Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
19 spalis


PRANEŠIMAS SKAITYTOJAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė „A i d ų“ administracija   
Gerb. „A i d ų“ skaitytojams pranešame, kad, po valiutos reformos žurnalo spausdinimo išlaidoms nė kiek nepasikeitus, o pajamoms gerokai sumažėjus, norėdami ir toliau nelikti be kultūrinio žurnalo, esame priversti atskiro numerio kainą pakelti ligi 3 DM. Tačiau užsisakantieji trims mėnesiams iš karto moka tik 7,50 DM. Tikimės, kad visi „Aidų“ bičiuliai supras žurnalo sunkumus, likdami ir toliau jo skaitytojai.

 
Gausūs koncertai PDF Spausdinti El. paštas

Rugsėjo 24 d. Traunsteino vokiečių parapijos bažnyčioje koncertavo smuikininkas I. Vasyliūnas. Programoje ypač pabrėžtinas šių laikų italų kompozitoriaus Ottorino Respighi Gregorianiškas koncertas. Rugsėjo 30 d. Izidorius Vasyliūnas grojo pusvalandį Miuncheno radiofone. Tarp kitų programoje buvo lietuvių Račiūno ir Vlado Jakubėno kūrinių.
 
Spalio 5 d. Dillingene buvo baritono Romano Jono-Joneliūkščio viešas bažnytinis koncertas. Rugsėjo 19. d. Romanas Joneliūkštis koncertavo Schwab. Gmūndėje, o St. Liepas ten pat spalio 3 dieną. Abu solistai numatę su koncertine programa aplankyti visą eilę lietuvių stovyklų.

Rugsėjo 12 d. Dillingene lietuvių stovyklos teatro salėje įvyko mišrus vokaliniai instrumentalihis koncertas. Dalyvavo prof. Ružickis – fortepionas, Salomėja Nasvytytė – mezzo sopranas ir M. Saulius – violenčelė. Programoje buvo: Rachmaninoff, Hugo Wolf, K. V. Banaičio, M. K. Čiurlionio, Liapunoff, Schumano ir kit. kūriniai.

Rugsėjo 26 d. Augsburge koncertavo baritonas A. Paukštys, sopranas J. Krištolaitytė ir tenoras St. Baranauskas, Akomponovo. J. Kačinskas. Tą pat dieną Flensburge (Anglų zonoje) turėjo koncertą Lietuvos Operos solistės A. Kalvaitytė, Iz. Motiekaitienė ir kompozitorius pianistas VI. Jakubėnas.
Sie gausūs koncertai rodo, kad mūsų muzikai ir dainininkai liko nepalaužti tremties rutinos, nuolat tobulėja, jieško naujų kelių.

Skaityti daugiau...
 
Kultūros naujienos PDF Spausdinti El. paštas

* Rugsėjo vienuoliktą dieną Augsburge mirė lietuvių dramaturgijos pionierius, Lietuvių Rašytojų Tremtinių Draugijos garbės narys J. Vilkutaitis-Keturakis. Jo parašyta ir 1895 metais išspausdinta komedija „Amerika pirtyje“ lietuvių tautinio atgimimo laikotarpyje buvo didelis įnašas mūsų literatūron.

* Lietuvių Bibliografinis Archyvas Šveicarijoje šį rudeni mini savo dviejų metų veikimo sukaktį. Archyvo rinkiniuose jau sutelkta apie 1500 pavadinimų. Bibliografijos archyvo adresas: Archyves Bibliographiąues Lithuaniennes. Dr. A. Gerutis. Berne (Suisse-Switzerland). Karl-Spittelerstr. 22.

* Exange Agency Correspondence and Advitissement Neumūnsteryje, britų zonoje, sutiko atspausdinti tremtyje išleistų lietuviškų knygų katalogą, parengtą Lietuvių Bibliografijos Tarnybos Memingene.

Lietuvių spaustuvės ir nauji laikraščiai užjūryje Kanados lietuviai Montrealyje jau įsigijo nuosavą spaustuvą. Dabar čia bus spausdinamas ir lietuvių laikraštis „Nepriklausoma Lietuva“. Nuvykus Argentinon „Varpo“ spaustuvės vedėjui K. Vaitkevičiui ir ten organizuojama leidykla ir spaustuvė. Tam reikalui sušauktas susirinkimas gyvai pritarė, užprojektuotas kapitalas, į ieškomos pirkti mašinos, nutarta statytis namus Buenos Aires. Savų spaustuvių įsigijimas tuose kraštuose turės didelės reikšmės emigracinei lietuvių spaudos ateičiai. Uragvajaus lietuvių kolonija be seniai einančio mėnesinio kultūros žurnalo „Laisvosios Lietuvos“. rugsėjo 10 dieną išleido naują patriotinį laikraštį „Pietų Amerikos Lietuvį“. Redaktorius-leidėjas Albinas Gumbaragis.

 
KNUT HAMSUNO ATSTŪMIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K.   

1945 m. pradžioje norvegų studentai vyko į vienišą dvarą, kuriame susikrimtęs ir atsiskyręs nuo pasaulio gyveno Knut Hamsunas, vienas didžiausių gyvųjų rašytojų. Tylėdami studentai statė pylimą aplink jo namą, pylimą iš jo knygų. Tai jos kadaise paskleidė šio rašytojo, o kartu ir visos, norvegų žemės, garbę visame pasaulyje. Ištisas savaites augo šis pylimas, ir ta tyla, kurioje jis augo galbūt rašytojui buvo kartesnė, negu bet kuris atviras priekaištas. Tas kuris parašė „Augustą, buriuotoją aplink pasaulį“ ir ,,Žemės palaimą“, kuris kadaise sukūrė „Paną“, buvo kvislingas, jis leidosi išnaudojamas tos jėgos, kuri 1940 m. prispaudė norvegų žemę.

Nebylus, bet iškalbus knygų pylimas galbūt jau seniai subyrėjo, gal ir žolė jau jį apaugo. 88 metų senukas, turėjęs švelnius teisėjus, randa vis daugiau žmonių, kurie jo jau nebelaiko sąmoningai atsakingu. Senelis teisme vis tvirtino, kad tikroji kaltė yra priskirtina ne tiek jam, kiek jo šeimai, ir juo buvo patikėta. Jis pats atsiskyrė nuo gyvenimo ir savo puikius namus Zandvike sukeitė su to paties miestelio senelių prieglauda. Kai jis su nepatikimu karvelišku žvilgsniu akyse, sunkiai lazda ramsčiuodamasis vaikštinėja sode, jis būna beveik visad vienas. Jis nori kalbėtis su Nieku, ir Niekas nori kalbėtis su juo. Žmogus, kurio vardas yra Knut Hamsunas, kitiems nebeegzistuoja. Jis savo tautai jau seniai miręs, ir kas dar iš šio žmogaus yra likę, tėra tik šešėlis.

Tačiau gyvas yra ir liks jo darbas. Šiandien jau nebėra studentų, kurie vežtų jo knygas į jo dvarą: žmogų, kurio nebėra, atskyrė nuo rašytojo, kurio palikimas yra nemirštąs. Ir potvarkis, uždraudžiąs valstybinėms bibliotekoms išdavinėti jo knygas, yra jau atšauktas. Žmogus Hamsunas yra jau miręs, bet jo kūryba gyvena ir toliau. Taigi Norvegijoje atrodo yra rastas vienintelis teisingas sprendimas. Tiesa, pats spontaniškas tautos pasipiktinimas buvo visai suprantamas. Tik ta pati tauta suprato, kad turi būti skiriami žmogus ir jo kūryba. Juk būtų tiesiog nesuprantama, kad rašytojas, kuriam padarytas nenuplaunamos gėdos priekaištas, būtų išstumtas iš gyvenimo taip, kaip elgdavosi kaip tik anie totališkieji rėžimai: sukurti jo knygoms naują laužą ir jas visiškai uždrausti. Ir kas svarbiausia: niekas negalėtų jo ne mirtinguose veikaluose rasti bent vieną eilutę, kuri atitiktų aną ideologiją. Priešingai, kas skaitytų jo „Badą“ ar „Augustą, buriuotoją aplink pasaulį“, negalės nenusišypsoti, neradęs nieko, ko taip norėtų Gobbelsas. Tai, žinoma, Hamsuno kaip žmogaus nė kiek neišteisina, bet tai yra svarbus faktorius jo kūrybos atžvilgiu. Todėl būtų trumparegiška, jei ir kituose kraštuose būtų draudžiami rašytojų veikalai vien tik dėl to, kad žmogus suklydo. Norvegija pasisakė už rašytoją, o žmogų nubaudė tyliu atstūmimu.

 
Lietuviai dailininkai vokiečių meno žurnaluos PDF Spausdinti El. paštas

Vienas iš žymiausių vokiečių meno žurnalų „Das Kunstwerk“, pernai paskelbęs straipsnį apie M. K. Čiurlionį, dabar (1948 m. 1—2 Nr.) vėl paskyrė net aštuonis puslapius moderniajai lietuvių grafikai. Aleksio Rannito straipsnis iliustruojamas V. Petravičiaus, P. Augiaus, T. Valiaus ir V. Rato darbais. Kitas žymus vokiečių meno, literatūros ir mokslo žurnalas „Aussat“ š. m. 6—7 numeryje Fritz Werner straipsnyje, supažindindamas skaitytojus su Pabaltijo kraštų grafika, plačiai apsistoja ties jos reprezentantais lietuviais Augium, Jonynu, Valium, Petravičium, Ratu ir estu Wiiraltu. Žurnalas įsidėjęs ir jų darbų pavyzdžių.

* Vokiečių knygų leidykla Kari Alber Freiburge išleido liuksusinį J. W. Goethės „Jaunojo Werterio kančių“ leidimą iliustruotą V. K. Jonyno medžio raižiniais. Knygos aplanko tekste skaitytojams pristatomas lietuvis iliustratorius, o jo kūrybos apžvalga ir pobūdis aptariami Aleksio Rannito ir Hilde Herrmann.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai