Parašė CZESLAW MILOSZ
|
ONA
Žemė plaukia nuo kranto, ant kurio stoviu,
kas kart toliau šviečia jos žolės ir medžiai.
Kaštonų pumpurėliai, lengvo beržo šviesos,
nebematysiu jūsų.
Su nukankintais žmonėmis tolstate,
su siūbuojančia saulės vėliava bėgate į naktį,
bijau likti viena, turiu tik kūną
— jis blizga tamsoj, žvaigždė sukryžiuotom rankom,
net baisu žiūrėt į save. Žeme,
nepalik manęs.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė L. M.
|
1. VAINIKUOTA NESĄMONĖ
Prieš kurį laiką Miunchene išeinančiame „Naujajame Gyvenime“ pasirodė tūlo J. Saka1o „Tamsioji naktis“, liūdnas tipingos grafomanijos ir literatūrinio anachronizmo pavyzdys, kuris, be abejo, skaitytojų buvo visiškai nepastebėtas. Tai būtų visai normalu: spaudoje pasirodo ir silpnų dalykų. Tačiau reikalas tuo nepasibaigė. O to paties „Naujojo Gyvenimo“ nr. buvo įdėtas žurnalo redaktoriaus kun. V. Bagdanavičiaus straipsnis Vainikuotas Vargas (J. Sakalo baladės Tamsioji Naktis paraštėje), kuriame autorius mėgina įtikinti savo skaitytojus, kad tai esąs ypatingos vertės ir ypatingo dėmesio vertas kūrinys ir apie jį kalba su tokia pompa, kad tik stebėtis ir pečius traukyti tenka. Nenorėdami būti apkaltinti neobjektyvumu, leiskime kalbėti pačiam straipsnio autoriui kun. V. Bagdanavičiui. Pačioje straipsnio pradžioje, matyt, dėl didesnio efekto jis rašo: „Jau ir formaliniu atžvilgiu ši baladė yra vertinga visų pirma kaip didesnė kompozicija“. Toliau aiškina, kad: „Mūsų šviesuomenės literatūriniame auklėjime trūksta kompozicinio elemento. Ir Putinas kompoziciniu atžvilgiu yra netvirtas ir šių dienų gimnazistas nėra jos pakankamai mokomas“. Šiais sakiniais „įrodęs“, kad „visuomenės literatūriniam auklėjime trūksta kompozicinio elemento“, kad Putinas, lyginant su Sakalu, yra silpnas „kompoziciniu atžvilgiu“, autorius dar be galo miglotai kalba apie naktį, baladės dramatiškumą, Sakalą lygina su Nobelio premijos laureate Mistral ir cituoja kelis minėto šedevro posmus. Mes čia irgi norime gerb. Skaitytojams pora naujai kun. V. Bagdanavičiaus iškastos literatūrinės žvaigždės „šedevro“ posmų pacituoti.
Didžiojoj salėj šokiai.
Čia muzika ir linksmos poros,
Ten vaišės, kortos, ten atokiai
Ir kitos pramogos padorios
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Paulius Jurkus
|
Praėjusių metų vasaros gale Juozas Yluvis išleido autoriaus teisėmis kacetinės poezijos rinkinį, kuriam visą meninį apipavidalinimą padarė dail. K. Varnelis.
Autorius trumpoje įžangėlėje primena tuos kelius, kuriuos nužengė ne vienas mūsų brolių. „Žmogus praėjo kalėjimus, buvo varinėjamas tarp fronto barikadų, slėpėsi Varšuvos griuvėsių artumoje ... Giliausi jo išgyvenimai buvo kacete, kur praleido dvejus metus. Šiame,kelyje kalbėti jis negalėjo, tylėti buvo per sunku. Draugai jam sakė: rašyk, ir jis pradėjo“ (4psl.).
Po dviejų metų nuo tos liūdnos žmogaus kelionės pasirodė autoriaus draugų tarpe šis rinkinėlis.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė A. P.
|
Vydūnas. Kalėjimas - laisvėjimas. 72 p. Liet. T. Sąjūdžio lėšomis išleido Liet. Skautų Brolijos Vadija. Detmoldas, 1947. Hermannas Sudermannas, „Kelionės į Tilžę“, „Lietuviškų istorijų“ ir kt. veikalų, kuriuose buvo duotas tam tikras lietuviškosios buities atšvaitas, autorius, sulaukęs 70 metų amžiaus, nuo draugų, norėjusių jį ta proga pasveikinti, paspruko į kalnus. Vydūnas jį pasveikino laišku, į kurį įdėjo žydinčią šiluogio šakelę. Tačiau pats Vydūnas, minimosios sukakties sulaukęs, negavo nė tokio pasveikinimo — už lietuvybę buvo pasodintas j kalėjimą. Čia tad ir sudėti jo svarstymai bei mąstymai, kitaip tarus, „garsiai galvojimas“, kokios mintys jam atėję į galvą, besėdint už užrakintų durų ir iš jų paleidus. |
Skaityti daugiau...
|
|