| |
|
|
5 gegužė
|
Mėlynas atspindys, aliejus, 52 x 52 New Yorkas, 1977 m.
VLADAS ŽILIUS yra jaunas (g. 1939), bet jau toli pažengęs dailininkas - disidentas, prieš trejetą metų atvykęs iš okupuotos Lietuvos ir įsikūręs New Yorke. Jo abstraktūs paveikslai pasižymi dramine jėga, subtilia faktūra, spalvingumu ir puikiai išbalansuota konstrukcija. Dailininkas kuria daugiausia aliejumi, bet mėgsta akvarelę ir grafiką. Visa kūryba išreiškia kosmines formas bei ritmą ir ją galima vadinti filosofine.
Vladas Žilius yra baigęs aukštąją meno mokyklą bei Vilniaus meno akademiją ir savo parodas turėjęs Vilniuje 1966, 1968, 1971, 1974 m. Taip pat 1976 m. Chicagoje, Los Angeles, 1977 New Yorke. Be to, jis yra dalyvavęs grupinėse grafikos parodose Maskvoje, Varšuvoje, Krokuvoje, Sofijoje, Amsterdame, Barcelonoje ir 1977 m. su tapyba: Washington International Art Fair ART 77, Jane Haslem ir B. David (grafika) galerijose, Arts Club of Washington, Kiplinger Editors Building ir Marvin Center.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DR. JONAS BASANAVIČIUS — LIETUVIŲ MOKSLO DRAUGIJOS STEIGĖJAS IR UGDYTOJAS |
 |
 |
 |
|
Parašė JONAS PUZINAS
|
 Prof. dr. Jonas Puzinas,
šio straipsnio autorius, balandžio 14 staiga miręs Chicagoj e.
Velionis buvo gimęs 1905 spalio 1 Deltuvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Gimnaziją baigė Ukmergėje 1925. Studijavo Kauno universitete, kurį baigęs švietimo ministerijos buvo išsiųstas į Heidelbergo universitetą studijuoti proistorės, lyginamųjų kalbų ir archeologijos. 1934 iš Lietuvos proistorės gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs dėstė Humanitarinių mokslų fakultete. 1939 apgynė habilitacinį darbą (iNaujausių pro-istorinių tyrinėjimų duomenys", gaudamas privatdocento, kiek vėliau docento ir profesoriaus titulus. 1941 - 1944 buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Vilniaus universitete, o 1941 -1942 pavadavo rektorių. Tremtyje tęsė mokslinį darbą, taip pat mielai jungdamasis ir į visuomeninį - kultūrinį. 1945 - 1949 profesoriavo Pabaltijo universitete Pinneberge, eidamas ten prorektoriaus pareigas. Tiek Lietuvoje, tiek tremtyje daug rašė savo srities moksliniais klausimais, bendradarbiavo spaudoje, buvo vienas iš Lietuvių enciklopedijos redaktorių ir dalyvavo organizaciniame darbe. Ypač paminėtina tai, kad velionis Lietuvoje paruošė nemaža jaunųjų archeologų. Jis buvo ir Aidų nuoširdus bičiulis bei bendradarbis.
Visuotiniai susirinkimai — intelektualinio brandumo demonstracija
Draugijos darbo sąlygos visą laiką buvo sunkios. Rusų okupacijos metu draugijos veikimas visaip buvo varžomas: reikalauta, kad draugijos protokolai būtų rašomi rusiškai; kad draugija kasmet siuntinėtų gubernatoriaus įstaigai ne tiktai valdybos narių, bet ir visų narių bei kandidatų sąrašus, nurodant jų užsiėmimą ir adresus; kad prieš visuotinį susirinkimą būtų pristatyta darbotvarkė ir pranešta, kas ir kokius referatus skaitys; draugijos susirinkimai negalėjo būti vieši, juose galėjo dalyvauti tik draugijos nariai. Tačiau rusams nebuvo lengva nustatyti, kas yra draugijos narys, kas — ne. Todėl metiniuose susirinkimuose dažnai būdavo daugiau svečių, negu narių. Rusų laikais ir vokiečių okupacijos metu į draugijos visuotinius susirinkimus suvažiuodavo lietuvių šviesuomenės iš visos etnografinės Lietuvos, net iš Rusijos, Lenkijos ir kitur. Iš tiesų tai būdavo tikri lietuvių suvažiavimai, kuriuose (ypačiai sekcijose) būdavo aptariami visokie lietuvių kultūros ir net politikos klausimai. Tik lenkų okupacijos metu, nutrūkus Lietuvos ir Lenkijos santykiams, į susirinkimus atvykdavo tik Vilniaus krašto inteligentija. Susirinkimų eigą sekdavo lenkų policijos ir saugumo pareigūnai.
Visuotiniai narių susirinkimai buvo šaukiami vieną kartą per metus, tarp birželio ir gruodžio mėnesių.
Susirinkimai vykdavo "Rūtos" draugijos patalpose, Šv. Jurgio prospekte (vėliau Gedimino g.). Draugijai vadovaujant J. Basanavičiui, buvo sušaukta 19 visuotinių susirinkimų, kurie trukdavo 2, 3, 4 ir net 5 dienas. Gausiausi susirinkimai buvo nuo 1909 iki 1918 m., kada suvažiuodavo nuo 100 iki 260 žmonių. Tik karo metu ir lenkų okupacijos laikais tas skaičius buvo mažesnis. Gausiausi susirinkimai buvo šiais metais: 1911 m. — 203 žmonės, 1912 m. — 261, 1913 m. — 225, 1918 m. — 254 (A. Valaitis, Iš Lietuvių Mokslo Draugijos istorijos, 1. c, p. 369). Karo metu susirinkimai buvo labai negausūs, nes nemaža dalis narių pasitraukė į Rusiją, o kiti dėl susisiekimo suvaržymų negalėdavo atvykti Vilniun. Todėl 1915.VI.23-26 susirinkime, dar prieš vokiečiams už-
---------
Tęsinys iŠ Š. m. Aidų Nr. 4
----------
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TARPTAUTINIS PEN KLUBAS — PASAULINĖ RAŠYTOJŲ ORGANIZACIJA |
|
|
|
|
Parašė Pi.
|
Užpernai išeivijos spaudoj nuskambėjo Lietuvių rašytojų draugijos kreipimasis į Tarptautinį PEN Klubą Tomo Venclovos emigracijos reikalu. O praėjusį gruodį įvykusiame PEN Klubo suvažiavime Sidnėjuje, Australijoje, Tomas Venclova jau dalyvavo kaip PEN ir kartu Lietuvių rašytojų draugijos narys. Šiaip ir išeivijoje, ir Lietuvoje apie PEN Klubą, vienintelę pasaulinės apimties rašytojų organizaciją, retai teužsimenama. Užpernai Literatūroje ir Mene skaitėme apie rašytojo Romualdo Lankausko lankymąsi Danijoje, kur jis buvo tenykščio PEN Klubo sekretoriaus svečiu. Prieš kokį keliolika metų poetas Justinas Marcinkevičius, kaip svečias stebėtojas, su sovietine delegacija dalyvavo PEN Klubo valdybos posėdyje Airijoje. Pastarųjų dešimties metų būvyje Lietuvos spaudoje pasirodė tiktai pora žinučių, kelios užuominos —vieni trupiniai apie įtakingiausią tarptautinį rašytojų sambūrį. Su PEN Klubu vertėtų artimiau susipažinti, nes su juo ir ateityje susikryžiuos ne tik pavienių svečių, bet ir visos lietuvių rašytojų bei kultūrininkų šeimos keliai.
Tarptautinis PEN Klubas gimė 1921 metais, pirmojo pasaulinio karo poveikyje. Beprasmės masinės žudynės taip sukrėtė Europos rašytojus, kad jie visais būdais ėmė siekti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo. Kai kurie jų tikėjosi, kad rašytojai suvaidins svarbų vaidmenį šovinistinių audrų apmalšinime ir taikingos Europos kultūrinės bendruomenės sukūrime. Ši viltis ir tarptautinės rašytojų organizacijos idėja susilaukė plataus atgarsio. Užpernai, 56-aisais PEN Klubo gyvavimo metais, jam priklausė beveik šimtas skyrių visuose kontinentuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KATALIKŲ SPAUDOS BIURAS LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė Juozas Prunskis
|
 Kun. dr. Juozas Prunskis,
uolus žurnalistas, patvarus laikraščių bei žurnalų redaktorius, įvairios tematikos knygų autorius, gausybės literatūrinių, mokslinių bei visuomeninių premijų mecenatas, praėjusį gruodį sulaukęs 70 m. amžiaus. Jubiliato spalvingo gyvenimo veikloj ypač minėtini šie faktai: jis 1936-1939 XX Amžiaus vyr. redaktorius; 1939-40 Katalikų veikimo centro spaudos biuro direktorius: nuo 1948 m. Draugo redaktorius; visų katalikiškų laikraščių bei žurnalų bendradarbis, pasirašąs pavarde ir Žvilbučio bei Daugailio slapyvardžiais; komunistų gaudomas, Lietuvą paliko 1940 ir tuojau atvyko į JAV. Tai pirmaujantis lietuvių žurnalistinės darbuotės veteranas, kurio nesulėtino jubiliejinio amžiaus svoris.
Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, buvo gyvai jaučiamas reikalas uolesnio švietimosi ir geresnės informacijos. Visos grupės šioje srityje ėmė organizuotis. Iš pradžių gal geriau sekėsi kairesnėms grupėms, kurios turėjo daugiau šaltinių miestuose, kur buvo daugiau švietimosi centrų, kur pašto pristatymas buvo betampąs kasdieniu. Kaime — iš daugelio ūkių buvo išvestas kone paskutinis arklys ar karvutė, ir reikėjo ilgesnio laiko atsigauti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Gld.
|
Latvių rašytojas Anšlavs Eglitis, kurio novelė spausdinama šiame Aidų numeryje, gyvena Pacific Pali-sades, Californijoje. Losangeliškiai literatai lietuviai laiko jį savu, savo bičiuliu. Toks jis yra ir visai lietuvių raštijai — nuoširdžiai ja besidomįs, platokai pažinęs ir rašęs apie ją latvių spaudoje.
Gimęs Rygoje 1906 m. spalio 14 d., Anšlavs Eglitis paveldėjo polinkį į literatūrą iš savo tėvo Viktoro Eg-ličio, kuris buvo rašytojas. Nuo 1928 iki 1935 m. Anšlavs studijavo Latvių meno akademijoje. Greta dailės literatūra tampa jo gyvenimu ir jo kūrybinių siekių išraiška. 1944 m. jis palieka Latviją, pasirinkęs tremtinio dalią ir kūrybos laisvę.
Dailėje, sako Lietuvių Enciklopedija, jis realistinių pradų ir tam tikros stilizacijos adeptas. Jo literatūrinis kelias labai šakotas. Žanrinė gausa ir išmanūs siužetai leidžia jaustis vienodai stipriai dramoje, lyrikoje, apysakoje, romane, essay sferoje. Jo elegantiškos komedijos turi didžiulį populiarumą. Jaunystėje atidavęs duoklę Carlo Goldoni stiliui, dabar Eglitis rinktinai subtilus ir savitas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
