Dr. K. Grinius: Atsiminimai ir Mintys. I. Patria, 1947-400 lietuviškos knygos sukakties metais. 304 p. Tiražas 5 000 egz. Spaudos darbai: Sudd. Verlagsanstalt und Druckerei Ludwigsburge.

Lietuvių tautinio atgimimo epocha yra reikšmingiausias naujosios Lietuvos istorijos laikotarpis. Juo remiame dabartine, mūsų tautinę egzistenciją. Iš jo semiamės jėgų savo ateičiai. Ir jeigu reikėtų nurodyti apskritai į svarbiausius du momentus lietuvių tautos istorijoj, pvz., kada jie buvo sukūrę savo I-ją valstybę, sakytume, tai būtų pirmiausia dviejų amžių kovos su ordinu; bet jeigu kalba eitų apie laikus po 1795 m., tai šalia Ilsios valstybės sukūrimo fakto, tautinis atgimimas, su slaptąja spauda bei herojiškąja knygnešių gadyne, visada išliks ateities kartoms svarbiausiu- lietuvių tautos egzistavimo bei išsilaikymo veiksniu.

Nors apie tautinį atgimimą ir spaudos draudimą prirašyta daug atskirų straipsnių, viena kita knyga, nors jau yra pasirodę atskirais klausimais ir vertų dėmesio studijėlių, nors yra nemaža žurnaluose ir laikraščiuose išmėtytų, įvairių veikėjų atsiminimų, bet vis dar iki šiol neturime išsamaus ir vientiso veikalo tos taip svarbios epochos istorijai. Toks darbas būtų labai platus. Jis turėtų apimti atsiminimus, gausią lietuvių ir kaimynų spaudą, archyvinę medžiagą. Bet kol tokia išsami monografija bus parašyta, reikės tenkintis ,tuo, kas prieinama, ir pirmoj eilėje dabar teks graibstyti išblaškytas keletos tyrinėtojų studijėles ir įvairias atsiminimų nuotrupas.

Labai stambų įnašą čia sudarys Dr. K. GRINIAUS „Atsiminimai ir mintys“, kurių, siekiančių iki 1926 m., rodos, numatyta išleisti dar trys tomeliai. Savo „Atsiminimus“ Dr. K. G. buvo rūpestingai (nuo 1925) surašęs Lietuvoje (iki 1941). Prie jų buvo apie 400 varpininkų biografijoms medžiaga, medžiaga Lietuvos ligoninių istorijai etc. Bet visa tai liko Lietuvoje rūpestingai užkasta. Tai, ką dabar gerb. aut. paduoda, beveik viskas yra rašoma iš atmintis. I-ji dalis apima Dr. K. G. trumpą biografiją, atsiminimus iki 1894 m. pradžios. Paskui pamečiui kalbama apie septynerių metų laiką (1894—1900).

Iš karto skaitytojas nustemba, kad autorius „neturėdamas savo rankose nei kokių šaltinių, kurie padėtų nors įvykių laiką nustatyti“ (21), yra davęs savo turiniu tikrai gausius „A.— M.“ O juose sudėta tiek daug ir įvairios medžiagos, suminėta nepaprastai daug pavardžių! Tad iš viso nebūtų įmanoma nė apytikriai patiekti turinio santrauką. Nors ,,A.—M.“ yra apriboti Dr. K. G. gyvenimo chronologija, tačiau čia minima daug dalykų ir prieš gerb. aut. gimimą (1866), nevengiant ir senosios istorijos. O ryšium su veikėjų pavardėmis ir faktais dažnai mėgstama pereiti ir prie įvykių po 1900. Rašo autorius apie viską, kas jį supo, iš dalies praleisdamas tik savo jaunystės laikus, jau aprašytus 1926 „Varpe“. Tad čia, galima sakyti, nėra pilnai atvaizduotas tas laikotarpis kurį, pvz., prof. M. Biržiška nepaprastai rūpestingai sau surašė („Anuo metu“). 1926 „Varpe“ reikės jieškoti kai kurių Dr. K. G. gyvenimo faktų iki jo 27 metų amž. pabaigos (pradžios mokslas, gimnazija, universitetas).