| |
|
|
3 kovas
|
|
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS
|
Už klėties auga vyšnių ir obelų sodas, o už jo, prie pat medinės tvoros, baltuoja trys beržai.
Vyšnios dar neprinokusios, bet strazdai jau prakando kelias pačioje viršūnėje.
Zuzana stovi įsispraudusi tarp beržų, glosto i tošį ir žiūri į vieškelį.
Pievomis vinguriuoja upelio vaga, dabar sausa. O pavasariais, kai tirpsta sniegai, lankos liūliuoja, lyg ežerai.
Kai vanduo nusenka ir išdžiūsta, žolė ten želia ešli ir aukšta.
Zuzanėlė galvoja, kaip pernai viena sau ji ten vartė pradalges.
Buvo smagi popietė, ir ji daužė, net šienas tiško.
Mergaitė mėgo kruopštis viena. Izabeliukė ir Teklė, dvi jos seserys, buvo dailios ir linksmos, o trys broliai — lyg tie beržai.
Maža ir ji buvo daili. Bet kai nusirito nuo kviečių vežimo, būdama devynių metų, ir atsitrenkė į akmenį, užšoko kupra, ir nusviro kairysis petys. Ji nė į vakarėlius nebėgioja, kai seserys ir broliai ten siaučia ligi gaigystės. Net ir bažnyčioje Zuzanėlė susigūžia kur tamsesnėje kertėje ir meldžiasi Dievuliui, kad augina ir gyvą ją laiko. Iš tikrųjų, jeigu ne tas kritimas, ko jai betruktų! Dabar nė bernai nemirktelia, o piemenys net juokiasi . . . Aha, našlys Andrius Totorius buvo ją bešnekinąs, kartą medaus atnešė iš savo avilių ir paskui vėl kalbino, susistabdęs už linų lauko. Bet ji tik sukleketavo ir nustriuok-sėjo prunkšdama, — toks senas, apdribusiais žandais, o nosis — lyg straublys! Jau geriau pas tėtį pradalges daužyti ar karves melžti. Gi mama ją myli ir kenčia, kad ji kupriuke. Aną dieną, susigraudinus, išbėgo į kiemą ir, apsikabinusi svirtį, raudojo. Taip ji mylėjo savo dukrą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
JOS REIKŠMĘ PRIPAŽĮSTA PRIEŠAI IR DRAUGAI |
 |
 |
 |
|
Parašė Dr. J. Labutis
|
Šiemet kovo 19 sukanka lygiai ketveri metai, kai pasirodė "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika". 1975-jų pabaigoje Vakarus pasiekė dvidešimtasis jos numeris. Tenka pabrėžti šio nepaprasto leidinio reikšmę, atsižvelgiant į ypatingas, didelių aukų reikalaujančias leidimo sąlygas, kuriomis kronika iki šiol išsilaikė, o ypač dėl jos didžiulio poveikio kovojančiai Lietuvai ir plačiojo pasaulio visuomenei.
Režisierius Jonas Jurašas, liudydamas Tarptautinėje Sacharovo apklausoje Kopenhagoje, plačiai rėmėsi kronikos medžiaga, o pačią kroniką pavadino "maksimalaus objektyvumo ir nūdienos dokumentu, išreiškiančiu totalistinio režimo smarkiai varžomos tautos dvasią ir nuotaikas".
Kitas neseniai Vakaruose atsidūręs asmuo, gerai pažįstąs nūdienes Lietuvos gyvenimo sąlygas, dr. A. Saunoris, paklaustas, kokią įtaką Lietuvoje turi kronika, spaudos atstovui taip atsakė: "Jos nesu skaitęs, bet, žinodamas sąlygas Lietuvoje, stebiuosi. Juk ten veikia nepaprastai didelis ir tankus slaptosios policijos tinklas. Pralįsti pro jį yra nepaprastai sunku. "LKB Kronika" atlieka didelį vaidmenį — cementuoja tautą".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
H. J. ŽMUIDZINIENĖS TAPYBOS PARODA |
|
|
|
|
Parašė T. Valius
|
Prisikėlimo parapijos parodų salėje 1975 lapkričio 8-9 dienomis Toronto lietuviai išgyveno reto jaukumo kontaktą su dailininke H.J. Žmuidziniene bei jos vėliausiąja kūryba. Parodos ekspoziciją sudarė 26 meno darbai, atlikti tapyba, daugiausia akvareline technika. Kadangi didesnė pusė parodoje išstatytų darbų temos atžvilgiu rišosi su mitologinio pobūdžio kūryba, buvo prasmingai įvesta rašytojo Krali-kausko parodos atidarymo žodis-paskaita, iškelianti dailininkės sąlytį su mitologinių esybių interpretacija jos kūryboje.
Skoningas kūrinių apipavidalinimas ir laisvumu dvelkianti ekspozicija patalpos sienose leido darbų spalvomis sušvytėti savo originalumu ir paveikslams lengvai sueiti į kontaktą su žiūrovu.
Naruševičiūtė-Žmuidzinienė tapybą studijavo pas prof. A. Varną ir grafiką pas prof. A. Galdiką Kauno Meno Mokykloje, kurią baigė 1929 m. 1932-37 dailininkė turėjo progos gilinti studijas Londone, Anglijoje. Pirmoji jos paroda 5fl darbų) įvyko 1930 Ateitininkų Rūmuose Kaune. Parodą beruošiant, prie jos prisidėjo Ona Drauge lyte. Rimtas Kalpokas, Antanas Kairys, Jonas Martinaitis, Bronius Pundzius. Antanas Samuolis-Samuolevičius. Liudas Truikys ir Stepas Žukas. Tai pavardės jaunų lietuvių dailininkų, kurių ne vienas vėliau taip svarbūs ir reikšmingi mūsų dailei, ypač Bronius Pundzius — skulptūroje, Antanas Samuolis — tapyboje ir Liudas Truikys — teatro dekoracijų srity, dar ir šiandien tebesąs vienas reikšmingiausių Lietuvoje. Antroji Žmuidzinienės paroda kartu su dail. Každelevičiūte (skulptore) buvo surengta Lietuvos Moterų Tarybos, Onos Mašiotienės pirmininkaujamos, Kaune 1932 m. Be to, dailininkė 1937-44 laikotarpyje rodėsi lietuvių dailininkų sąjungos bendrose parodose Kaune ir Vilniuje. Gyvendama išeivijoje, dalyvavo parodose Anglijoje (Edin-burgh, York), JAV ir Kanadoje, ir be dalyvavimo bendrose lietuvių
dailininkų parodose, ši yra trečioji vieno asmens paroda ir antroji Toronte.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
IŠ CHICAGOS MUZIKINĖS PADANGĖS |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
1. Trijų solistų operinis koncertas
Dana Stankaitytė, Stasys Baras ir Jonas Vaznelis ilgus metus yra buvę vienais iš pagrindinių Chi-cagos lietuviškosios operos šulų. Savo laiku be jų sunku būtų buvę įsivaizduoti bet kokį lietuvišką operos spektaklį. Tačiau pastaraisiais metais šiuos solistus pradėjome dėl įvairiausių priežasčių vis rečiau ir rečiau matyti mūsų scenoje. Šią spragą galiausiai užpildė Lietuvių Fondas, suruošdamas sausio 18 Marijos aukštesniosios mokyklos salėje jų bendrą koncertą.
Likdami ištikimi savo operinei tradicijai, dainininkai programoje apsiribojo vien operine muzika, daugumoje jau ne kartą toje pačioje scenoje matyta ir girdėta. Nežiūrint tokios, kartais iki nuobodurno pažįstamos, programos ir fakto, kad operinė muzika neišvengiamai nukenčia, atliekama be orkestro, koncertas praėjo pakilioje nuotaikoje ir buvo pabrėžtinai aukšto meninio lygio. Solistai ir jiems akomponavęs Alvydas Vasai-tis pasirodė tvirtai pasiruošę ir mūsų sąlygose įmanomoje savo meno aukštumoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
I š v i s u r. — Lietuvos nepriklausomybės minėjimui JAV Kongrese vadovavo sen. Charles Percy. Apie Lietuvą kalbėjo 7 senatoriai ir 19 kongresmanų.
— JAV prez. Cerald Ford rašte, įteiktame Illinois lietuvių respublikonų vadovybei, tikina, kad Helsinkio konferencija nereiškia Lietuvos okupacijos pripažinimo ir kad tuo reikalu Amerikos politika nėra pasikeitusi. Prezidentas rašo: "JAV politika, o taip pat ir mano atėjimas į valstybinį gyvenimą yra visokiais tinkamais ir taikliais būdais remti laisvės ir tautinius Rytų Europos tautų nepriklausomybės siekimus".
— "Tėviškės Aidams" Australijoj vasario mėnesį suėjo 20 ėjimo metų. Jau pasirodė 926 numeriai. Laikraštis pradėtas leisti 1956. Pirmasis redaktorius buvo kun. dr. P. Bačinskas. Šiuo metu laikraštį redaguoja kun. P. Dauknys. "Tėviškės Aidai" turi kultūrinį priedą "Verpetai" ir taip pat priedus moterims, jaunimui ir vaikams.
— Kun. Kazimieras Pugevičius pirmininkauja Tarptautinio Eucharistinio Kongreso lietuvių komitetui. Jis taip pat iš kun. S. Railos perėmė tvarkyti Religinės Šalpos įstaigą, veikiančią New Yorke.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
