Neramu, sesele Aiste,
Šiaurei uždegant pašvaistę.

Šaukia ji tave namučio,
Kai nuo marių vėjas pučia.

Tik įspėja liūdnos bangos
Ir grandinėse sužvanga.

Neskubėk, jaunoji sese,
Žilvinėlio neberasi.

Jį birželio naktį tykią
Buvo dalgiai pasitikę.

Viesulai ant marių siuto,
Atlinguoja kraujo putą.

Juodos gilumos sujunda,
Suvaitoja skaudų skundą.

Vėl banga į širdį bloškia —
Jį kaip dobilą nuraškė.

Maldai rankeles sudėki,
Gal nudžius veidai sudrėkę.

Neramu, sesele Aiste,
Šiaurei uždegant pašvaistę.