| |
|
|
2 vasaris
|
|
FILOSOFIJA LIETUVOJE XVI - XVIII AMŽIAIS |
 |
 |
 |
|
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS
|
R. PLEČKAIČIO STUDIJA
Filosofija Vilniuje ir tuo pačiu Lietuvoje pradėta dėstyti jau 1571 m., t.y. gerus aštuonerius metus prieš universiteto atidarymą, ir buvo dėstoma, galima sakyti, be pertraukos (tiktai 1655-1662 m., kai rusų-kazokų žiaurios invazijos metu neveikė universitetas, nebuvo ir filosofijos) visą Vilniaus universiteto egzistavimo laiką. Pradžioje buvo skaitomas tiktai kas treji metai pasikartojąs scholastinės filosofijos kursas, o 1635 ir 1639 m. įvedus kitus du panašius paraleliai dėstomus kursus ir apie tą pat laiką (pirmą sykį 1642 m.) pradėjus atskirai skaityti moralinę filosofiją arba etiką, buvo pasiekta anuomet universitetuose įprasta filosofijos studijų apimtis. 200 metų laikotarpiu filosofijos Vilniuje sėmėsi tūkstančiai studentų; ten tik jos dėstytojų Vilniaus universitete iki 1774 m. autorius R. Plečkaitis išvardija 205, o studentų skaičius buvo bent 20-30 kartų didesnis.
Lig šiol iš pačių lietuvių neatsirado nė vieno, kuris būtų ėmęsis moksliškai tyrinėti filosofijos senajame Lietuvos universitete istoriją. Šį tą randame lenkų kalba pasirodžiusiuose aprašymuose, ypačiai pačiame Vilniuje gyvenusių ir dirbusių autorių: J. Bielinskio ir VI. Tatarkevi-čiaus. Bet jiems rūpėjo pirmiausia sutelkti faktinę medžiagą, o ne gilintis į filosofijos raidą. Be to, tokioje J. Bielinskio Vilniaus universiteto istorijoje ("Univversytet Wilenski, 1579-1831", : tt, Krokuva 1899-1900) yra daug paviršutiniškumo ir grubių netikslumų. "Belinskis išvardija 31 akademijos filosofijos profesorių, nurodydamas dėstymo metus. Tačiau 10 tų asmenų Vilniaus akademijoje filosofijos nedėstė. Tik 4 asmenų filosofijos dėstymo metai nurodyti tiksliai. O juk Vilniaus akademijoje filosofijos paskaitas skaitė 200 asmenų". — pastebi Romanas Plečkaitis čia aptariamoje knygoje (p. 9). VI. Tatarkevičius savo prieš pusšimtį metų išleistoje studijoje "Mater-jaly do dziejovv nauczania filozofii na Litwie" Krokuva 1926) surinko daug vertingos medžiagos, liečiančios filosofijos dėstymo organizavimą Lietuvoje. Jo sutelktos žinios apie Lietuvoje rankraščiuose išlikusius filosofijos paskaitų užrašus yra svarbus išeities taškas išsamesniems tyrinėjimams. Jis bandė panagrinėti ir vieną kitą pačios filosofijos raidos bruožą, bet dar toli iki pilno vaizdo, iki vispusiškos dviejų šimtmečių laikotarpyje pasireiškusių tendencijų analizės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MACEINOS FILOSOFIJOS SAMPRATA IR METODAS |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS L. NAVICKAS
|
1. Kelios įžanginės mintys
Nors Renė Descartes'o Discours de la mė-thode (1637) žymi naujųjų amžių filosofijos pradžią, metodo klausimas filosofijoje niekados nebuvo tiktai moderniosios minties rūpestis. Pirmąsias pastangas metodiškai mąstyti galime atpažinti net prieš-sokratinėje filosofijoje. Viename fragmente mįslingasis Heraklitas šitaip prasitaria: "Aš tyrinėjau save". Vadinasi, filosofuoti — tai pasinerti savo sąmonėje ir ręsti, kurti idėjas; tai atkakliai galynėtis su žodžiais, kad jie atitiktų, išreikštų (ar nors atspindėtų) tikrovę. Žodžiu, filosofuoti reiškia nuosekliai ir metodiškai veržtis į tikrovės šviesą ir esmę.
Jokia filosofinė doktrina negimsta ir neišsivysto spontaniškai ir beatodairiškai. Kiekvienas rimtas tiesos atskleidimo darbas nėra tiktai paprastas (nors jis ir būtų labai logiškas) žodžių derinimas ar subjektyviu kaprizu motyvuota spekuliacija. Filosofuoti, kaip trumpai taria Paul Tillich savo Systematic Theology, reiškia mąstyti metodiškai ir sistematiškai. Spontaniškai ir nemetodiškai mąsto, kaip taikliai pastebi Kari Jaspers, tiktai vaikai ir protiškai sutrikę asmenys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MACEINOS RELIGIJOS FILOSOFIJA |
|
|
|
|
Parašė KĘSTUTIS SKRUPSKELIS
|
 Didieji scholastinės filosofijos atstovai vienu ir tuo pačiu metu stengėsi įrodyti, kad Dievas yra, ir atskleisti, kas Jis yra. Šv. Anzelmo Kenterberiečio formulė, kad Dievas esąs tas, už kurį aukštesnio suvokti negalima, iš vienos pusės grindžia ontologinį Dievo buvimo įrodymą, tačiau iš kitos, tartum sukaupdama visą krikščioniškąją išmintį, atveria kelią pilnai teologinei sistemai. Pagal Anzelmą, ta formule galima išskirti visus Dievui priklausančius atributus iš tų, kurie Jį tik žemintų. Pavyzdžiui, Dievas negali būti medžiaginis, nes už medžiagą yra kažkas aukštesnio. Panašiu keliu ėjo ir šv. Tomas Akvinietis. Kiekvienas iš jo penkių Įrodymų baigiasi savita išvada. Pirma sužinoma, kad turi būti pirmasis judintojas, kūrėjas, būtis, paženklinta būtinumu, gerumu bei išmintimi, ir tiktai tada teigiama, kad taip suprasta būtis yra Dievas.
Kad šis scholastikų pasirinktas kelias buvo išmintingas, parodė David Hume, pašiepdamas vėlesniųjų laikų natūraliosios teologijos atstovus: jų Dievas tesąs suvis kaip žmogus, ir tokiu būdu — mirtingas, trumparegis mechanikas, kuris po daugelio atmatų krūvon išmestų pasaulių galų gale nulipdė dabartinį. Ir natūralioji teologija į šią pašaipą atsiliepti negalėjo. Sutelkusi visas savo jėgas, ji stengėsi parodyti, kad Dievas iš tikrųjų yra, tačiau klausiama, kas Jis per vienas, turėjo pasitenkinti Jo blankiu su žmogumi lyginimu. Kada Dievas nusakomas tik tuo, kad Jis kažin kaip panašus į žmogų, pasilieka kiekviena vaizduotė laisva Dievą matuoti savu matu.
Religijos filosofija (I dalis, 1976, 332 psl.) veikale Maceina vengia scholastikos pramintų takų, Dievo buvimo bei jo apibūdinimo problemą palikdamas kitiems, o savo svarstymus pradėdamas ten, kur jie baigia. Tuo pačiu jisai nepakliūva į natūraliosios teologijos aklavietę, Dievo supratimui skirdamas maždaug du trečdalius savo veikalo puslapių. Maceinos Dievas anaiptol nepuola ligi žmogiškom silpnybėm paženklinto mechaniko. Tačiau čia ir susiduriame su pačiu pagrindiniu klausimu, kurį turime atsakyti, Maceinos veikalą bevertindami. Atmetęs Dievo metafiziką ir pasirinkęs Dievo ontologijos kelią, ar Maceina iš viso gali apie Dievą kalbėti? Ar jam lieka žodžių, sakinių Dievui atskleisti? Kad Maceina netyli ir neprasiveržia mistinėmis giesmėmis, kaip kartais sakoma apie Tomą, ar tai nėra ženklas, kad jis pasilieka metafizikos plotmėje?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
