Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis


FILOSOFIJOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais

2. Santykis su filosofija
Mano gyvenimą valdo kažkokia priešingybė: netapti tuo, kuo norėjai, o tapti tuo, kuo nė negalvojai. Stodamas į kunigų seminariją ir, iš jos išmestas, vėl į ją grįždamas (1929-30), mėginau tapti kunigu. Netapau. Linkdamas į literatūrą savo vidumi ir ruošdamasis pedagogikai savo studijomis, tapau — filosofu. Dr. J. L. Navicko apibūdinimas, kad man "dialektika niekados nevirsta 'keliu', metodu, nors filosofijos istorijoje nuo Zenono iki Merleau-Ponty dienų ji buvo žinoma tiktai metodo vardu" (A 63), kelia aikštėn gilią žmogiškojo būvio sanklodą: išsivystyti į savo priešingybę. Nes dialektika iš tikro nėra tiktai metodas. Jei mūsų būvis nebūtų suręstas dialektiškai, tai dialektika kaip pažinimo 'kelias' būtų grynas scholastinių ginčų žaismas protui miklinti. Neiginys arba priešingybė tampa mąstymo stumtimi tik todėl, kad ji yra mūsų gyvenimo stumtis. Mano santykyje su filosofija šitoksai dialektinis stūmiklis yra tiesiog apčiuopiamas.
Skaityti daugiau...
 
DAILININKO VLADO MEŠKĖNO KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GENOVAITĖ KAZOKIENĖ   

Dailininkas Vladas Meškėnas Australijos dailės gyvenime yra viena iš žinomųjų figūrų: dalyvauja iškiliųjų to krašto dailininkų metinėse dailės parodose, laimėjo keletą pirmųjų premijų, įtrauktas į Australijos dailininkų enciklopediją. Reiškiasi kaip portretistas, piešėjas, tapytojas ir žanrinio stiliaus dailininkas.

Vladas Meškėnas yra gimęs 1916 metais. Nuo pat vaikystės piešimas jį traukė su didele jėga: kur tik prieidamas, vis piešė savo aplinkoje sutinkamus modelius, savo šeimos narius, draugus. Nuo pačių anksčiausių bandymų jį masino žmogaus vidaus gyvenimas, kurį įžvelgė per išviršines formas. Dar iš Lietuvos išlikę jo piešti tėvo ir motinos portretai stebina mus savo precizišku realistiniu atlikimu, žinant, kad tai 14 metų berniuko darbai. Tėvo piešinyje (1930) veido nematome, tačiau parėmusios galvą rankos, nusmukęs palto skvernas ir suklišę batai mums neklystančiai perduoda vargo, skausmo ir rūpesčių kupiną pasaulį. Tai prigimtas piešimo ir įsijautimo talentas.
Skaityti daugiau...
 
BALYS SRUOGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BLEKAITIS   
Gyvenimo ir kūrybos kelio bendrieji bruožai

I

Balys Sruoga ateina iš vis augančio, vis labiau miglos gaubiamo laiko nuotolio toks pat didelis, kaip visada. Kaip kadaise studento akimis pirmą kartą pamatytas klegančiame humanitarų koridoriuj. Už visus aukštesnis — dėl to jam ankštoka koridoriuje, drabužyje, ankštoka gyvenime, kasdienybėje.
Labai rimtas, bet ne piktas, nei paniuręs, nepasipūtęs. Atokus, pats sau vienas, bet ne išdidus. Profesorius, dramaturgas, poetas, kritikas — ir šiaurės aukštaitis nuo Vabalninko.
Kai Balys Sruoga tenai gimė Baibokų kaime, anas šimtmetis jau buvo labai senas, jam buvo belikę ketveri metai, o diena turėjo būti speiguota — vasario pradžia Lietuvoje. Kai mačiau jį pirmą kartą, tas rimtas vyras artėjo ir prie "rimto" amžiaus — 40-ties metų. Anuomet jo veide nesimatė pragyventų etapų pėdsakų. Vaikystės kaimo. Jaunatvės poetiškos sielvartingos pozos, su karoliais ant kaklo ir plaukais ligi pečių. Neatspėtum temperamento, audringų, svaigių eilių. Bet ir ateitis dar nebuvo metusi jam ant veido savo tragiško šešėlio.
Skaityti daugiau...
 
VLADO MEŠKĖNO PORTRETAI PDF Spausdinti El. paštas
Šiame puslapyje: Mr. & Mrs. Weaver Hawkins, 1962. 405 puslapyje viršuje pirmas — Donald Grant, 1975; viršuje antras — V. Kabailienė; apačioje pirmas — S ir Russel Drysdale, 1963; apačioje antras — Sir William Dobell, 1964. Visi portretai aliejiniai.

Skaityti daugiau...
 
25-KIOS EUROPINĖS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Vidzgiris   

Š. m. liepos 16 - 23 Freisinge, Vakarų Vokietijoje, Kard. Doepfnerio rūmuose, įvykusi 25-oji europinė Lietuviškųjų studijų savaitė kartu atžymėjo ir savo gyvavimo šimtmečio ketvirtį. Tai dėmesio verta sukaktis pirmiausia išeivijos sąlygomis, kaip ištvermės laimėjimas prieš daugiau sklaidančias negu telkiančias jėgas. Neniekintina sukaktis nė bendrai lietuviškosios kultūros istorijos požiūriu, būtent periodiškai rengiamų susitikimų prasme. Pasižvalgę praeityje, argi daug be-priskaičiuotume tokios rūšies renginių, pasiekusių šimtmečio ketvirčio ribą?

Kai kuriais požiūriais šios europinės savaitės yra labai savitas, o gal net ir unikalus, periodinis susitikimas. Savo geografine padėtimi jos vyksta arčiausia Lietuvos, tame pačiame žemyne, ir yra daugeliui, ypač vasarą keliaujantiems į Lietuvą ar iš jos atvykstantiems, savotiška pusiaukelė; sava, jauki sustojimo vieta, kur galima pajusti gyvą lietuviškos širdies plakimą viso žemės rutulio mastu. Ne veltui šias savaites prof. J. Eretas yra pavadinęs lietuviškąja statio orbis.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai