| |
|
|
3 kovas
|
|
Parašė Red.
|
Mecenatai. 37 dol.: dr. J. Norkaitis, Stuttgart, W. Germany; 30 dol.: Simas Rutkauskas-Rutkus, Chicago, 111.
Garbės prenumeratoriai. Po 25 dol.: Gaudentas Baltrušaitis, Santa Ana, CA.; Izidorius Bartkus, San Francisco, CA.; Antanas Balčytis, Juozas Masilionis, Jonas Šiliūnas, Chicago, IL.; Stasys Tamulionis, Western Springs, IL; kun. Simonas Morkūnas, Sioux City, IA; prel. Vyt. Balčiūnas, Thompson, CT.; Elema Masaitienė, Havre de Grace, MD.; Pranas Averka, So. Boston, MA; J. A. Rašys, Cambridge, MA.; Ina Užgirienė, Worcester, MA.; Vyt. Ziaugra, Roslindale, MA.; dr. L. Bajorūnas, South-field, MI.; B. Neverauskas, Sterling Hts., ML; kun. Vacys Sirka, Bolton Landing, NY.; Marija Titienė, Cleveland, OH.; Snieguolė Jurskytė, Phila., PA.; L. Balsys, Vyt. Montvilas, Toronto, Ont.; Alg. Jurkus, kun. dr. Ant. Paškus, Ottavva, Ont.; J. Laimikis, Pont-Viau, Lavai, Que., Canada; vysk. A. L. Deksnys, Roma, Italia; Jonas Jukna, Nuernberg, W. Germany.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė JURGIS ŽALKAUSKAS
|
Vienas iš pirmųjų mūsų baleto pastatymų — R. Drigo "Užburtoji fleita". Viduryje baletmeisteris P. Petrovas ir O. Malėjinaitė. Iš kairės į dešinę: Mačiūnienė ir E. Bandzevičius,F. Sipavičius, Abzlatavičienė, A. Butkus, P.Petrovas ir O. Malėjinaitė, B. Čiunovas. J. Ambrazas, Volteraitė (sėdi).
Baletas, jauniausias iš Lietuvos Valstybės teatro menų, praeitų metų gruodžio 4 oficialiai atšventė 50 metų jubiliejų.
Žinoma, teatro šokis — baletas Lietuvoj siekia gilesnę praeitį, bet jos atskleidimas dar laukia nuodugnesnių tyrinėjimų.
Lietuvos teatro šokių pradų reikia ieškoti XVII amžiuje, kada D.L.K. Vladislovas IV Vaza, didelis muzikos ir meno mėgėjas, Vilniaus Žemutinėje pilyje pastatė medinį teatro pastatą. Šį teatrą suprojektavo italų architektas Balconi, o vidaus architektūrą — architektas A. Loci. 1628 m. Vladislovas į Vilnių iš Italijos pakvietė scenos technikos specialistus — du inžinierius, architektą ir mechaniką. Nuo to laiko pastatyta teatre 11 scenos kūrinių, kurių daugumai muziką parašė rūmų kapelmeisteris M. Schachi. 1636 rugsėjo 4 pastatyta opera — muzikinė drama "Elenos pagrobimas". Premjeroje dalyvavo pats Vladislovas, Ispanijos pasiuntinys ir rūmų dvariškiai. Operoje buvo chorai, nimfos, dievai, taip pat pasirodė ir rūmų šokėjos. Panašių operų su šokiais, atrodo, buvo pastatyta daugiau. Įdomus, pvz., "Meilės pančių" aprašymas. Į sceną įriedėjo bokštas, kurio viršūnėje stovėjo dainuojantis Amūras. Šiam įsakius, bokštas atsivožė ir iškilo Venera, kuri su Amūru dainavo duetą. Po to į sceną išėjo dešimt šokėjų, kurios pradėjo šokti. Spektakly "Maldaujanti Afrika" dainuodavo dainininkė M. Catanea, po jos pasirodydavo dešimt šokėjų, kurios šokdavo su deglais rankose. Tokie spektakliai būdavo baigiami bendrais šokėjų, solistų ir dvariškių šokiais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
EUGENIO MONTALE NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS |
 |
 |
 |
|
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ
|
Stebint gyvenimą,
lyg iš po stiklinio gaubtuvo,
bandyti suprasti visatos esmę:
Eugenio Montale
Karta, kurios atstovai pradėjo reikštis 1920-1935 m., buvo itin vaisinga giliais, didžiais poetais: visa "1927 m." grupė Ispanijoje; Eluard, Aragon, Michaux, Char Prancūzijoje; Spender, Auden Anglijoje; Eliot, Pound, Cummings Amerikoje; visai nauji, stiprūs balsai iš Lotynų Amerikos: Neruda ir Vallejo; Brecht, Pasternak . . . Italijoje išaugusios trys išskirtinės figūros buvo aukščiausiai pažymėtos. Kai 1959 m. Nobelio premija atiteto Salvatore Quasimodo, daug kas galvojo, kad jis tik "trečiasis" įžymioj trijulėj. 1970 m., vos keletą mėnesių prieš mirtį, Unga-retti tapo pirmuoju Books Abroad/Neustadt premijos laureatu. Ir pagaliau 1975 m. Nobelio premija įvertino ilgą, poezijai pašvęstą Eugenio Montale kūrybinį gyvenimą, iššaukdamas premijuotojo šį komentarą: "Tai padaro mano gyvenimą mažiau nelaimingu". Paskutinė premija buvo lyg atitaisyta tam tikra skriauda: Montale poezija gal yra pati giliausia iš visų trijų, sukurianti labiausiai originalų pasaulį. Iš karto reikia pridurti, kad ji yra ir pati "tamsiausia", taikliai atspindinti šiandieninio žmogaus pasimetimą klystkeliuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė EUGENIO MONTALE
|
ŠILTNAMYJE
Bėginėdami, kurmiai
Apžarsto citrinmedžius,
Atsargių lašelių rožiniu
Žėri piautuvas.
Ant svarainio raudonų uogų
Dėmelė, košenilė; girdisi
Besimuistąs šukuojamas arkliukas —
O paskui miegas nugalėjo.
Sužavėtas ir lengvas it pūkas,
Esu persisunkęs tavim, tavo pavidalas
Patapo mano paslėptu alsavimu, tavo
Veidas susilydė su manuoju, ir tamsi
Mintis apie Dievą nusileido
Ant nedaugelio gyvenančių, aidint
Dangiškiem garsam ir vaikiškiem
Būgnam, ir kabant žaibų kamuoliam
Virš manęs, tavęs ir citrinmedžių . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė EUGENIO MONTALE
|
Mano "ars poetica" visuomet buvo kruopštus mano gyvenimo būdo "mūsų amžiuje" užregistravimas: amžiuje, kuris mums, jį išgyvenantiems, atrodo skirtingas nuo visų kitų . . . Niekad pilnai nesusitaikiau su mintimi, kad laikas yra chronologiškas; šis įgimtas nepasitikėjimas neleido man priartėti nei prie materialistinio, nei prie dialektinio istoricizmo.1
Priimu amžių, kuriame man buvo skirta užgimti, ir negeidžiu kito, kitokio, nes šiandien gal daugiau, negu bet kada, negalima tikėti į absoliutų laiko kontinuumą.9
Jei žmogus negalėtų kurti utopijų, jis nedaug kuo skirtųsi nuo gyvulio: gal tik išradingesnis, o kartu ir nelaimingesnis už kitus. 14
Mūsų amžiaus nuopelnas glūdi tame, kad jis atidengė — ar užakcentavo smarkiau, negu praeityje — totalią, dramatinę meninio išgyvenimo esmę . . . Šiandien meno kūrinys siekia užbalza-muoti atskirą, prabėgantį akimirksnį, paversti jį daiktu, kurį galima matyti, liesti, čiupinėti . . . Šių dienų menas suka muziejaus link, bet ne beaux arts muziejaus, o gabalų, totemų, emblemų muziejaus.2*
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
