| |
|
|
1 sausis
|
|
DVIEJŲ ŠIMTŲ METŲ JUBILIEJUS |
 |
 |
 |
|
Parašė . J. Rausch
|
Kalba, pasakyta Tautinės Katalikų Konferencijos generalinio sekretoriaus vysk. J. Rausch, D.D., antroje metinėje Amerikos Katalikų Tautinio Centro miestų etninių grupių reikalams konferencijoje 1975 m. spalio 30 d., New Yorke, Comui odore viešbuty.
Kartais mes esame linkę pamiršti, kad Amerikos dviejų šimtų metų jubiliejus iš tikrųjų yra Amerikos gimtadienio šventė. Gimtadienis mums primena ne tik pradžią, bet ir visa tai, kas prabėgo per tuos du šimtus metų nuo gimimo. Kas yra tiesa iš atžvilgio į žmones, lygiai yra tiesa iš atžvilgio į tautas.
Tuose dviejuose šimtuose metų mes prisimename įvykius, susijusius su respublikos gimimu. Tai buvo garbingas, pilnas pažadų metas, sušvitęs laiką pranokstančiais idealais ir apėmęs juos drąsa ir auka. Kiekvieną kartą, kai mes prisimename 1775-1776 metų įvykius, mes vėl girdime mūsų protėvių žodžius; kiekvieną kartą, kai mes iš naujo skaitome įsteigimo dokumentus, mūsų širdys pradeda greičiau plakti, kūnai tvirčiau atsitiesia, ir mūsų pasitikėjimas Amerika auga. Tai buvo dideli vyrai, nuostabūs įvykiai, karžygiški darbai, kilnūs dokumentai. Niekados žmonijos istorijoje nebuvo tokios pradžios, kuri tiek daug žadėtų — "gyvavimą, laisvę ir laimės siekimą", "visi žmonės yra sutverti lygūs", "laisvė ir teisybė visiems be išimties".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Z. Ramonas
|
 A. a. kun. dr. Andrių Baltinį atsisveikinant
Per Dievo gailestingumą vėl susitiksime amžinybėje" — nors ir nesitikėdamas tokio ankstyvo atsiskyrimo su pasauliu, o tačiau lyg tai ir nujausdamas, kun. dr. Andrius Baltinis pats sukūrė šį įrašą paminklui, po kuriuo amžinuoju poilsiu rengėsi dalintis su trimis savo draugais kunigais.
Nors ir buvo iš anksto užsisakęs žemės sklypą ir granitą kapinėse, tačiau tokios staigios mirties nesitikėjo nei jis, nei jo draugai. Dar vos mėnesį prieš mirtį išvyko jis visad viliojusion Floridon poilsiui. Reikėjo atsigauti po įtempto darbo parapijoje, kurios lietuviško veido išsaugojimu labai sielojosi, o dvejetą metų užtrukęs rašymas monografijos apie vyskupą kankinį Vincentą Borisevičių buvo jį gerokai išsėmęs. Knygos korektūrą dar spėjo peržiūrėti savo mirties išvakarėse.
O visgi Floridos saulė rugpiūty per karšta. Velionis iš pirmos dienos ten pasijuto negerai. Gydytojas nustatė širdies sunegalavimą, prirašė vaistų. Nežinia, ar saulės poveikis, ar reakcija vaistams pažeidė jo akis — regėjimas sušlubavo. Tai velionis labai pergyveno, nes nebegalėjo nei kunigo pareigų eiti, nei spaudos sekti. Tačiau būdinga jam optimistinė nuotaika jo ir tada nepaliko — aplankiusiam jį rašančiajam dar kalbėjo apie savo ateities planus ir darbus. Betgi neįprastai jautriai, lyg visam laikui, su juo atsisveikino. Tą pačią naktį jis buvo rastas miręs.
A. Baltinis gimė Latvijos pasieny, Leitiškio kaime, Biržų apskrity, 1909 metais. Baigęs Pasvalio gimnaziją ir jausdamas pašaukimą dvasiniam luomui, dėl tam tikrų priežasčių atsirado ne Kauno, o žemaitiškoje Telšių seminarijoje. Ją baigęs, 1936 metais gavo kunigo šventimus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KUN. DR. ANTRIAUS BALTINIO RAŠTŲ SĄRAŠAS |
|
|
|
|
Parašė Vacius Prižgintas
|
Šiame sąraše po leidinio pavadinimo duoti du skaičiai. Pirmas rodo leidinio numerį, antras — straipsnio puslapio pradžią.
1947
1. Idealo reikšmė asmenybės ugdymui, Naujasis Gyvenimas, 3, 36.
2. Ar Dostojevskio Kristus — tikrasis evangelijų Kristus? Naujasis Gyvenimas, 5, 76.
1949
3. Atgaila ir prisikėlimas, Aidai, 22, 1.
4. Žmogaus krizė ir krikščionybė, Aidai, 25, 153.
5. Kalėdos — taikos šventė, Ateitis, 4, 1.
1951
6. Religija ir mokslas, Aidai, 5, 193.
7. A. Maceinos "Jobo drama" krikščioniškosios egzistencijos šviesoje, Aidai, 8, 377.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Pranas Puronas
|
Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 4500 archeologinių paminklų, tarp kurių yra arti 900 piliakalnių ar vadinamų pilių vietų. Tyrinėjimai vykdomi, atrodo, gana lėtai. Prieš dešimt metų atkreipiau Mokslų Akademijos Istorijos instituto dėmesį į mano gimtinių Gindvilių kaimo (5 km nuo Skapiškio ir 12 km nuo Kupiškio) Piliakalnį. Bet ir po dešimties metų čia kaimo archeologiniai paminklai, kaip buvo pranešta, "artimiausiu laiku nenumatomi tyrinėti,\ O reikėtų juos nedelsiant ištirti, nes pagal vietos žmonėse įsitvirtinusią tradiciją čia buvusi paties karaliaus Mindaugo laikų pilis.
Pilis stovėjo ant dešinio Mituvos kranto. Mituva, kairysis Lėvens intakas, ne ilga (21 km), bet buvusi gan vandeninga upė. Pilis stovėjo Gindvilių kaimo laukuose ant Piliakalnio. Ties pilimi abu Mituvos krantai įvairiai sutvirtinti. Nuo pilies iki Lėvens, palei dešinį Mituvos krantą, ėjo akmenų mūrytas volas, kurio liekanos vietomis dar ir dabar galima atsekti. Toks pat volas ėjo ir palei Lėvens kairįjį krantą, nuo Mituvos įtekėjimo aukštyn. Panašiais volais buvo išraižyta plati apylinkė. Ties pilimi upė daro kilpą, sąsmaukoje upė buvo sujungta perkasu, iš kilpos buvo padaryta sala. Nuo perkaso per salą yra požeminiai takai, kurie upės apačia išeina į kitą krantą. Kiek aukščiau nuo takų yra brasta, kurios apsaugai kairiajame upės krante buvo sargybų pastatas, aplink apvestas akmenų mūrytu volu (to pastato pamatų liekanos mano jaunystės laikais aiškiai buvo matomos). Kad žmonės, atėję požeminiais takais ar persikėlę per brastą, galėtų patekti į pilį, per perkasą buvo padarytas pakeliamas tiltas, kurio liekanos išsilaikė iki 1863 m. sukilimo. Kiek žemiau pilies upė yra užtvenkta didžiule akmenų mūryta siena, kurios aukštis tėkmėje apie 10 metrų, plotis
— greta du raiteliai gali joti. Dešiniajame upės krante užtvanka sujungta su bendra gynimosi siena, o kairiajame krante užtvankos gale stovėjo sargybų sutvirtinimai. XIX a. antroj pusėj Gindvilių kaimas ant tų sutvirtinimų pamatų pasistatė vandens malūną.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RANKOS PASPAUDIMAS ERDVĖJ |
|
|
|
|
Parašė A. Radžius
|
1975 metų vasarą šio krašto spaudoje ir vyriausybės sluoksniuose plačiai nuskambėjo jungtinis rusų ir amerikiečių žygis erdvėn. Tai dar Nixono administracijos 1972 metais pasirašytos su rusais sutarties rezultatas, kuriuo siekiama atšildyti abiejų tautų santykius, sustiprinti dėtente dvasią. Žygis daugiau politinis, negu mokslinis.
Apollo-Sojuz misija prasidėjo 1975 m. liepos 15 d. Tos dienos rytą, 8 vai. 20 min. iš centralinės Azijos, Baikonur kosmodromo (kaip išdidžiai ir propagandiškai skamba), pakilo rusų Sojuz erdvėlaivis su dviem jų kosmonautais pik. Aleksei A. Leonov ir Valery N. Kubasov. Po pietų 3 vai. 30 min. buvo iššautas iš Cape Canaveral amerikiečių Apollo, kurio įgulą sudarė brig. gen. Thomas P. Stafford, Vance D. Brand ir Donald K. Slayton.
Už poros dienų abu erdvėlaiviai susijungė ir prasidėjo tarptautinė bičiulystė erdvėje. Rusai lankėsi amerikiečių erdvėlaivy, amerikiečiai pas rusus, lįsdami vieni pas kitus per siaurą erdvėlaivių susijungimo kapsulę. Amerikiečiai kalbėjo rusiškai, o rusai angliškai. Abi įgulos, ruošdamosi šiam žygiui, intensyviai mokėsi vieni kitų kalbų.
Taip susijungę Apollo ir Sojuz išbuvo orbitoje dvi dienas, astronautams bedraugaujant ir kartu atliekant kai kuriuos mokslinius eksperimentus. Tada erdvėlaiviai atsiskyrė. Rusai išbuvo dar dvi dienas erdvėje, o amerikiečiai ilgiau. Iš viso amerikiečių misija tęsėsi devynias dienas, o rusų šešias.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
