Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 sausis


Helsinkio susitarimų teisinė prigimtis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BRONIUS NEMICKAS   
Prof. dr. Broniaus Nemicko paskaita, skaityta 1975 m. lapkričio 29 Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo Komiteto seime, New Yorke.

Mūsų spaudos ir organizacijų didelis domesys kreipiamas Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos, vykusios Helsinkyje ir geidusios Rytų - Vakarų politinės įtampos atoslūgio, trumpai dėtente vadinamo, susitarimams, jų aiškinimui ir vertinimui. Deja, tų susitarimų aiškinimai labai įvairuoja, tikriau tariant, visiškai priešingauja.

Prieš konferencijos Paskutinįjį veiksmą (tokiu vardu pavadinta pati sutartis) laisvosios lietuvijos nusistatymas Maskvos viešpačių iniciatyva ir didelėmis pastangomis geidaujamo Rytų - Vakarų įtampos atodrėkio atžvilgiu buvo mažne vieningas. Visi laikėme Kremliaus pakištąsias susitarimų (tada dar eventualių) sąlygas, ypač Europos valstybių dabartinių sienų pripažinimą, būsiant ne tik Lietuvai, bet ir kitiems Sovietų Sąjungos užgrobtiems ir pajungtiems kraštams politiškai žalingas. Sutartinai šaukėmės į mums draugingų valstybių vyriausybes ir šiaip įtakingus žmones. Aiškinome Maskvos vilionių žalą Sovietų Sąjungos pavergtiems ir pajungtiems Europos kraštams bei grėsmę laisvajam pasauliui. Stengėmės įspėti apie pavojų ir suturėti nuo kenksmingų susitarimų. Deja, prisieina ganėtis, palyginti, kukliais mūsų stangos padariniais — vienu kitu pareiškimu, tikinančiu, kad Helsinkio susitarimai nepanaikinsią Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą nepripažinimo. Manding, Sovietų Sąjungos pakištosios susitarimų formuluotės priėmimas ir pasirašymas iš vienos pusės ir inkorporacijos nepripažinimo žadinys iš antros pusės yra pagrindinės priežastys, perskėlusios mus į dvi viena kitai priešingas Helsinkio susitarimų aiškintojų bei vertintojų stovyklas. Vieni nepagalėjimą užkardyti tų susitarimų laikome kone galutinai sužlugdžiusiu Lietuvos laisvės bylą, kiti, it geležėlę radę, perdėtai džiaugiamės inkorporacijos nepripažinimo ketiniu. Tai dvi Helsinkio susitarimų aiškinimo ir vertinimo kraštutinybės, kurių abi yra nusly-dusios nuo teisinės tikrovės. Iš esmės nieko nėra pelnyta, bet toli gražu ne viskas ir pralaimėta. Į Helsinkio susitarimų padarinių vertinimo kraštutinybės veda paprastas paviršutiniškumas. Vertintojai visiškai nesidomi tų susitarimų teisine prigimtimi, o dažnam atrodo ir pats jų turinys tiksliau nepažįstamas. Taigi čia reikia nors ir prabėgomis apžvelgti tų susitarimų turinys ir kiek išsamiau panagrinėti jų teisinė prigimtis.
Skaityti daugiau...
 
NIDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MARIJA SAULAITYTĖ   
1
Žvynais žvilga
iš srovės ištrūkus
įlankoj valtis.

Nei puta, nei kraujas,
nėi ošimas jūros
neneša tavęs.

Atsistoji vienas
nuošalioj pakrantėj,
ilgesy žmogaus.
Skaityti daugiau...
 
1975 METAI PDF Spausdinti El. paštas
Valančiaus ir Čiurlionio metai
Ne vieną kartą buvo iš anksto kuriems nors metams suteikiamas specialus vardas, norint atkreipti visuomenės ypatingą dėmesį į kurią nors sukaktį ar kurį nors uždavinį. Žinoma, dažnai tiems metams nelengvai sekdavosi savo vardą pateisinti. Todėl pastaruoju metu ir nebebuvo skubama metų iš anksto "krikštyti". Praeitieji 1975-ji metai oficialiai nebuvo pakrikštyti jokiu vardu. Tačiau jie savaime tapo Valančiaus ir Čiurlionio metais — taip gyvai visuomenė atsiliepė į šių dviejų mūsų didžiųjų vyrų istorines sukaktis.

Vysk. M. Valančiaus 100 metų mirties ir M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečio sukaktis laisvojo pasaulio lietuviai minėjo visus praeitus metus, vienur anksčiau, kitur vėliau, ir atskirai, ir abi drauge. Didžiosiose kolonijose buvo net po kelis minėjimus. Vasaros stovyklose ir įvairiuose suvažiavimuose Valančius ir Čiurlionis buvo taipogi prisimenami paskaitomis ar meninėse programose. Tiesiog būtų neįmanoma čia visus tuos minėjimus išskaičiuoti.

Iš M. Valančiaus minėjimų išskirtina Lituanistikos Instituto Chicagoj XI.16 surengta akademija. To paties instituto iniciatyva ir dr. M. Morkūno parama buvo perspausdinta A. Aleknos 1922 m. išleista monografija apie Valančių, pridėjus istoriko V. Trumpos puikų įvadą ir trijų dar nespausdintų dokumentų vertimą.
Skaityti daugiau...
 
MOTINOS NAKTYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ   
MOTINOS NAKTYS

Ta pasaka, kurią šią naktį atiduodu,
Nuo knygos neramiai akis vis keldama,

Ta naktis, kur nuo manęs Tave jau traukia,
Neužrašomą Tau žodį rasdama,

Prapuls.

Ir kai lauksi to, Tave kuris tikrai mylėtų,
Ataidės vidinis žodis Tau vienai prasmingas

Kaip neprieinamoms viduramžių kunigaikštytėms,
Kurios įaudė audiniuose ilgesingai
Žvaigždžių pasaulį pasakoj matytą.
Skaityti daugiau...
 
POLITIKA 1975 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   
Europoje 1975 tarptautinės politikos vyraujančiu įvykiu neabejotinai bus buvusi, nuo 1972 lapkričio su pertraukomis vykusios, saugumo - bendradarbiavimo konferencijos baigtis — 35 valstybių galvų Helsinky pasirašytas vadinamas galutinis aktas. Nors Helsinkio akto faktinį poveikį tarptautinei raidai parodys tik Rytų - Vakarų santykių tolimesnis vystymasis, pats to dokumento pasirašymas, kaip kad ir pati saugumo - bendradarbiavimo konferencija, kėlė prieštaringas interpretacijas. Mūsuose, atrodo, vyraujanti pažiūra Helsinkio aktą laiko tarsi "gra-borium", palaidojusiu Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo ligšiolinę politiką. Esą tas aktas įteisinęs Baltijos valstybių aneksiją.

Faktiškai tas Helsinkio dokumentas yra ne kas kita, kaip dėtente politikos tikslų, metodų bei priemonių 35 valstybių nutartos formulės — dėtente politikos programa. Ji numato tarptautinėms problemoms spręsti galimybes bei atramas, bet faktiškai pačių problemų nesprendžia. Tad nesprendžia nė Baltijos valstybių aneksijos pripažinimo ar nepripažinimo klausimų. Todėl ir Helsinkio dokumentą pasirašius, Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo padėtis nė kiek nepasikeitė. Ji tebėra tokia pat, kokia buvo prieš Helsinkio aktą pasirašant. Baltijos valstybių diplomatinės ir konsuliarinės atstovybės veikia, kaip veikusios. Baltijos valstybių pilietybė galioja, kaip galiojusi.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai