Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1948 m. 13 balandis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Yla — Visuomeniniai tipai ............................................................................. 145
J. Brz. — Laureatų akivaizdoj ................................................................................... 151
Vl. Prosčiūnaitė — Penki eskizai: Johann Sebastian Bach,
Wolfgang Amadeus Mozart, Ludwig van Beethoven, Edvard
Grieg, Igor Sravinsky (Eilėraščiai) .................................................................. 154—155

Ant. Maceina — Liberalizmo kelias į bolševizmą .................................................... 156
Vladas Šlaitas — Lazdynų krūmai, Išrišimo rankos, Pėdos
sniege, Vieniši medžiai, Aš jieškau palyginimo (Eilėraščiai) .................................... 163

AntanasVaiciuIaitis — Terracina (Iš „Italijos vaizdų“) ............................................ 164
P. Gaučys — Žmogus ir kultūra ................................................................................. 166
P. Juozaitis — Belgija — ūkinio atsistatymo pavyzdys ............................................ 168
HansCarossa — Pabudimas iš vieno sapno (Eilėraštis, vert. Bern Brazdžionis) .... 172
S. Sužiedėlis — Moterys po istorijos dulkėmis ........................................................ 173
Antanas Škėma — Živilė (drama) ............................................................................. 177
L. M. — Literatūros paraštė ..................................................................................... 182

KŪRYBOS PASAULY ,
Zenonas Ivinskis — Didelis darbas .......................................................................... 183
V. Kulbokas — Surrealizmas .................................................................................... 185
Naujasis švedų menas ............................................................................................... 188
Pn. — Chemoterapijos pažanga ................................................................................ 189
A. P-nis — Didysis lietuvių kultūrininkas Amerikoje .............................................. 190
Skaityti daugiau...
 
Visuomeniniai tipai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS YLA   


Vienas pagrindinių visuomeninių uždavinių yra pažinti ir suprasti žmogų. Juo labiau svarbu pažinti žmonių grupes bei sroves, kurios visuomenės gyvenime reiškiasi. Pažinti tačiau žmones geriausia galima toj pačioj visuomeninio darbo plotmėj. Darbas išryškina žmonių palinkimus ir nusiteikimus, kurie glūdi pačioje skirtingoje prigimtyje. Jeigu vieni sueina į vienus visuomeninius barus, kiti — į kitus, arba tuose pačiuose darbo baruose vieni sutampa, kiti išsiskiria — nėra atsitiktinis dalykas. Patiems visuomenininkams dažnai būna sunku atsiplėšti nuo tų painių ir daugiapusių priežasčių, kurios juos su vienais asmenimis riša, o nuo kitų skiria.
Skaityti daugiau...
 
LAUREATŲ AKIVAIZDOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B E Z.   
Pranešimas literatūrinėje Šventėje 1948. 2. 15. įteikiant premijas.

I.

Šį vakarą mintis krypsta į du dalyku: į mūsų šios dienos laureatus ir į 30 metų praeitį. Laureatų atžvilgiu, tariu, nebus nemandagu susirinkusiųjų dėmesį nuo jų kreipti į praeitį, nes jie yra taip pat tos praeities aktyvūs dalyviai, kaip lygiai ir visi čia susirinkusieji.

Praeities kaleidoskope šiandien kaip tik noriu įžvelgti lietuvių rašytojų kūrybinį palikimą ir jo neištrinamus ženklus, įspaustus jų dygiame kelyje kartu su visa tauta nuo mielojo Nemuno iki šaltojo Reino ar rūsčios Pečioros.

Skaityti daugiau...
 
PENKI ESKIZAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VL. PROSČIŪNAITĖ   

Vlada Prosčiūnaitė B. Gaidžiūno nuotr.


Johan Sebastian Bach

Jo drausmingi garsų intervalai

nepaklysta kaip paukščiai erdvėj.

Nei kančios — be pradžios ir be galo —

įsigraužusios sielos gelmėj,

nei troškimų įkaitintos lavos,

nei karčių nevilties valandų

aš jo fugų skaidriuos intervaluos

nerandu.

Skaityti daugiau...
 
LIBERALIZMO KELIAS Į BOLŠEVIZMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
1. PAMIRŠTA TIESA

Bolševikiškų žiaurybių akivaizdoje kai kas pamiršo, kas yra tikrieji jų autoriai. Kai kam ėmė atrodyti, kad bolševizmas esąs grynai rusiškosios revoliucijos padaras, neturįs savo šaknų ankstesniuose sąjūdžiuose, pagrįstas tiktai rusiškojo žmogaus dvasine maišatimi, tąja karamazoviškąja jėga piktam, turinčia tokio pat žavesio, kaip ir Amžinasis Gėris. Kai kas pradėjo teigti, kad bolševizmą maitinanti versmė glūdinti tiktai Rytuose ir kad ją užtvenkus ši žmonijos rykštė pati pasvirtų žemyn. Todėl daugeliui buvo suprantamas Vinco Ramono „Kryžių“ Giružis, tarnaująs NKVD, suiminėjąs savo tautiečius ir galop net išduodąs mirčiai savo paties tėvą. Tačiau nevienas kraipė galvą, patyręs, kad šitas Giružis, atkaklus bolševikas, yra Kreivėno, seno ir ištikimo liberalo, sūnus. Nevienas klausė: kas yra šitas personažas — jaunystės įkarščių vaisius ar giliausių tėvo polinkių išsivystymas ir įsikūnijimas? Atsitiktinė gyvenimo apraiška, pasitaikanti visur ir visados, ar simbolis kelio, savaime vedančio į bolševizmą? Ir atsakymai persiskyrė.

Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   


LAZDYNŲ KRŪMAI


Kas yra mano žodžiai?

arba eilėraščiai?

Lazdynų krūmai lankstesni, nei mano žodžiai

mano eilėraščiuose.


Kas yra tariamas mano eilėraščių saldumas?

ir tariama poezija?

Ach, aš mąstau apie lanksčius ir vėjuj skambančius lazdynų krūmus!

Kokia saldi yra pernykščių metų riešuto širdis!

Skaityti daugiau...
 
TERRACINA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   

(Iš „Italijos Vaizdų“)


Kada tu išsiilgsi saulės ir minkšto vėjo, žydros padangės ir mėlynų jūros vilnių, bent atsiminimuose pasikelk su manim į mažą italų miestely kurio vardas Terracina, ir, užkopęs ant kalno prie Jupiterio šventyklos griuvėsių, žvelk plačiai ir giedriai į tuos didelius vandenis, o paskui nurimęs klausykis marių ošimo žemai po tavo kojų.

Aš noriu, kad tau varge, liūdesy, atsiskyrime padvelktų anie gaivūs pavasario vėjai, sklaistytų plaukus ir bent tai valandai primintų anas dienas, kuriose buvo pilna giedrių padangių, nepalaužiamų vilčių ir malonaus ilgesio savo žemei ir žmonėms, — bent vienai akimirkai sugrįžk į tuos laikus, kada mes buvome laisvės ir džiaugsmo vaikai.

Skaityti daugiau...
 
ŽMOGUS IR KULTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. GAUČYS   

Žmogus, sako Aristotelis, yra savo darbų pradžia ir išpildytojas, kaip kad sūnaus tėvas. Nuo mūsų valios pareina padaryti ir nepadaryti, taip ir ne; taigi tiek gerumas, tiek blogumas yra savanoriški. Kiekvienas pobūdis veiksmų, kuriuos žmogus pakartotinai atlieka, sudaro jame Įprotį, pastovų papratimą, atveria jo būde srovę, kuria lengvai teka vėlybesni veiksmai. Šitų įpročių visuma suformuoja mūsų asmenybę, jai uždeda galutinį antspaudą. Pavyzdžiui, mes galime įvykdyti ar neįvykdyti neteisėtą veiksmą,, geisti netiesos ar jos vengti, tačiau kai neteisėti veiksmai buvo geidžiami ir įvykdyti, kai jie jau sudarė įpratimą, mes tampame neteisingais, ir nors vėliau ir bandytume pasitaisyti, sunkiai to bepasiektume. Galbūt Aristotelis, kaip graikas, pripratęs matyti mankštos aikštę, turėjo galvoje tuos, kurie savanoriškai mankštinasi, norėdami patapti stipriais ir vikriais. Jų pasiektas stiprumas bei vikrumas pavirsta pas juos antrąja prigimtimi. Aplamai imant, žmogus yra savo darbų tėvas, betgi taip pat didele dalimi jų sūnus.

Skaityti daugiau...
 
BELGIJA - ŪKINIO ATSISTATYMO PAVYZDYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. JUOZAITIS   

Belgija, teapimdama 30.440 kvadrat. km ploto ir vis dėlto turėdama 8,4 mil; gyv., prieš ši karą buvo didžiai aukštos ūkinės gerovės kraštas. Ji veik neturėjo bedarbių. Europos kontinente savo gyvenimo standartu ją pralenkdavo tik Šveicarija ii Švedija. Tačiau reikia prisiminti, kad pastarosios jau kelintas šimtmetis nebuvo įpainiotos į ginkluotus konfliktus, o Belgijos žemes neaplenkdavo veik nė vienas Europos karas (net Napoleono galutinis žlugimas buvo nulemtas jos žemėj, ties Waterloo 1815 m.) Tokia jau jos geografinė padėtis, jog ji neišvengiamai pasidarydavo tarptautinių kovų arena. Iš antros pusės, toji padėtis žymia dalimi lėmė ir Belgijos ūkinį išsivystymą. Pati turėdama puikias pramonės augimo galimybes bei kaimynystėj intensyviausias pasaulio rinkas, drauge sudarė su savais uostais galingajai Rūro pramonei tiltą į pasaulį, tuo būdu tapdama didžiu tranzitinės prekybos kraštu. Prisimintina, kad apie 50% jos dirbančiųjų gyv. vertėsi pramone, 20% dirbo prekyboj bei susisiekime ir tik 17% žemės ūky bei žvejyboj. Tai labiausiai po D. Britanijos industrializuotas pasaulio kraštas. Ji turėjo reliatyviai didžiausią iš visų valstybių užsienio prekybos apyvartą ir tankiausia susisiekimo kelių tinklą. Belgija-tirščiausiai apgyventas industrinis kraštas: 276 žm. Viename kvadratiniame km., o net siaurai paimtoj Anglijoj su Wales tesiekia 271 gyv. kvadrat. km (visoj D. Britanijoj ir Š. Airijoj — 195 gyv. kvadrat. km)

Skaityti daugiau...
 
PABUDIMAS IŠ VIENO SAPNO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HANS CAROSSA   
Kur gatvę du krūmai mairūno apsiaučia,
Tu šventiškuos rūbuos mane sutikai.
Neši tuščią indą, ten — gėlės sausos...
Vanduo išdžiūvo laukuos, man sakai.

Mes einam ir einam ir jieškom, kur dingo
Vanduo ir negalim pagirdyt žolių.
Mes jaučiame — slypi čia versmės gausingos,
Mes girdim jų balsą, nerandam tik jų.

 

Skaityti daugiau...
 
MOTERYS PO ISTORIJOS DULKĖMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. SUŽIEDĖLIS   
Kas istorijos ir nemėgsta, kas apdulkėjusių jos lapų ir nesklaisto, negali išsivaduoti iš suspausto jos glėbio, nes istorija šiandien mažiau pasakojama ir rašoma, o daugiau išgyvenama. Pro mūsų akis ir širdis srūva stambūs įvykiai, o bręsta, rasit, dar didesni. Kada nors ir kas nors rašys ir stebėsis, kaip mūsų amžiaus žmonės ir išlaikė tokį stiprų istorijos pulsą, kurį sudaro labai aukšta gyvenimo įtampa. Istorija yra šiandien pati prieš mus atsiskleidusi, kaip siela prieš išpažintį; ir kiek mes josios raidoj išskaitome moteriškų vardų?
Skaityti daugiau...
 
ŽIVILĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS ŠKĖMA   

TRIJŲ PAVEIKSLŲ DRAMATINĖ LEGENDA

III paveikslas

 
(Svajūnas prieš uždangą)

SVAJŪNAS: Stoviu prieš uždangą ir man nejauku. Nejauku, nes paskutinė legendos dalis nėra visiškai išsvajota. Gyvenau Vilniuje. Gyvenau fantastiškajame mieste, kur kiekvieną įvykį, žodį, ar mintį, sugeria niūrūs bažnyčių šventieji, susikūprinę milžinai prilaiką rūmų kolonas, liesos mirusiųjų bajorų galvos namų karnyzuose. Jie apkloti dulkėmis, ir lyg dulkės, žmonių kančios, aistros ir džiaugsmingas šauksmas nugula ant jų akmeninių veidų. Jie stebi sustingę ir tyli. Maras, karas, svetimieji švaistosi fantastiškajame mieste, o seni akmenys laukia. Ko laukia jie? Didelių, galingų žodžių, kurie sudrebintų juos ir nubertų šimtametes dulkes? Bet, žodžiai negimsta, milžinų papėdėse klaidžioja ir kenčia žmogiškosios širdys.

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS PARAŠTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. M.   
PASTABOS APIE MŪSŲ DAILIĄJĄ PROZĄ
Šiandien jau drąsiai būtų galima pavadinti nuobodžiu kiekvieną, kuris imtų kalbėti apie mūsų dailiosios prozos negalavimus ir mėgintų jieškoti būdų sergančiai mūsų beletristikai pagydyti. Daug kas ir įvairiomis progomis yra šiuo klausimu rašę, jieškoję kaltininkų ir siūlę receptus padėčiai pagerinti. Pavyzdžiui, pasirodžius V. Mykolaičio-Putino, romanui „Altorių šešėly“, buvo jau plačiai kalbama, kad reikalas gerokai pagerėjęs, kad ateity nebebūsią galima kalbėti apie mūsų dailiosios prozos krizę. Bet tai būta tik laikino, tiesa, gana stipraus potvynio, kuris greit atslūgo ir padėtis vėl pasidarė sunki, jei nesakysim kad beviltiška. Mat, įsisenėjusios ligos, kaip žinoma, labai sunkiai pagydomos, jei jos gydomos ne visomis priemonėmis.
Skaityti daugiau...
 
DIDELIS DARBAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zenonas IVINSKIS   

Mūsų tremties spauda, užimta savais rūpesčiais ir savų leidinių vertinimu, iki šiol nėra atkreipusi reikiamo dėmesio į viena džiuginantį faktą užjūryje. Nuo 1946 m. yra J. A. Valstybėse iš spaudos išėję trys stambūs Lietuvos praeitį liečia veikalai, parašyti mūsų tautiečių. 1946 pasirodė gražiai išleistas, (su dail. VI Vijeikio piešiniais) kun. Dr. K. Gučio veikalas „Katalikiškoji Lietuva“ (588 p.). Knyga gana didelė, įdomi. Joje sutelkta daug gausios medžiagos. O mes, galima sakyti, tylime, savo spaudoje jos neįvertiname. Pasitenkinome trumpiausiais paminėjimais. Tokio pat likimo sulaukė 406 p. angliškai rašyta kun. T. Cižausko (Thomas G. CHASE) „The Story of Lithuania“, 1946.

Skaityti daugiau...
 
SURREALIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kulbokas   
Surrealizmas atsirado ir išaugo tarpe Didžiojo ir Antrojo pasaulinio karo. Jis yra įpėdinis ir pratęsėjas ankstesniųjų revoliucinių meno sąjūdžių. Atsirado Prancūzijoje ir pasklido toli už jos sienų: Anglijoj, Belgijoj, Ispanijoj, Šveicarijoj, Vokietijoj, Čekoslovakijoj, Jugoslavijoj; pasiekė net Afriką, Aziją (Japoniją), Meksiką, Braziliją, J. A. Valstybes. 1938 m. siurrealizmo parodoj Paryžiuj dalyvavo 14 kraštų. Surrealizmas, nors ir gimė 12 žmonių būrelyje, bet tai nėra tik kelių galvų padaras. Vienų susižavėjimas juo, kitų neapykanta jam rodo, kad jo atsiradimas atitiko laiko dvasią. Jo pranokėjai yra kubizmas, futurizmas ir ypač dadaizmas. Jo vadai: Aragon, Breton, Eluard, Peret, iki 1922 m. sudarė prancūzų dadaistų grupę. Dadaizmas gimęs 1916 m. Šveicarijoj, 1918 m. įsigalėjęs karą pralaimėjusioje Vokietijoj ir 1919—1920 m. Prancūzijoj, buvo meno ir literatūros srovė, siekianti griauti ir suniekinti miesčioninę kultūrą, o jos vietoj iškelianti anarchistinę iniciatyvą individo, kuris niekuo nesivaržo nei gyvenime nei kūryboje. Šitas maištas prieš „viską“ buvo viena kraštutinių formų tos neapykantos ir to bejėgiškumo, kurį Didžiojo karo ir jo socialinių padarinių akivaizdoje reiškė kai kurie inteligentijos ir bohemos sluogsniai.
Skaityti daugiau...
 
Paminėtas Vydūno jubiliejus PDF Spausdinti El. paštas
Kovo mėnesyje tiek spaudoje, tiek stovyklose plačiai paminėtas rašytojo ir filosofo Vydūno 80 metų jubiliejus. Tremtinių bendruomenę jo raštai ir pats jubilijato asmeniškas buvimas tremtyje stiprina niūriose laukimo ir neaiškumo dienose. Tremties dienų rutinoje raminančiai ir kelią rodančiai skamba jubilijato žodžiai: „Daugiau pasiekiama, kad kreipiamasi į patį didįjį Slėpiningumą, iš kurio mūsų esmė yra kilusi, kaip koks jojo atspindys... Sąmoningėjančiam žmogui vis nuostabesni pasidaro pagrindiniai gyvenimo reiškiniai. Jis iš lengvo iškyla iš visų kasdienio menkumų į tai, kas anapus erdvės ir laiko veikia ir pabunda pačiam Didžiajam Slėpiniui.

* Didžioji skandinavų romano Premija 1947 m. buvo paskirta norvegų rašytojai Lindegaardai už romaną „Motina Marija“, kuriame realistiškai vaizduojamas Šventosios Šeimos gyvenimas.
Skaityti daugiau...
 
NAUJASIS ŠVEDŲ MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Naujasis švedų menas yra pasidavęs stipriai modernistų įtakai. Ypač ryški tarp jų yra, kaip visai teisingai pažymi „Universitas“ žurnale ir švedų meno apžvalgininkas Dr. J. P. Hodin, vadinamoji Goteborgo mokykla, sudaryta daugiausia iš koloristų. Vienas iš senesniųjų jos atstovų buvo Gosta Sandels, ypačiai mėgęs ir branginęs Delacroix darbus. Pats didysis jos ekstremistas — Ivanas Ivarsonas, su savo paveikslais nuėjęs, gali sakyti, į tikrą spalvų pamišimą. Goterborge šiuo metu gyvena ir ar ne pats gabusis jaunosios švedų menininkų kartos atstovas, Ragnaras Sanbergas, Bonnard'o lygmens koloristas. Impulsą švedų dailininkai modernistai yra pirmoj eilėj gavę iš Prancūzijos, paskum šiek tiek iš Vokietijos — iš Kokoškos ir Corintho ekspresionizmo ir vokiškojo ekspresionizmo kūrėjo Edvardo Muncho.
Skaityti daugiau...
 
Adomo Varno jubiliejus ir .... PDF Spausdinti El. paštas
Nešdamas sunkią tremties dienų naštą, kūrybiniai nepalūžęs, dailininkas Adomas Varnas švenčia šiemet 70 metų amžiaus ir 40 metų darbo lietuvių dailės baruose sukaktį. Dailininkas priklauso prie eilės garbingųjų mūsų dailės pionierių, kurie dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą drauge su Čiurlioniu ir. kitais pradėjo lietuviškojo meno puoselėjimą. Nuo anų laikų jubilijatas su savo darbais buvo randamas kiekvienoje mūsų dailės parodoje. Dailininkas ir tremtyje su dideliu intensyvumu dirba.

* Lietuvių bičiulis A. Rannitas rašo dvi stambias monografijas apie žymiuosius lietuvių meno šulus: Čiurlionį ir Adomą Galdiką. Jos bus išleistos tokiu pat liuksusiniu leidiniu, kaip kad buvo išleista monografija apie V. K. Jonyną.
Skaityti daugiau...
 
CHEMOTERAPIJOS PAŽANGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pn.   
Chemoterapija pastaraisiais laikais yra padariusi milžinišką pažangą. Nors medicinai ir moderniesiems gamtos mokslams gal ir nepavyks surasti tokio vaisto, kuris įgalintų žmogų išlikti gyvą ir išlaikyti amžiną jaunystę, vis dėlto visoj eilėj įvairių sričių teko pasiekti gražių rezultatų ir žymia dalimi įveikti Įvairius žmogaus organizmo kenkėjus.
Skaityti daugiau...
 
DIDYSIS LIETUVIŲ KULTŪRININKAS AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. P-nis.   
Šiandien tame plote, kuris istoriniais laikais Lietuvai priklausė nuo jūrų iki jūrų, gyvena 70 milijonų žmonių. Jei mūsų didieji valstybės vyrai būtų su tokiu pat intensyvumu, su kuriuo plėtėsi horizontaline kryptimi, pasukę gilyn, vertikaliai, stiprindami savąją tautinę kultūrą, nūnai mūsų tėvynė, jei ir nebūtų trečioji pasaulio galybė, kaip kad garsėjo 15 amžiuje, tai vis dėlto tarptautiniu mastu žymiai daugiau svertų nei dabar. Tuo tarpu mūsų  tautai vis dar tebereikia vesti kovą už pagrindines teises — už fizinę egzistenciją, už teisę gyventi ir turėti savitą, amžių glūdumas siekiančią savitą kultūrą.
Skaityti daugiau...
 
Ateitininkų Sendraugių Suvažiavimas PDF Spausdinti El. paštas
Antrasis Ateitininkų Sendraugių Sąjungos suvažiavimas tremtyje, įvykęs balandžio 10-11 d. d. Augsburge, praėjo didelėje darbo ir ryžto nuotaikoje. Be skyrių deleguotųjų atstovų suvažiavime dalyvavo ir daug brangių svečių. Suvažiavimas pradėtas pamaldomis, kuriais laikė J. E. vyskupas V. Padolskis, o moderniųjų laikų painiavoje krikščionies kelią, nušviečiantį pamokslą pasakė J. E. vysk. V. Brizgys. Iškilmingame atidarymo posėdyje ilgesnį žodį tarė J. E. vysk. Padolskis, Šv. Sosto Delegatas kanauninkas F. Kapočius, einąs Federacijos Vado pareigas Dr. A. Maceina ir kt. Suvažiavimo darbuos platesni pranešimai ir paskaitos buvo: kun. M. Krupavičiaus, prof. St. Ylos ir Č. Masaičio. Priimtas didelę reikšmę Ateitininkų Sendraugių organizacijos ateičiai turįs naujasis Sąjungos statutas, pagal kurį Sąjungos darbas išplečiamas visame pasaulyje.
 
Teisininkų Suvažiavimas PDF Spausdinti El. paštas
Trečiasis Lietuvių Teisininkų Tremtinių Draugijos skyrių atstovų suvažiavimas įvyko balandžio 3 d. Augsburge. Be grynai profesinių darbų lietuviai teisininkai tremtyje dirba ir didelės reikšmės kultūrinį bei politinį Lietuvos laisvinimo darbą. Suvažiavime paaiškėjo, kad teisininkai baigia ruošti knygą apie Klaipėdos kraštą. Jų rankose tremtyje yra ir a. a. prof. Mykolo Riomerio paskutinysis mokslinis veikalas „Lietuvos sovietizacija“, kuris rengiamas spaudai lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Šių leidinių išleidimu rūpinsis Draugijos Centro Valdyba.
 
