patriotika turi dirginančią galią. Pavyzdžiui, Akiračiams neužteko vienos trumpos A. Kairio romano "Po Damoklo kardu" recenzijos, kurią parašė A.T. Antanaitis. Š.m. kovo mėn. numeryje dar buvo išspausdintas "Atviras laiškas A.T. Antanaičiui", su A. Kairio romano viršelio nuotrauka kertėje. Laiško autorius A. Vaškelis gan užgauliai įtikinėja, kad A. Kairio knyga "Po Damoklo kardu" yra gryna grafomanija. Drauge duoda pylos tiems, kurie savo straipsniuose palankiai apie ją atsiliepė. Vis tiek, kad ir labai neigiama yra A. Vaškelio nuomonė, A. Kairio leidiniui ji suteikia pakartotinį, net ypatingą dėmesį. Tuo A. Kairys tikriausiai tik džiaugiasi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ANGLIJOS LIETUVIŲ BUITIES PANORAMA |
|
|
|
|
Parašė J. Papartis
|
KAZIMIERAS BARĖNAS: Kilogramas cukraus. Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas. Chicago, 1978.
Savo naujajame novelių rinkinyje Kazimieras Barėnas toliau pildo ir spalvina savo ypatingąjį kūrybinį žemėlapį. Tai Lietuvių salelės Anglijos pramoniniuose miestuose, išeivių buitis, besirutuliojanti plieno liejyklose, tekstilės dirbtuvėse, kukliuose buteliuose ir pensininkų klubuose. Barėnas yra svarbiausias Anglijos lietuvių kronikininkas — jei kas po penkiasdešimties metų panūs susipažinti su jų medžiaginiu ir dvasiniu gyvenimu po antrojo pasaulinio karo, Barėno knygose atras kruopščiai ir pastabiai atkurtą to gyvenimo panoramą.
Dauguma Barėno novelių veikėjų nešiojasi didžiųjų Europos katastrofų randus. Bolševikų vėtyti, nacių mėtyti, pabėgėlių stovyklose stumdyti, jie yra mūsų laikmečio iracionaliųjų posūkių aukos. Vos gyvastį iš Červenės kankynių išnešusį Kęstutį suima vokiečiai, palaikę jį jo broliu, komunistu Algirdu ("Kęstutis ir Algirdas"). |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. K.
|
JURGIS GLIAUDĄ: Narsa gyventi. Romanas. Viršelis Vilijos Eivaitės. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys. 1978 m. 310 psl.. Kaina 6 dol.
Šiame romane J. Gliaudą imasi nesenų ir dar tebeaktualių problemų. Brutalaus džiunglių karo padariniai, sužaloti kūnai ir sielos, tėvų materializmas ir suamerikonėjimas, vaikų pasimetimas ir susvetimėjimas, medžiagos ir dvasios santykis, anapusinis gyvenimas ir slaptingi dvasios mokslai, mirusiųjų ir gyvųjų ryšiai, gitaristų sąjūdis, negimusios gyvybės žudymas, turtas — blogio ir gėrio šaltinis, — visa tai čia paliečiama.
Beveik visos šios problemos kyla pagrindiniam romano veikėjui Albinui Karkai. Antraeiliai asmenys tik paryškina detales. Albinas — retas, bet galimas atvejis mūsų gyvenime. Augo šeimoje, kur tėvas galvojo, jog mažosios tautos, kaip ir mažieji verslininkai, turi pradingti. Draugavęs su "etniniais" skautais, vėliau, tėvo pritariamas, nuo lietuvių nutolsta ir stengiasi pritapti prie amerikiečių, nors ir nesėkmingai. Universitete skaito Rytų, graikų ir vokiečių filosofus, ieško žmogaus esmės. Fronte galutinai subyra etninės liekanos ir Dievo sąvoka. Galvoja, kad etninis pradas trukdo išsiskleisti asmenybei. Tik romano gale tėvas Gedmilas jį kiek suartina su savąja tauta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Laiškai redakcijai: SAULIUS GIRNIUS PERSISTENGĖ |
|
|
|
|
Parašė P. Jatulis
|
Šių metų Aidų 1 nr. 40-42 psl. Saulius A. Girnius recenzuoja Z. Ivinskio Lietuvos istoriją. Jis ypač sustoja prie Lietuvos istoriografijos skyrelio ir prityrusio istoriko tonu moko, kaip prof. Ivinskio ir knygos redaktorius turėjo paruošti tą istoriografiją. Jis nepagalvoja, kad čia tėra įvado poskyris, kurio apimtis yra ribota: norint suminėti visus istorikų straipsnius bei knygas, kaip to nori Girnius, reikėtų užimti bent pusę knygos. Girnius susikūrė savo istoriografijos stabą ir aplink jį šokinėja. Gi Ivinskio istoriografija yra skirtinga. Girnius rašo: Tuo būdu visai užmiršti patys stipriausi išeivijos istorikai (Ivinskis, Šapoka, Sužiedėlis, Matusas, Trumpa ir kititi)". Bet Ivinskis juos aptarė, suminėdamas, kuriuos istorinius klausimus jų kiekvienas kėlė. Tai tiek ir užteko, nors jis žinojo,kad tie asmenys yra išeivijoje, tai pažymėdamas. Ivinskis norėjo iškelti asmenis, o Girnius nori visas jų knygas bei straipsnius sukataloguoti. Juk vien tik Ivinskio darbus sukataloguoti reikėtų bent dviejų puslapių. Be kitų Ivinskio straipsnių, Girnius pasigenda, kad neįrašyta jo knyga Šv. Kazimieras. Tačiau ji priklauso šventųjų gyvenimams. Istoriografijos rašymo darbe Girnius turėtų kreiptis į J. Dainauską, kuris jau išleido keletą Lietuvos istoriografijos sąsiuvinių. Girnius nori, kad ir "politiniai mokslininkai", kaip Vardys, Mačiuika, Sabaliūnas ir kiti būtų aptarti! Tačiau apie juos nieko nesako pats Ivinskis savo specialiai parašytoje studijoje Lietuvos istorija naujų šaltinių ir pokarinių tyrinėjimų šviesoje (atsp. iš LASD V t., 523-599 psl.). Taigi neatrodo, kad jie priklausytų griežtai imamų Lietuvos istorijos tyrinėtojų sričiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Šiame Aidų numeryje rasite kvietimą pratęsti prenumeratą. Mes tai darome kiekvienais metais su gyva viltimi, jog nepaliksite mūsų vienų kultūros žurnalo leidimo rūpesčiuose. Riedant dešimtmečiams, žinoma, tie rūpesčiai didėja. Vyresnieji skaitytojai ir bendradarbiai keliauja į aną pasaulį, ir likusias tuštumas sunku užpildyti. Taip pat šuoliais kyla darbo, medžiagų ir pašto kainos. Bet mes, turėdami Jus savo prenumeratorių gretose, tų sunkumų nebijome.
Štai jau 30 metų, kai Aidus leidžiame Amerikoje. Per tokį ilgą laiką jaučiamės savotiškai užsigrūdinę. Čia labai daug prisidėjo ir Jūsų nuoširdumas, atnaujinant prenumeratą. Žymi mūsų skaitytojų dalis atsiunčia jau ne 15 dol., bet tampa garbės prenumeratoriais su 25 dol. auka. Kai kurie mus palaiko ir šimtinėmis. Tai liudija, kad lietuvių šviesuomenė tremtyje būtinai nori turėti savo kultūros žurnalą. Toks Jūsų nuoširdumas ir po 30 leidimo metų dar mus skatina Aidus gerinti ir planuoti, kad jie kuo ilgiausiai gyvuotų.
Sveikindami Jus Kristaus gimimo šventėje, kviečiame pasidalyti džiaugsmu, kad vėl sulaukėme to iškilaus religinio įvykio ir laimingai nužygiavo ilgą 30 metų kelią. Mes tikimės, jog Visagalis maloniai globos mus ir ateityje. Šviesių, veiklių ir palaimiu 1980 metų Jums visiems!
AIDŲ LEIDĖJAI
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
