Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 gegužė


ENCYCLOPAEDIA BRITANNICA IR JOS KRITIKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DONATAS ŠATAS   
Encyclopaedia Britannica konfrontacija su kritikais, kurių tarpe aktyviai dalyvavo ir lietuviškoji išeivija, yra gana įdomus įvykis. Britannica redakcijai aštri kritika nebuvo naujiena. Ši enciklopedija, daugelio laikoma svarbiausiu šios rūšies veikalu anglų kalba, o gal net ir apskritai bet kokia kalba, visą laiką traukė kritikų dėmesį. Ankstyvesnė laida net susilaukė atskiros knygos iš dr. Harvey Einbinder1, ypač nepalankiai Britannica nusiteikusio kritiko. Šios vėliausios 15-tos laidos (kartais vadinamos Britannica 3 — dėl jos padalijimo į tris dalis: Propaedia, Micropaedia ir Macropaedia) kritika rado didelį atgarsį lietuviškoje spaudoje dėl to, kad ji lietė vieną straipsnį apie Lietuvą ir kad lietuviškoji visuomenė buvo šios konfrontacijos dalyvis. Britannica nėra vien tik svarbus veikalas, bet taip pat ir stambus komercinis vienetas (spėjama, kad metinė Britannica apyvarta siekianti apie 200 mil. dolerių), todėl ir yra įdomu peržvelgti, kaip ši konfrontacija vyko.Aidų žurnale, 1975, Nr. 8, dr. Antanas Klimas apžvelgė dalį Lietuvą ir lietuvius liečiančios medžiagos. Tai gal būtų galima tik papildyti pora pastabų, kurios, gal būt, išryškintų artimą Britannica redakcijos bendravimą su sovietiniais autoriais. Macropedia dalyje randame straipsnį apie Lietuvos kunigaikštį Algirdą. Macropedia dalis yra skirta tik patiems svarbiausiems straipsniams: jų tėra tik 4207. Turint galvoje, kad šie straipsniai yra skirti įvairiausioms sritims, tik maža jų dalis tėra skirta istorinėms asmenybėms. Joks kitas Lietuvos kunigaikštis nėra paminėtas, net Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai nėra skirtas atskiras straipsnis, bet tik dalis straipsnio Baltic States, History of the. Toks Algirdo išskyrimas pasidaro suprantamas tik pastebėjus, kad straipsnio autorius yra sovietų istorikas Vladimir Pashuto ir kad tai yra jo vienintelis įnašas į Macropaedia. Atrodo, kad straipsnis išspausdintas tik dėl to, kad norėta turėti Pashuto pavardę bendradarbių tarpe. Tai atrodytų lyg ir persistengimas begaudant sovietinius autorius.
Skaityti daugiau...
 
PIRMĄ KARTĄ PIETŲ AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Saulaitis   
III-jo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso apybraižos

Staigi pradžia
Atstovų suvažiavime (oficialiame posėdyje) II PLJK studijų savaitės paskutinę dieną Kent State universitete tik Australijos atstovai pasiūlė sekantį kongresą ruošti savo žemyne. Pietų Amerikos (penkių kraštų) atstovai gal tik prabėgom ir pusiau rimtai pagalvojo apie galimybę rengti III JK P. Amerikoje. Svarstybose lemiama priežastis, privedusi prie nutarimo III JK kviesti Pietų Amerikoje 1975-76 metais, buvo ta, kad lietuvių imigracija apima jau trečiąją kartą, ir galimybės JK suruošti vėliau būtų dar ribotesnės. Atsargoje liko Australijos siūlymas, jeigu P. Amerikos visuomenė II JK nutarimą laikytų neįmanomu.
Pirmieji kongreso bruožai buvo pramatyti tarp nutarimo dienos (1972.VII.8) ir II JK pabaigos po stovyklos Kanadoje. Nutarta rengti kongresą trijuose pietiniuose kraštuose, kad organizacinės jėgos ir finansai būtų paskirstyti, neapsunkindami nė vieno krašto.

Išskirstyta JK programa išvengė priekaištų, kodėl JK rengiamas, pavyzdžiui, Argentinoje, o ne Brazilijoje. Pats JK renginių padalinimas nebebuvo naujovė, nes I JK studijų savaitė ir stovykla atliktos Dainavoje, pats kongresas Chicagoje, o II JK paskirstytas tarp Chicagos, Kent, Romuvos ir Toronto. Iš trijų kraštų taip pat sudaryta pirmoji Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyba, kuri pirmą kartą ruoštų kongresą kartu su PLB.
Numatyti ir keli kiti J K dalykai, nulėmę tolimesnę JK ruošą: kad lietuviai su lietuviais daugiau susipažintų, nakvynės būtų šeimose; dalyviai visų pirma gerai susipažintų ir susigyventų, pirma vyktų stovykla ir t.t. Pajusdami pirmą ir iš viso retą progą, P. Amerikos atstovai iš karto numatė, kad su jaunimu į JK atvyktų ir daug svečių. PLB užtikrino, kad bus lėšų, kurių, spėta, reikėtų tarp 20,000 ir 30,000 dol. JK ruošai talkinti atvyks PLB siunčiami talkininkai, o PLJS Ryšių centras Chicagoje rūpinsis susirašinėjimu ir informacija.
Skaityti daugiau...
 
HAMILTONO SIDABRINIAI SUKAKTUVININKAI: "AUKURAS" IR "GYVATARAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas P. Zubas   

Aukuras (1971 m.). Iš kairės šeštoji sėdi Elena Dauguvietytė - Kudabienė


Karalienės Elzbietos vardo kelias iš Toronto į Niagarą plačiu lanku juosia vakarinį Ontario ežero galą. Atstumui sutrumpinti, kirsdamas Hamiltono įlanką, kelias virsta padangių vieškeliu, praleisdamas laivus į uostą. Vaizdas kontrastinis. Į šiaurės rytus nusitęsia gražus bekraštis ežeras. Pietų vakarų pusėj už įlankos stūkso beformė plieno liejyklų masė, skęstanti pilkuose ir rausvuose dūmuose. Liejyklų atkirstas nuo ežero, aukšto skardžio papėdėje, siaura juosta iš vakarų į rytus nusitęsia Hamiltono miestas.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Pop. Paulius VI, suėjus 50 m. nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, išleido specialų raštą, adresuotą Kauno arkivyskupijos administratoriui vysk. J. Labukui. Rašte ragina lietuvius gyventi vienybėje bei meilėje.

— "Darbininko" 60 m. sukaktis balandžio 24 iškilmingai paminėta Kultūros Židiny akademija ir koncertu. Akademinėje daly kalbėjo gen. konsulas A. Simutis, pranciškonų provincijolas Tėv. J. Gailiusis ir Paulius Jurkus. Gauta daug sveikinimų raštu. Koncertinę programą atliko sol. Anita Pakalniškytė ir J. Gaidelio vadovaujamas Bostono vyrų sekstetas.
"Darbininkas" pradėjo eiti 1915 rugsėjo 19 Bostone. Jo steigėjas — kun. dr. F. Kemėšis. Ten laikraštis ėjo iki 1951, kol buvo perduotas pranciškonams ir sujungtas su savaitraščiais "Amerika" ir "Lietuvių Žiniom". Bostone per daugelį metų jo leidimu rūpinosi prel. Pr. Juras ir Antanas Peldžius. Redaktoriais yra buvę A. Kneižys, K. Čibiras, S. Sužiedėlis, J. Brazaitis, Tėv. Modestas Ste-paitis, OFM, A. Gražiūnas, kun. V. Da-bušis. Dabar "Darbininką" redaguoja Tėv. Kornelijus Bučmys, OFM, Paulius Jurkus ir Leonardas Žitkevičius.

— Sesuo Margarita Bareikaitė perrinkta Nekalto Pr. Seserų vadove.
Skaityti daugiau...
 
RAUDONAS MIRTIES ŽIRGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Keblys   
— Tai kam gyventi, jeigu reikia mirti?! — sudejavo Tšeris ir pravir-ko."(p. 136)
Vaikiškai naivus klausimas, tinkamas Tšeriui, belgų provincijos berniukui, kuris žada keliauti Amerikon medžioti lokių ir kariauti su indėnais. Panašiai klausti visai netiktų suaugusiam žmogui, 29 metų gabiam chirurgui, net nežiūrint to, kad jį kamuoja haliucinogenų sukelta dvasinė liga. Stanis Dogenis, Eduardo Cinzo "Raudonojo arklio vasaros" romano herojus, taip ir neklausia. Jis kalba narsaus, savim pasitikinčio vyro kalba.
— Man atrodo, kad tu bijai mirties, — šyptelėjo Roksas.
— Siaubingai bijau! Gal todėl, kad žinau, jog nėra Anapus, o gal, kaip ir visi gyvūnai, — jaučiu, kad be manojo aš nieko daugiau nėra." (p.133)

Klausimas "kam gyventi?" Dogeniui būtų perdaug nemoksliškas, per sentimentalus. Kad jis gyvena ir kad mirs, jam yra paprasti, neginčijami ir nediskutuotini gamtos faktai. Jei gyvenimas yra neprie-žastingas atsitiktinumas, tuomet svarstyti jo prasmę — tai tik bereikalingai burną aušinti. Ir apie gyvenimą daug kalbėti nėra ko, ypač kol jis rieda sėkmingai, be didelio asmeninio skausmo ir sukrėtimų.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai