Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
15 birželis


DR. K.GRINIAUS „ATSIMINIMAI IR MINTYS“ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zenonas IVINSKIS   
 

 

V E R T I N I M A I


Dr. K. Grinius: Atsiminimai ir Mintys. I. Patria, 1947-400 lietuviškos knygos sukakties metais. 304 p. Tiražas 5 000 egz. Spaudos darbai: Sudd. Verlagsanstalt und Druckerei Ludwigsburge.

Lietuvių tautinio atgimimo epocha yra reikšmingiausias naujosios Lietuvos istorijos laikotarpis. Juo remiame dabartine, mūsų tautinę egzistenciją. Iš jo semiamės jėgų savo ateičiai. Ir jeigu reikėtų nurodyti apskritai į svarbiausius du momentus lietuvių tautos istorijoj, pvz., kada jie buvo sukūrę savo I-ją valstybę, sakytume, tai būtų pirmiausia dviejų amžių kovos su ordinu; bet jeigu kalba eitų apie laikus po 1795 m., tai šalia Ilsios valstybės sukūrimo fakto, tautinis atgimimas, su slaptąja spauda bei herojiškąja knygnešių gadyne, visada išliks ateities kartoms svarbiausiu- lietuvių tautos egzistavimo bei išsilaikymo veiksniu.

Nors apie tautinį atgimimą ir spaudos draudimą prirašyta daug atskirų straipsnių, viena kita knyga, nors jau yra pasirodę atskirais klausimais ir vertų dėmesio studijėlių, nors yra nemaža žurnaluose ir laikraščiuose išmėtytų, įvairių veikėjų atsiminimų, bet vis dar iki šiol neturime išsamaus ir vientiso veikalo tos taip svarbios epochos istorijai. Toks darbas būtų labai platus. Jis turėtų apimti atsiminimus, gausią lietuvių ir kaimynų spaudą, archyvinę medžiagą. Bet kol tokia išsami monografija bus parašyta, reikės tenkintis ,tuo, kas prieinama, ir pirmoj eilėje dabar teks graibstyti išblaškytas keletos tyrinėtojų studijėles ir įvairias atsiminimų nuotrupas.

Labai stambų įnašą čia sudarys Dr. K. GRINIAUS „Atsiminimai ir mintys“, kurių, siekiančių iki 1926 m., rodos, numatyta išleisti dar trys tomeliai. Savo „Atsiminimus“ Dr. K. G. buvo rūpestingai (nuo 1925) surašęs Lietuvoje (iki 1941). Prie jų buvo apie 400 varpininkų biografijoms medžiaga, medžiaga Lietuvos ligoninių istorijai etc. Bet visa tai liko Lietuvoje rūpestingai užkasta. Tai, ką dabar gerb. aut. paduoda, beveik viskas yra rašoma iš atmintis. I-ji dalis apima Dr. K. G. trumpą biografiją, atsiminimus iki 1894 m. pradžios. Paskui pamečiui kalbama apie septynerių metų laiką (1894—1900).

Iš karto skaitytojas nustemba, kad autorius „neturėdamas savo rankose nei kokių šaltinių, kurie padėtų nors įvykių laiką nustatyti“ (21), yra davęs savo turiniu tikrai gausius „A.— M.“ O juose sudėta tiek daug ir įvairios medžiagos, suminėta nepaprastai daug pavardžių! Tad iš viso nebūtų įmanoma nė apytikriai patiekti turinio santrauką. Nors ,,A.—M.“ yra apriboti Dr. K. G. gyvenimo chronologija, tačiau čia minima daug dalykų ir prieš gerb. aut. gimimą (1866), nevengiant ir senosios istorijos. O ryšium su veikėjų pavardėmis ir faktais dažnai mėgstama pereiti ir prie įvykių po 1900. Rašo autorius apie viską, kas jį supo, iš dalies praleisdamas tik savo jaunystės laikus, jau aprašytus 1926 „Varpe“. Tad čia, galima sakyti, nėra pilnai atvaizduotas tas laikotarpis kurį, pvz., prof. M. Biržiška nepaprastai rūpestingai sau surašė („Anuo metu“). 1926 „Varpe“ reikės jieškoti kai kurių Dr. K. G. gyvenimo faktų iki jo 27 metų amž. pabaigos (pradžios mokslas, gimnazija, universitetas).

Skaityti daugiau...
 
eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MEDARDAS BAVARSKAS   
Einu atgal. O ką darysiu,

Jei tavo būstinė ne man?

Einu atgal. Jei pakely parkrisiu,

Einam, o Viešpatie, ainam — —


Man skauda kojos ir širdis krūtinėj,

Kaip pasmerkto, skaudi ir nerami.

Neduok, kad ši kelionė būtų paskutinė,

Neduok, jei Tu matai mane, jei Tu girdi.


O taip, girdi mane, nors mano balsas

Praskamba kurčiai gąsdindams mane.

Žinau, matai mane. O tokie baisūs

Paveikslai tavo vaikščioja žeme — —


Einu atgal. O ką darysiu,

Jei Tavo būstinė ne man?

Jau šimtą kart kritau ir dar parkrisiu...

Aiman, o Viešpatie, aiman — — —

 
Popiežiaus Celestino VI laiškai žmonėms PDF Spausdinti El. paštas
Kunigams!

 
Mano broliai, mano vaikeliai, į jus, Kristaus kunigai, pirmiau negu į kitus, kreipiu savo žodį. Širdį veriantį paskatinimo, pasipiktinimo, paraginimo, bet pirm viso meilės žodį. Jei kartais jis pasirodytų griežtas, pagalvokite, jis pirmiau manyje negu jumyse sukelia skausmo jausmą.

Nemanykite, kad jūsų gyvenimo aš nepažįstu, jūsų gyvenimo aukos, dramos, kalvarijos. Kaip žinote, aš taip pat savo jaunystėje buvau sielų ganytojas ir nepamiršau gundymų, nusivylimų, apsileidimų, kurie slegia ir mažina mūsų tarnybos didybės džiaugsmą. Mums labiau negu eiliniams krikščionims pasibaisėtinai tikras yra Jėzaus skundas: „Dvasia yra budri, bet kūnas silpnas“.

Kiekvienas mūsų yra ant geležinio įkaitinto kryžiaus ištiestas minkštos masės kūnas. Kas gi nustebs, jeigu jis stengiasi atsitiesti, jieškodamas patogesnio guolio? Kunigas yra tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus, tarp žmogaus atitolstančio ir Dievo jį sekančio, tarp maištaujančio žmogaus ir visagalio Dievo, tarp atgalios pasitraukiančio žmogaus, susigūžusio savo bejėgiškume ir Dievo, kurs nepermaldaujamoje ir begalinėje Savo meilėje laukia iš jo visko.

Iš mūsų daugiau negu iš visų kitų, gimusių.iš moters, buvo pareikalauta. Esame sukurti iš kūno ir kraujo, bet privalėtume būti panašūs angelams. Gyvename greta liūno ir jo pūvančių garų, o privalėtume išlikti visados švarūs. Esame įleidę šaknis į žemės pakalnes, o visa mūsų būtis privalėtų būti danguje.

Jūsų tarpe yra tokių, kuriems pavyksta išsaugoti gryną pašaukimo prasmę ir kurie moka gyventi, kaip mirgąs šviesus šešėlis begaliniame žaibais švytinčiame Dievo šešėlyje. Bet nedaug tokių, ir jie nėra saugūs tarp „tamsios nakties“ sielos kančių, dvasinės sausros, kuri kartais net ir maldai nenusilenkia.

Skaityti daugiau...
 
Europos Taikos Konferencijos PDF Spausdinti El. paštas
Europa dega, ir iš jos pelenų kursis, nauja sąranga. Tiksliau tarus, tai bus sena santvarka, tik kai kuriais naujais bruožais praturtinta. Europos formų pakitimas visose valstybėse yra neišvengiamas. Jis įvyks, ir mes pergyvensime tą visuotinį perversmą.

K l e m. M e t t e r n i c h (1773—1859)

Visuotinės krizės metu, kai skausmingai brėkšta nauji laikai ir pervertinamos visos vertybės, o pasaulis jieško naujo kelio, iki šio meto nemokėdamas išbristi iš praeityje sukurtos suirutės, pravartu prisiminti tuos Kl. Metternicho žodžius, Kai kas prileidžia, kad staiga bus prieita prie pasaulinio rūmo, kuriame tarps santarvė. Prileiskime, kad pasaulio pabaisa — bolševizmas išnyks ir bus sukurta nauja pasaulinė galia, turinti sprendžiantį žodį. Ir toji pasaulinė santvarka priklausys nuo visuotino nusiteikimo ir valdančiųjų moralinio skaidrumo. Gaila, bet turime sutikti su Napoleonu I, kad „Stupiditė, le secret des grands rėgnes“ — kvailiojimas — paslaptis didžiųjų viešpatijų. Kvailiojime negalime jieškoti išminties ir padorumo. Tų veiksnių ypač pasigendame visur ir šiandien, o ypač tarp didžiųjų galybių atstovų, kurie skelbia visuotinius idealus, kalba atvirai, kad slėpus kai ką baisaus ir gresiančio.

Nuo Metternicho daug kas pakitėjo. Atskiros valstybės, tarčiau galybės, nustoja visuotinio svorio. Jų vieton kyla pasaulis — visuma vieton dalies. Jos gal pereinamu metu atlieka tam tikrą vaidmenį. Dabar rungtyniauja dvi kontinentinės galybės dėl pirmavimo, nes žino, kad žemynai yra likę tik“ pasenusiomis  geografinėmis sąvokomis. Jos negali nūnai apsidrausti. Kaip britų jūrų laivynas gintų salas, kai oro laivynas išplėtė sparnus. Mokslas sukuria nepaprastas, visuotines naikinančias priemones. Ūkio ir socialinėje srityje mokslo išdavų pritaikymas nors numanomas, bet aiškiai nesuvokiamas.

Skaityti daugiau...
 
Rodinas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.   
Nuotraukoje: August Rodin. Mąstytojas

August Rodin gimė 1840 m. lapkričio 4 d. Paryžiuje. Jo tėvai — paprasčiausi prancūzų sostinės piliečiai. Apie jo vaikystę žinome labai maža. Nebent tik tiek, kad ligi 14 metų jis gyveno Beauvais pensione, kur jo dėdė buvo įsteigęs vad. laisvąją mokyklą,. Šiltos ir rūpestingos tėvų rankos pasigedo jis ir vėliau, grįžęs vėl į Paryžių, kur pradėjo lankyti piešimo mokyklą. Visą jaunystę jį lydėjo skurdas, užtat jo gyvenimo turini įprasmino darbas, i kurį iš pat ankstų dienų pasinešė su visa jaunatvės veržlumo kupina siela.

Jis tris kartus mėgino stoti į Ecole Nationale des Beaux-Arts, bet kiekvieną „kartą vis nesėkmingai. Tad septyniolikos metų stojo padėjėju prie vieno dažytojo, dirbo liejykloje ir kalykloje, kai tik susirasdavo valandėlę laisvesnio laiko. Tuo metu jis ypač buvo susižavėjęs Carpeaux ,,Šokiu“, sukėlusiu tuometinėje visuomenėje didelį susijaudinimą ir griežčiausią kritiką. 1864 m. įstojo į garsiąsias Sėvres dibtuves ir daug ko išmoko iš Barye ir Carrier-Beleuse, kurio stilių jis pats pasisavino ir su kuriuo drauge 1871 m. iškeliavo į Belgiją. Ten vėliau susidėjo su Constantinu Meunier ir dirbo drauge su van Rasbourg'u. 1875 m. pažymėtini kaip jo pirmosios kelionės į Italiją metai — tada jis aplankė Romą ir Florenciją.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai