| |
|
|
4 balandis
|
|
Parašė Administrator
|
Inž. J. Gimbutas ir gyd. K. Ambrozaitis
Bendriausia reikšme profesionalas tai "žmogus, pasirinkęs kokį nors darbą nuolatiniu užsiėmimu, savo profesija". Taip apibrėžtą šį žodį "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" iliustruoja tokiu pavyzdžiu: "profesionalas fotografas", atseit, ne paprastas foto mėgėjas, bet šiuo darbu ir besiverčiantis. Mūsų išeivinėj vartosenoj "profesionalo" žodis pamažu įgijo ir tą siauresnę reikšmę, kuria amerikiečiuose kalbama apie profesionalus kaip priklausančius profesijai, reikalaujančiai atitinkamo išsimokslinimo ("engaged in one of the learned professions"). Anksčiau buvome įpratę ta reikšme vartoti "inteligento" žodį. Pastarasis žodis, nors ir gana neapibrėžtai, implikavo ne tik profesinį išsimokslinimą, bet ir apskritai šviesumą. "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" tad ir aiškina "inteligentą" kaip "protinio darbo žmogų, mokytą, apsišvietusį žmogų; šviesuolį". Iš amerikiečių perimtas "profesionalas" nebeturi tokios žmogiško šviesumo konotacijos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
— Vasario 16-tosios proga Lietuvos atstovas dr. S. Bačkis Washingtone suruošė priėmimą, į kurį atsilankė JAV valdžios, svetimų valstybių atstovai ir to miesto bei apylinkės lietuviai. Priėmimą suruošė ir Lietuvos gen. konsulas A. Simutis su Vliku New Yorke. Priėmime dalyvavo kai kurių valstybių konsulai, žymūs amerikiečiai ir kviesti lietuviai.
— Šeštasis Baltų vakaras Kanados parlamento rūmuose Ottawoje šiemet įvyko
kovo 1 d. Savo atsilankymu pabaltiečius pagerbė 4 ministrai, 30 senatorių, 50 parlamento narių, Vatikano atstovas Kanadai, JAV ir Vak. Vokietijos ambasadoriai, kitų valstybių žemesnio laipsnio atstovai, žymiųjų laikraščių korespondentai ir visų trijų tautų konsulai bei visuomenės veikėjai. Pagrindinę kalbą pasakė Kanados krašto apsaugos ministras B. Danson. Koncertinę programą atliko pianistas P. Za-rins, smuikininkas A. Jansons ir kt. Lietuviams atstovavo solistai Gina Čap-kauskienė, Rimas Strimaitis ir pianistas Jonas Govėdas. Vakarą organizavo Kanados Baltų Federacija.
Amerikos Lietuvių kultūros archyvo Alka statyba jau pradėta Putname. Numatoma užbaigti šį rudenį. Telkiamos aukos. Finansų komitetui vadovauja Juozas Kapočius. Aukos siunčiamos šiuo adresu: ALKA, Putnam, Ct 06260.
— Kun. Petrui Ažubaliui vasario mėn. suėjo 60 m. amžiaus. Jis klebonauja naujai įsteigtoje Lietuvos kankinių parapijoje Toronte ir šiuo metu vykdo plačios apimties parapines statybas.
— Lietuvių muziejų Baltimorėje vasario 12 atidarė miesto meras D. Schae-fer. Jam įrengti gauta parama iš valdžios. Muziejaus iniciatorius — Algimantas Grintalis. Be nuolatinių eksponatų, muziejuje bus ruošiamos įvairios parodos bei seminarai.
Radijas Margutis sulaukė 50 metų. Jo steigėjas Antanas Vanagaitis. Anksčiau ėjo tuo vardu ir mėnesinis žurnalas (1928-1951). Mirus A. Vanagaičiui, radijo programų išlaikymu rūpinosi jo našlė Lilija Va-nagaitienė, kuri sykiu su programų vedėju poetu Algimantu Mackum 1964 m. mirė automobilio nelaimėje. Dabar radijo finansus tvarko komitetas, kuriam vadovauja V. Adamkus. Programas paruošia Petras Petrutis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KELIAUJANT PO SAVĄSIAS VALDAS |
 |
 |
 |
|
Parašė Pr. Visvydas
|
Kazio Bradūno "Alkana kelionė"
A. Nyka-Niliūnas "Vyno stebukle" nupiešė nykų egzilio žemės vaizdą: "Nepažįstami augmenys! Gamtos katastrofoje gimusi žemė/ Mirusios dilgės šiurenimas". Egzilis prilygsta laidotuvių eisenai. Poeto testamentas rašomas "pėdom ant kapo". Kraupus, bet dvasiškai teisingas vaizdas.
Ir Kazio Bradūno naujame rinkinyje "Alkana kelionė" egzodo poetus supa nemažiau nykus terenas: "Nėra drėgmės,/ Aplinkui vien smėlis", "Tolstančių metų/ Pėdas užpila smiltys". Egzodo poetai yra "kaktusai dykumoje", kurie "maitinasi mūsų krauju.
Kaip matome, abu žemininkai, sekdami Ovidijaus tradicija, išeiviškoje būklėje mato vien nebūtį. Vis dėlto Bradūno "kaktusui" duota ypatinga misija — poetinės tiesos dygliais durstyti tautiečių dvasią ir maitintis jos krauju. Kraujas simbolizuoja tautos tragizmą, vingiuojantį per visą mūsų praeitį ir dabartį. Kraujo lašas, ištryškęs iš skaudžios patirties dirvonų, turi ir gydančią galią. Jis reikalingas "sunkiai, pavargusiai širdžiai". Tai dovana, kurios nusipelno keliaujantis ir su kaukais bendradarbiaujantis poetas. "Jie man girioj suranda/ Spindintį kraujo lašą". Tarsi stebuklingąjį Gralį. Tokiu būdu poetas randa išeitį iš egzilinės nebūties. Laisvės užakcentavimu pradėta kelionė jį nuveda į kūrybinę tiesą:
Niekas negal man uždrausti
Grįžt į tėvynę:
Nei okupanto sargybos,
Nei savieji politikai —
Nusilaužiu poezijos šaką,
Išdrožinėju lazdą eilėraščiais
Ir pasileidžiu kelionėn.
(Dovana, 20)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DR. JONAS BASANAVIČIUS — LIETUVIŲ MOKSLO DRAUGIJOS STEIGĖJAS IR UGDYTOJAS |
|
|
|
|
Parašė JONAS PUZINAS
|
Įvadinės pastabos
Rodos, dar netolima praeitis, o pernai balandžio 7 d. sukako 70 metų, kai Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija ir vasario 16 d. minėtas penkiasdešimtmetis nuo mūsų tautinės sąmonės žadintojo, lietuvių tautos atgimimo tėvo, kovotojo dėl Lietuvos laisvės, Vasario Šešioliktosios akto signataro dr. Jono Basanavičiaus mirties. Dideli šio mūsų didžiojo tautos vyro darbai, atlikti lietuvių tautos praeities problemų narpliojimo srityje, didžiulis įnašas įdėtas ir mūsų tautosakon, bet vienas iš akivaizdžiausių jo kultūrinių vertybių telkimo vaisius — įsteigimas Lietuvių mokslo draugijos (LMD) ir vadovavimas tai organizacijai ištisus du dešimtmečius. Ta draugija labai daug prisidėjo prie Lietuvos mokslo ir kultūros ūgio, todėl pravartu kiek platėliau žvilgterėti į jos nuveiktus darbus.
Ankstyvesnės pastangos mokslo draugijai steigti
Aušrininkai, ypačiai "Aušros" įsteigėjas dr. J. Basanavičius, puikiai suprato mokslo reikšmę atgimstančiai Lietuvai. J. Basanavičius jau 1879 m., dar būdamas Maskvos universiteto studentu, kėlė mintį steigti lietuvių mokslininkų draugiją. Šis klausimas ypačiai suaktualėjo, kai 1880 m. Tilžėje buvo įkurta "Litauische Litterarische Gesell-schaft", kurios tikslas buvo rinkti medžiagą apie bemirštančią lietuvių tautą. Ši draugija, kad ir turėjo lietuvišką vardą, bet buvo grynai vokiška. Todėl didis lietuvių bičiulis Jurgis Sauerveinas - Girėnas, "Lietuviais esame mes gimę" autorius, 1882 m. klaipėdinėje "Lietuviškoje Ceitungoje" (Nr. 12) rašė, kad prūsų lietuviams, norint išsaugoti savo gimtąją kalbą, būtina steigti sekmadienines mokyklas lietuvių kalbos mokytis ir kurti "mokslo draugystę", kuri neštų šviesą į Lietuvą, leisdama populiarias lietuviškas mokslo knygas ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATEROSKLEROZINIAI KRAUJAGYSLIŲ PAKENKIMAI IR KLINIKINĖS KOMPLIKACIJOS |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS BUTKUS
|
Arterinių kraujagyslių ateroskleroziniams pakenkimams būdinga tai, kad sienelės vidiniame sluoksnyje (intima) padaugėja lygiųjų raumenų ląstelių, susikaupia jungiamojo audinio, įskaitant kolageną, elastiną ir proteoglikanus. Šalia to, smarkiai kaupiasi riebalinės medžiagos (lipidai) ląstelių viduje ir jų išorėje.
R. Virchkow1 dar praeitame šimtmetyje įrodinėjo, kad kraujagyslių ateroskleroziniai pakenkimai prasideda nuo endotelio ląstelių pažeidimo. Endotelis kontroliuoja medžiagų difuziją į tolimesnius kraujagyslių sienelės sluoksnius. Pro jį, ypač plonuose kraujagyslių kapiliaruose, tarp plazmos ir kraujagyslių sienelės esančio skysčio, vyksta labai judri mažų ir didelių molekulių kaita.
Daugelis medžiagų, kurios pažeidžia endotelio paviršių, apnuogina po juo esantį jungiamąjį audinį. Naujieji tyrimai rodo, kad dėl to prie jo prilimpa kraujo plokštelės (trombocitai), kurios agreguojabei atpalaiduoja tam tikras chemines medžiagas (plokštelių veiksnius). Endotelis gali būti pažeistas: (1) mechaniniu,23, (2) cheminiu ir (3) imunologiniu5"6 būdu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