Katalikų studentų konferencija Miunchene PDF Spausdinti El. paštas
Kovo 18 d. Miuncheno rotušės salėje įvyko „Cathunito“ konferencija, kurios svarbiausiu pasitarimų punktu buvo emigracijos klausimas. Tuo reikalu įsteigta Informacijų Centras ir kreiptasi į Vatikaną prašant paramos. Be to, priimta dešimties punktų programa, kuri išsiuntinėta atatinkamiems valstybių organams.
Skaityti daugiau...
 
Popiežiaus minėjimas Miunchene PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Sig.   
Kovo 18 d. vakare, Sophiensaal, Miunchene, Cathunito iniciatyva, buvo paminėta Popiežiaus Pijaus XI vainikavimo sukaktis. Iškilmingą aktą atidarė J. E. vysk. Aloys Munch, Šv. Sosto Delegatas Vokietijai. Aukštųjų svečių tarpe matėsi Bavarijos min. pirm. dr. Erhardt, šv. min. Hundhammer, tautiniai delegatai prie Šv. Sosto, jų tarpe kan. F. Kapočius ir eilė kitų.

Vysk. Munch kalba buvo pertransliuota per Miuncheno radiją, ir iškilmingas aktas nufilmuotas.
 
Kasdienybė pro filosofo prizmę PDF Spausdinti El. paštas
Ką Čia vynioti žodžius į medvilnę: tiesa lieka tiesa — šiandieninis pasaulis mums nieko daugiau nežada, tik mirtį ir kapų tylą arba karą ir siaubą. Tačiau, iš kitos pusės, tiesa yra ir tai, jog šią tiesą mes neprivalome priimti taip niauriai, nes mes žinome, jog žmogus yra taip pat kūrinys ir jog visa tai, kas gyvenimą padaro vertingą ir jį įprasmina, būtent — meilė, pažinimas ir grožis, yra taip pat reikalingi laiko, kad galėtų subręsti. O jei tos tiesos mes nenorime pažinti, tai turime jai priešintis, su ja kovoti, nes pasibaisėjimas ir fatalizmas bent puse yra kilę iš žmonių tingumo ir apsileidimo, kurie, išvydę žiaurias ideologijas ir iš jų konsekventiškai einančius veiksnius, jau išsyk nuleidžia rankas, nė piršto nepajudindami, o jos ir toliau tebenuodija kaip nuodijusios pasaulį. Daugelis taip galvoja, kad verčiau sėdėti sudėjus rankas ir, bedirbant kasdieninį darbą, ramiai sau laukti, kada ateis mirtis ir juos nuskins, negu aktyviai blogiui pasipriešinti. Tačiau iš tikro nė vienas negali ramiai mirti, jei jis nėra padaręs visa, ką jis gali, kad kitiems gyvenimas būtų įmanomas, — nėra atlikęs savo gyvenimo uždavinio. (Albertas Camus „Fanchis“, Paryžius).
 
Europos cirkas PDF Spausdinti El. paštas
Vienoje Paryžiaus aikštėje yra cirko pastatas su tokiais užrašais; „Europos cirkas! Nepraeikite pro šalį, nepamatę šitos kadaise deportuotos moters, savo drąsa ir ištvermingumu ištrūkusios iš Gestapo kankinimų. Čia išvysite ją gyvą su tais pačiais kankinimo aparatais. Kaina — 10 f r. buv. kaliniai ir DP moka pusę“. („Images du Monde“, Paryžius, nr. 108).
 
