Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
12 kovas


Lietuviu kalbos vadovas jau parengtas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ST. BARZDUKAS   

Nėra reikalo plačiau kalbėti apie gimtosios kalbos reikšmę tautos gyvenime. Ją jau seniai yra pastebėję ir iškėlę ir mūsų tautos kultūros darbininkai. Antai XVI a. pabaigoje M. Daukša pabrėžė, kad kiekviena tauta turinti tris savus ir įgimtus dalykus: tėvų žemę, papročius ir kalbą. O gimtoji kalba išlaikanti ir ugdanti tautos bendrumą, santaiką ir brolišką meilę, ji esanti ir vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. „Aušros“ įžiebėjas dr. J. Basanavičius garsiojoj savo ,,Priekalboj“, priminęs mūsų tautos paniekinimą, prispaudimą ir sunykimą, džiaugiasi, kad liko nors „kalba mūsų garbinga, apie kurią galime drąsiai su mokytu vyru ištarti: „Die Sprache ist unsere Geschichte“. J. Basanavičių graužia rūpestis, kad ir tas vienintelis mūsų lobis taip pat nykstąs. Vydūnas sako, kad tauta savo kultūrą išreiškianti kalba, kad kalba tautai esanti tas, kas kūnui žadas. Pagal jį ,.kalba aiškiai parodo, koks yra tautos gyvybės stiprumas“. Todėl norint gaivinti tautą, pirmiausia reikią gaivinti jos kalbą. Ir prof. dr. Pr. Skardžius, rašydamas „Tėviškės Garse“ (1947 m. Nr. 90) lituanistiniais reikalais tremtyje, pasisakydamas prieš vienašališkas praktiškumo tendencijas, teisingai pastebi, kad „vienomis plikomis buhalterinėmis, medicininėmis, inžinierinėmis ar kitokiomis panašiomis priemonėmis tautinės nuotaikos nei sukursi, nei kam nors įkvėpsi: visa tai dera tik nuogai asmeninei egzistencijai palaikyti, ne sėkmingai tautinei sąmonei žadinti“. Galime todėl džiaugtis, kad ir tiriamasis, kuriamasis bei ugdomasis lietuvių kalbos darbas jau labai toli yra pažengęs į priekį. Lemiamos reikšmės čia turėjo Fr. Kuršaičio, K. Jauniaus, A. Baranausko, J. Jablonskio, K. Būgos ir kitų mūsų tautiečių darbai. Ypačiai dideli nuopelnai čia priklauso J. Jablonskiui — Rygiškių Jonui. Kaip pastebi pirmame Jablonskio raštų tome jų redaktorius J. Balčikonis, J. Jablonskis iš prastos kaimiečių susižinojimo priemonės, kuria buvo laikoma lietuvių kalba, beveik per pusę šimto metų nepaliaujamo darbo padaręs ją tobulu minties įrankiu, tinkamu vartoti visose kultūriškai organizuoto krašto gyvenimo srityse. Savo raštais jis padėjęs lietuvių kalbos mokslui pamatus ir nustatęs jo metodus, kurie ir šiandien dar nesą pasenę.

Skaityti daugiau...
 
IŠ SENOSIOS EGIPTIEČIU POEZIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julius Baniulis   
išvertė Julius Baniulis
 
Visi čia paduodami eilėraščiai paimti iš „Mirusiųjų Knygos“, sudarytos 3500 m. prieš Kristaus gimimą ir vėliau, arba 19 dinastijos laikotarpiu.

Anot Roberto Hilliyero tiek išorinė detalė, tiek centralinis tikėjimas egiptiečių religijoje yra sujungti skyriuose „Atvykstą dienos metu“, kurie paprastai žinomi ir vadinami vienu bendru vardu — ,,Mirusiųjų Knyga“. Apie 3500 m. pr. Kr., kada egiptiečių raštininkai paruošė pirmąjį skyrių, daugumas simbolių tada jau buvę taip seni, kad tie žmonės, kurie juos nurašė, nė nesupratę gerai jų reikšmės. Tačiau visa buvę išlaikyta visoje pilnumoje, nes tradiciškai nusiteikusiems Panilio gyventojams visa buvo šventa.

Egiptiečiai, kaip rašė, nepaprastai mėgę realųjį gyvenimą ir jo malonumus ir visa labai aukštai vertinę; visa klaikioji mirusiųjų gyvenimo pompa turėjusi savo objektuose pratęsimą būsenos, perdaug malonios, kad ją apleistum. Ir klaidinga būtų vaizduotis ankstyvesniuosius egiptiečius kaip aitrius, liūdnus žmones. Jie toki nebuvo. Jų teologija, jų sakramentai ir jų sąvoka apie pomirtinį gyvenimą pagrįsta viena doktrina: amžinas gyvenimas pasireiškia per amžinai gyvenančias formas. Vertėjas.


JIS SUSIJUNGIA SU VIENINTELIU DIEVU, KURIO SĄNARIAI YRA TAS DAUGIS DIEVŲ

O per amžius patveriančioji skeptro karalystė,

O poilsio vieta, kur pririšta šviesi Ra valtis,

O baltasai vainike pavidalo, kuris yra dieviškas!

Aš ateinu! esu tasai Kūdikis! Aš esu tasai Kūdikis!

Mano plaukai yra Nu, mano veidas — Ra rutulys,

Mano akys yra Hatora, o mano kaklas Isis; —

Skaityti daugiau...
 
KULTŪRINE NYKUMA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. ŽALTVYKSTIS   

(1944—1946 METAI VILNIUJE)


„Tikiuosi bent šita nuogų faktų medžiaga prisidėti prie bendro šaukiančiųjų choro — tų, kurie šaukia pasauliui apie bolševikų grėsmę“, šiais žodžiais įteikė mums šitą raštą žmogus, prasiskverbęs pro geležinę uždangą.

Red.

Išsinuomoju kambarį pas lenkus. Išdaužytas langas. Stalas ir siaurutė lova su blakių rujomis tai vieninteliai baldai, kuriuos man pasiūlo šeimininkė. Neturėdamas maisto kortelių ir pinigų, gyvenu pusbadžiu.

Vilniaus universitete nyku kaip kapinyne. Raštinėje sužinau, kad filosofijos skyrius yra išbrauktas iš humanitarinio fakulteto programos, Įsiregistruoju į pedagogikos skyrių.

Tamsiuose universiteto koridoriuose pastebiu kelis slankiojančius studentus. Noriu prieiti ir pasikalbėti. Tačiau jie, mane pamatę, pradingsta. Pasirodo, ir čia jaunimas slapstosi nuo persekiojimo. Visur gatvėse patruliai nuodugniai tikrina dokumentus. Todėl studentai, kurie atvyksta iš kitur, yra priversti ištisas dienas slapstytis tamsiose universiteto rūmų angose ir kertėse.

Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ LITERATŪRINIAI KONKURSAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. R.   

Literatūrinio konkurso tradicija buvo pas mus giliai įsišaknijusi ir gana smarkiai paplitusi. Prof. Vaclovo Biržiškos redaguotų „Bibliografijos Žinių“ liudijimu, pirmas toks konkursas ar tik tokio konkurso projektas buvęs paskelbtas 1861 mt. Vėliau toki konkursai dideliu tempu gausėjo ir Nepriklausomo gyvenimo laikotarpyje buvo pasidarę kasdieniškas reiškinys. Kiekvienas didesnis mūsų tautos visuomeninio gyvenimo įvykis atnešdavo naują literatūrinį konkursą. Čia galima būtų paminėti visus transantlantinių lakūnų — Dariaus ir Girėno žuvimo proga (jei t'ai iš viso galima vadinti proga) paskelbtuosius konkursus ir ypač Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvėms minėti

Komiteto 1930 mt. pagarsintą romano, dramos ir poemos konkursą.

Skaityti daugiau...
 
PAGALIAU LITERATŪROS ŽURNALAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. P.   



Gintaras. Pirmosios knygos. Neperiodinis literatūros žurnalas. Vasaris, 1948. Redaktorius Juozas Kruminas. Viršelį ir vinjetes piešė dail. J. Steponavičius.

Literatūros bičiuliai jau seniai pasigesdavo grynai literatūros žurnalo. Jo laukimo įtampą dar labiau didino net spaudoje pasirodę anonsai apie tokio žurnalo ruošimą prancūzų ir amerikiečių zonose. Ir štai staiga, visai netikėtai, be jokios per ankstyvos reklamos anglų zonoje išėjo Juozo Krumino redaguojamas neperiodinis literatūros žurnalas „Gintaras“. Pirmosiose savo knygose žurnalas neskelbia jokios naujos, skambios ir viliojančios programos. Nepasisako už kokią nors naująją ar senąją literatūros kryptį.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai