Vienas iš ryškiausių „Formos“ sąjūdžio dalyvių — Viktoras Petravičius — mūsuose yra žinomas kaip modernistas tapytojas — grafikas. Ir seniau ir dabar daug kur jis buvo puolamas. Buvo nesuprantamas jo kūrybinis pasaulis bei jo interpretacija. Dailininkas tačiau, nieko nežiūrėdamas, atkakliai veržėsi prie savo meninės tiesos, veržėsi į kūrybines aukštumas, ir jo pasiekti laimėjimai nūnai mus džiugina.

Jo gyvenimo kelias prasideda Lietuvoje, Bedalių kaime, 1906. V. 12. Kūrybinio kelio pradžią reikia datuoti 1935 metais jo Kauno Meno Mokyklos baigimu. (Kartu jis baigė ir privačią, dail. Dobužinskio dek. graf. studiją.) Jį traukė Vakarai, viliojo muziejai ir naujosios meno srovės. Norėdamas pagilinti studijas, jis tais pačiais metais išvažiuoja i Paryžių, kur 1938 m. baigia Ecole Nationale Superieure des BeauxArts ir Conservatoire Nationale des Arts et Metiers, įgydamas diplomus. Studijų tikslais lankosi taip pat Italijoje, Belgijoje, Švedijoje, Vokietijoje. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje gauna „Diplome Membre du Jury“.

(V. RAMONO „KRYŽIŲ“ PROGA)*

*) Straipsnis diskusinis Būtų pageidaujama, kad kas pozityviai išdėstytų mūsų laisvamanių ar pozityvistų idealogijos principus. Red.
 
1. POLEMIKA DĖL „KRYŽIŲ“

Kažin ar po Putino „Altorių Šešėly“ pasirodymo buvo kita tokia lietuviškos prozos knyga, kuri būtų sukėlusi tokį susidomėjimą ir tiek komentarų, kaip V. Ramono „Kryžių“ romanas. Susidomėjimas ir net susijaudinimas pasireiškė ne tik skaitančioj visuomenėj, bet ir spaudoj. Kai kurie laikraščiai, ar tai nesusidarydami savo nuomonės, ar dėl kitų priežasčių, dėjo po dvi prieštaraujančias recenzijas. Apie „Kryžius“ rašė ir literatūroj nusimaną žmonės, ir joj, rodos, pirmą kartą bandą su kritika pasižymėti.