Susitaikymas praktikoj PDF Spausdinti El. paštas
Neseniai policija buvo pašaukta išsklaidyti valandą laiko trukusias peštynes, kilusias tarp 1000 žmonių Romos universiteto stadijone. Dešimt jaunų žmonių buvo sunkiai sužeisti. Sueiga buvo sukviesta šūkiu „Reikia vieni kitiems viską atleisti ir užmiršti“. Iškilmes organizavo buv. fašistai ir antifašistai. („Time“, New Yorkas).
Nusikaltimas lieka nusikaltimu.
Skaityti daugiau...
 
Nusikaltimo prasmė? PDF Spausdinti El. paštas
Hermannas Rauschningas yra sužymėjęs tokį būdingą Hitlerio prisipažinimą: „Mes esame išminties amžiaus pabaigoje. Dvasia yra tapusi gyvenimo liga. Ateina nauji laikai — magiškos pasaulio reikšmės. Nėra jokios tiesos — nei moralinės, nei mokslinės. Kiekvienas veikimas yra prasmingas, net. nusikaltimas. Negalima pasitikėti dvasia ir sąžine, reikia pasitikėti instinktais“ („Die Welt“, Hamburgas).
 
Naudingas išradimas PDF Spausdinti El. paštas
Vienas Čikagos mokslininkas išrado naują būdą gaminti begarsiui popieriui. Gali jo ištisą maišą svaidyti į įvairias puses — ir neišgirsi jokio garso. Kam tas, išradimas gali būti naudingas, taip ir lieka neaišku. Dėl to jau laužo galvas ir pirkliai („Noir et Blanc“, Paryžius).
 
Kas yra pacifistas? PDF Spausdinti El. paštas
Vienintelis tikras pacifistas yra karingas pacifistas, kuris kiekvienu metu ir kiekviename gyvenimo fronto sektoriuje kovoja su karo priežastimis. Pacifizmo vieno nepakanka, jei toleruojamas smurtas ir jėga. Kas nekovoja kiekviena proga su socialiniu, politiniu ir ūkiniu neteisingumu, tas nėra joks pacifistas. Nors jis ir nenešioja ginklų, vis tiek yra žmogžudys, nes pakenčia karo priežastis, o dėl tokios jo tolerancijos karo pavojus didėja. (Iš Čikagos un-to dėstytojo Miltono Mayerio pranešimo, „The Churchman,“ New Jorkas).
 
Pasaulinė bažnyčių taryba paskelbė statistiką PDF Spausdinti El. paštas
* Pasaulinė bažnyčių taryba paskelbė statistiką, kiek visame pasaulyje yra krikščionių. Iš bendro 2.122.688.000 Žemės gyventojų skaičiaus 398.277.000 (18,8%) yra katalikų, 201.868.000 (9,5%) protestantai, 161.305.000 (7,6%) graikų ir rytų ortodoksai ir 9.348.000 (9,5%) kitų krikščioniškų bendruomenių tikintieji. Iš viso Žemėj krikščionių yra 770.798.000 arba 36,4%. Katalikai sudaro 44,8% Europos gyventojų; senkatalikiai turi 100.000 sekėjų, anglikonai apie 20 milijonų. Po katalikų skaičiumi gausingiausi yra mahometonai (296 mil.).
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas

Henrikas Žemelis OKUPANTŲ REPLĖSE. Prisiminimai apie okupacines dienas Lietuvoje ir išgyvenimai koncentracijos stovykloje. Išleido „Mintis“.

PRAGIEDRULIAI. Nr. 18, kovo mėn. 1948 m,. Lietuvių žurnalas Švedijoje. Leidžia Lietuvių Dr-ja Švedijoje.

AUKA. Sielovados žurnalas. Šv. Sosto Delegatūros leidinys lietuviams, Kirchheim-Teck, 1948 m. 3 Nr.

Skaityti daugiau...
 
Patikslinimas PDF Spausdinti El. paštas

„Aidų“ 1 2 - t a m e Nr. A. Škėmos dramoje, “Ž i v i l ė“ ištaisytinos šios korektūros klaidos: 120 puslapyje, antroje skiltyje, po 8-tos eilutės iš viršaus įterpti:

AŠAUTAS. Aš atsargus gyventojas.
Garantuotas gyventojas.

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai