| |
|
|
4 balandis
|
|
Parašė BRONIUS POVILAITIS
|
Žmogaus įgimtas instinktas verčia jį ieškoti saugumo nuo jį supančios gamtos kaprizų. Ne taip dar seniai žmogus užėmė tik mažą nišą bendroje pasaulio ekosistemoje. Jo socialiniam ir ekonominiam lygiui kylant, kilo ir jo pareikalavimai maisto bei erdvės atžvilgiu ir gero gyvenimo noras. Todėl jis ėmė, nors ir pamažu, keisti savo aplinką. Žmonių skaičiui augant pasaulyje, ši įtaka į aplinką kaskart vis intensyvėja. Technologijos gaminių reikalaujama vis daugiau, o dėl to pagreitintai išnaudojami natūraliniai resursai. Tačiau kol kas abejotina, ar eilinis žmogus jau yra pasiruošęs atiduoti savo duoklę aplinkos pagerinimui.
1. Aplinkos tarša
Kalbant apie mūsų fizinę aplinką, panaudojami ir nauji terminai temoms, kurios šiandien yra labai populiarios angliškai kalbančiame pasaulyje, ypač JAV. Šiame straipsnyje žodis "tarša" yra naudojamas kaip angliškojo "pollution" atitikmuo. Kitas žodis — "aplinka" atitiktų žodžiui "environ-ment" ir reikštų visumą sąlygų ir įtakų, kuriose asmuo ar kitoks gyvas organizmas gyvena ir vystosi ir tuo būdu nuolat prie aplinkos prisitaiko. Mokslinėje srityje yra dar populiarus terminas "ekologija", kuris apibrėžia biologijos mokslų šaką, svarstančią organizmo ir jo aplinkos tarpusavį santykiavimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Kai kurie XVIII amžiaus prancūzų romano žmogaus dvasios aspektai |
 |
 |
 |
|
Parašė JOLITA KAVALIŪNAITĖ
|
Literatūra, kaip ir apskritai menas, išreiškia žmogų ir atskleidžia pačius svarbiuosius — egzistencinius — jo vidinio gyvenimo momentus bei pačias giliąsias jo dvasios apsiracijas.
Vargu bebūtų galima kiek suklysti, teigiant, kad pats didysis ir pats gilusis žmogaus dvasios troškimas yra laimė. Laimės jis siekia visomis priemonėmis ir visur, bet bene daugiausia — meilėje, universaliausio savo būties atsiskleidimo plotmėje.
Bet žmogus — tai jau yra pabrėžęs Aristotelis — yra nedaloma būtybė. Tad ir meilė, ši didžioji jo dvasios atsiskleidimo sritis, nėra izoliuota nuo kitų jo vidinio pasaulio momentų: nuo įvairių rūšių intensyvių ir dažnai sunkiai kontroliuojamų jausmų, bendru vardu vadinamų aistromis, nuo iš pasąmonės gelmių kylančio nusikaltimo jausmo ir pagaliau nuo egzistencinio žmogaus susimąstymo, nerimo bei baimės, ieškant atsakymo į amžiną jo gyvenimo kelio prasmės klausimą, atsiskleidžiantį filosofinės jo minties plotmėje.
Tačiau ir filosofinė žmogaus mintis neina tiesia linija. Ji, kaip ir pats žmogus, kuris, Mon-taigne žodžiais, yra "divers et ondoyant" — įvairus ir banguojantis, nuolat vingiuoja horizantaline ir vertikaline kryptimis. Bet ji niekad nenutrūksta taip, kad nepaliktų jokių žymių ir jokių atspindžių, veikiančių vėlesniuosius žmonijos kelio amžius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DR. ALBERTAS GERUTIS
|
Po okupacijos 1940 birželio 15 d. atsiradusios Lietuvos Diplomatinės tarnybos istorijoje vad. "Kybartų aktai" užima ypatingą vietą. Retas kuris dokumentas yra sukėlęs mūsų emigrantiniame gyvenime tiek aitrių ginčų, kaip "Kybartų aktai". Ir vis dėlto tų aktų sudarymo aplinkybės lig šiol tik nedaug tėra nušviestos.
Dėl tų aktų savo laiku įsisiūbavusios aistros paskutiniaisiais laikais gerokai atvėso. Visa tai, kas siejasi su "Kybartų aktais", jau baigia nustoti aktualumo ir vis labiau darosi tiktai tam tikru epizodu naujausių laikų Lietuvos istorijoje. Praėjus daugiau kaip 35 metams nuo aktų atsiradimo, galima praskleisti uždangą ir leisti pažvelgti, kaip rutuliojosi "Kybartų aktų" -Lenarijus ir kaip veikalo aktoriai suvaidino savo vaidmenis.
Lietuvos Diplomatinės tarnybos nariai yra dvejopai susiję su "Kybartų aktais": 1) patys aktai gimė per pasitarimus, kuriuose vyravo diplomatai, 2) pagal aktus suteiktieji įgaliojimai atiteko diplomatijos šefui, kurio institucija savo ruožtu įkurta, turint prieš akis tuos pačius nelemtuosius įvykius, dėl kurių atsirado ir "Kybartų aktai".
Man teko būti ne tik aktų sudarymo liudininku, bet ir surašyti protokolą pasitarimų, kuriuose aktai gimė. Buvau jų kūrimo gana veiklus dalyvis. Tad tariuosi galįs perteikti, kaip kilo pati "Kybartų aktų" idėja ir kaip ji buvo realizuota.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė JURGIS JANKUS
|
 Ištrauka iš "Severiuko"
Beveik kartu su nakčia dangų užgulė tamsūs debesys, rūkas nuzliaukė pakluones, ėmė purkšnoti smulkutė migla ir, per porą nuėjimų iš daržinės ligi tvarto, taip sutemo, kad nors pirštu į akį durk.
Troboje visi sukosi ilgam rudens vakarui. Šeimininkė prisismeigė naują kuodelį nuobarinių vilnų žieminėms pirštinėms, senasis priedury kratė pakulas, tempė liuntus ir suko juos į kamuolius, o senoji su Marcele triūsė apie židinį, ir tai viena, tai kita vis pribėgdavo prie žibinto pakeisti galą pridegusias ar pataisyti blogai degančias balanas. Paskutinieji, smulkaus lietaus numiglotom rudinėm, atsirado pats šeimininkas, bernas ir Severiukas.
— O tu! Kur dabar šliukštinėji? Nežinai savo darbo? Balanų žibint! O tai aš tau ... — užsipuolė Marcelė Severiuką, vos spėjusį per slenkstį įžengti.
— Ko gi tu čia dabar gerklę per visą kaimą paleidai? Kaip smaugiama. Ar nežinai, kad vyrams reikia pirma savo darbus susižiūrėti, — šoko Marcelei į akį Kazys, plačiai išsižergęs, rankas į šonus įsirėmęs, dantis rodydamas.
Marcelei to tik ir tereikėjo. Pašoko, kaip padilginta.
— Rado vyrą, kad tu kur nesulauktum. Nosies be talkos nenusibraukia. Užstok, užstok! Balanų jau paskutinį ryšulį paėmiau. Kai subaigs degti, gal tais savo grėbliadančiais pašviesi, kad taip išsišiepęs rodai.
— Kodėl ne, bent tau vienai jų šviesos tikrai pakaks, — ir, nusiėmęs šlapią kepurę, pabraukė jai per pasmakrę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PETRO JUODELIO GRUOBLĖTAS GYVENIMO KELIAS PASIBAIGĖ |
|
|
|
|
Parašė K. Ž.
|
Pirmoj eilėj iš k.: Danutė Juodelienė, Vanda Juodelytė-Tumelienė, Kazio Juodelio duktė ir Kazio Juodelio žmona. Antroj eilėj iš k.: Kazys Juodelis, Juozas Tumelis, Petras Juodelis, susitikę Vilniuje 1966 m.
Literatas Petras Juodelis mirė 1975 m. rugpiūčio 24 d. Vilniuje, sunkios ligos iškamuotas. Šeimos ir artimų draugų palydėtas į netoli Naujosios Vilnios naujas kapines ir su religinėmis apeigomis palaidotas.
Amerikoje liko liūdėti senutė motina, sesuo Keturakienė, brolis Stepas — gydytojas ir brolis Kazys — smuikininkas, Lenkijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
