Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1947 m. 2 gegužė
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
J. Girnius — Filosofija ir politika ................................... 49
V. Ališas — Skaisti kertė (eilėr.) ................................... 53
J. Aistis — Gegužinės (eilėr.) ......................................... 55
A. Vaičiulaitis — Ožio balsas (novelė) ........................... 56
A. Maceina — Kultūros tragizmas (2) ........................... 57
M. Alseikaitė-Gimbutienė — Priešistorinių laikų ryšiai
su lietuvių liaudies kultūra .............................................. 62

L. Dovydėnas — Yra dėdė Amerikoj ............................. 68
St. Barzdukas — Auklėjimo ir visuomeninio brandinimo
reikalai tremties mokykloje ............................................ 72

Z. Ivinskis — Lietuvių tautos valstybinės sąmonės
reikšmingieji etapai (2) ................................................... 75
A. P-nis — Mistral ir Hesse ........................................... 80
Denis de Rougemont — Europa serga
(Išvertė V. Trumpa) ......................................................... 84


MŪSŲ BUITY
J. Kiznis — Bubulis ir Dundulis ...................................... 86

KŪRYBOS PASAULY .................................................... 94
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJA IR POLITIKA MINTIES IR GYVENIMO SANTYKIŲ KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   

Žemiau spausdinamasis straipsnis yra parašytas kaip įvadinis skirsnelis platesnės apimties darbui. Jo uždavinys todėl ir nėra klausimą išspręsti, o tik iškelti. Ir, būtent, mūsų supratimu, filosofijos ir politikos santykių klausimas savyje slepia ne kita, kaip minties ir gyvenimo, principų ir faktų, „idealizmo“ ir „realizmo“ problemą. Tai šiai temai ir teikia platesnę reikšmę. Ir šita prasme tai, ką mes vadiname filosofija, reiškia ne tik „grynąją“ filosofiją, bet ir apskritai kiekvieną minties kūrybą, rodančią žmogui naujus kelius. Lygiai ir politikos terminu manome ne tiktai „grynąją“ politiką, bet ir apskritai kiekvieną visuomeninės prasmės veiklą (tiek socialinę, tiek ekonominę). — Autorius.

1. Klausimo prasmė
2. Politikas: „kaltinu filosofiją“
3. Filosofas: „kaltinu politiką“
4. Politikos ir filosofijos konflikto prasmė

Skaityti daugiau...
 
SKAISTI KERTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VENANCIJUS ALIŠAS   

Kiek laiko prasėdėjau ant šitų akmenų?
Aplinkui visa šičia tyla ir ilgesys...
Aušra ar atmininių slaptingas šlamesys
Prisiglaudė prie veido sukruvintu sparnu?

Į kur iš uosto plauksit, o gedulo laivai?
Jūs liūdną siluetą miegūstam vandeny
Matau iš lėto tolstant ... — Ir pasivaideni
Tu, tolstanti jaunyste, taip aiškiai, taip gyvai.

Yra kiekvieno mūsų širdy skaisti kertė,
Kurią tolydžio dengia šešėliai dideli,
Ir prie kurios mes niekad negalim priartėt.

O dieviška ekstaze, tu uždangą keli.
Nuo tų sapnų ir vilčių, kuriuos jau taip senai
Sapnuojam nesižiniai — kaip saulę pelynai.

 

San Paolo


 
GEGUŽINĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.Aistis   

Raškydami žiedelį aliai vieną
Ir stengdamies pralenkt vieni kitus,
Bėgiodavom žibuoklių po šlaitus,
Braidydavom šlapokšniuose purienų

Ir laipiojom ievas žiedų nukartas —
Apsvaigusys jaunyste ir kvapu,
Grožėjomės žolynu ir lapu,
Bėgiodami galilaukes neartas...

Seklyčioje, tarp vaško ir žiedų
Jaukaus, slaptingo kvapo bei maldų,
Stovėjo Dievo Motina, pamynus

Po kojų mėnesį ir žalčio narsą,
Stebėdama jaunimo veido varsą,
Vargų palaužtą Senį ir žolynus...

Villefranche-sur-Mer, 1945. V. 14

 
Ožio balsas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Vaičiulaitis   

Teta Tutkuvienė turėjo triobelę su dviem langais, sena otelį, kuri jau vaisių nevedė, šuniuką Muckį ir ožį su ožka. Tasai ožys buvo žymiausias gyventojas visame Smilgių kaime. Jo ragai buvo dailiai užriesti, kailis baltas, o barzda bemaž siekė žemę.

Ožka tetai Tutkuvienei davė pieno, obelis pavėsio, šuniukas ją gynė nuo vagių, ožys gi staipėsi pririštas prie baslio ir nuo ryto ligi vakaro mekeno. Reikėjo biaurybė pririšti, nes taip išdyko jisai, kad, būdavo, atsistoja vidury vieškelio ir laukia, kas pasirodys. Jeigu ratai atitrinkėdavo ar raitelis atjodavo, ožys pasitraukdavo į šalį. Jeigu eidavo senis, ar moteriškė, ar vaikas, praleisdavo keleivį, o paskui, įsibėgėjęs iš užpakalio, binkstelėdavo anam ragais į pakinkius.

Už tai jį. reikėjo pririšti žardyje prie stulpo. Bet jisai ir dabar nebuvo dykas. Ragais daužė tvorą, rupšnojo žolę ir mekeno, kaip iš galvos išėjęs.

Skaityti daugiau...
 
KULTŪROS TRAGIZMAS (2) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
3. SUSTINGIMO TRAGIZMAS
Kultūros kūrinys yra išvidinio žmogiškojo pasaulio apraiška. Tai, kas žmogaus dvasioje buvo praeinama, ne visai aišku ir ne visai tikra, kultūros kūrinyje įgyja pastovumo, ryškumo ir tikrumo. Kultūrinis kūrinys atsistoja priešais žmogaus dvasią, kaip amžinas dalykas priešais žlungantį, kaip tvarka priešais chaosą, kaip pilnatvė priešais užbraižą. Subjektyvinė dvasia tarsi pati save įvykdo savo veikaluose. Ir šitas jos pačios savęs įvykdymas jai yra būtinas, kad ji galėtų išlikti laiko tekėjime, kad ji galėtų gyventi istorijoje, kad ji apskritai galėtų istoriją tureli. Be kultūros kūrinio žmogus negalėtų pakartoti Horacijaus žodžių „exegi monumentum aere perennius“, nes objektyviniame gyvenime jis nepasiliktų jokia prasme, kaip jame nepasilieka kūdikiai ir gyvuliai. Žmogaus paminklas, kurio nesugeba suardyti „nei lietus, nei piktas šiaurys“, yra jo rankų veikalas. Jame žmogus įvykdo patį save, ir jame jis pasilieka istorijoje gyventi, pergalėdamas naikinantį laiko tapsmą.
Skaityti daugiau...
 
PRIEŠISTORINIŲ LAIKŲ RYŠIAI SU LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Alseikaitė-Gimbutienė   

Kokius ir kaip senus laikus siekia turtingoji, archajiškoji lietuvių liaudies kultūra? Ar jos šaknys glūdi tik toje „senovėje“, kuri dažnai teapima mūsų daugelio suvokimu vos 100—200 metų, ar jos tesiekia tik 19 amž. „balanos“ gadynę, kada lietuvis žibinčiais tesišviesdavo, vyžas dėvėjo, o Jo dvasinis pasaulis buvo pilnutėlis prietarų, burtų, kiekviena diena lydima įvairiausių papročių ir sutartinių? Kokia medžiaginė ir dvasinė kultūra buvo dar ankstyvesniais laikais?

Iš ankstyvųjų Lietuvos istorijos šimtmečių mums daugiausia tepažįstamas miesto ar dvaro kultūros palikimas, o rašytiniai šaltiniai apie liaudies kultūrą šykščiai mums tepaliko žinių. Kaimo gyvenimas ėjo savu keliu, savo pasauliu visiškai atsiskyręs nuo valdančiojo luomo, bajorijos pasaulio, savo gyvenimą formuluodamas iš protėvių paveldėtomis tradicijomis, jų konservatyviai prisilaikydamas ir labai nežymiai tesikeisdamas.

Kokie šaltiniai mums atskleidžia mūsų protėvių senojoj-kultūroj vaizdą? Kokia mokslo šaka nustato mūsų žemėj išlikusio kultūrinio palikimo gimimo datas ir amžių?

Skaityti daugiau...
 
Yra dėdė Amerikoj PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Liudas Dovydėnas   

Kaip tu, Tomai, manai, rašyt visą tiesą, ar, taip sakyt, puse lūpų?

—Dėdei rašyk nuogą teisybę, - kaip vyšnią.

—Bet jis manąs nesupras. Zinai, Amerikos gyventojui tai bus sunkiai suvirškinama. Bet ir meluoti negaliu, — atsakė Jonas.

—Ir drožk iš peties. Gavai dabar adresą, tai ko laukti, o kareivis nuveža.

—Zinai ką, parašyk ir tu mano dėdei apie savo gyvenimą, juk mudu visada buvome kartu. Manau, kad ir kartuvių virvės būtų vienos užtekę.

Tai buvo Wūrzburgo D.P. lageryje 1945 rugsėjo mėnesį. Jonas BALEIŠA per vieną USA karį iš Brooklyno gavo savo dėdės Jono Baleišos adresą. Kelias dienas Jonas patylomis svarstė, galvojo, kaip, ką parašyti. Taip daug knietėjo parašyti — pasakyti, kad jis sau norėjo mesti arba labai trumpai: „Mielas Dėdė, esu gyvas ir sveikas Vokietijoje. Lageryje. Lietus lyja. Noriu rūkyti. Tavo brolio Pijušo sūnus Jonas.“ Bet Tomas DALYS, geras Jono draugas, suniekino; girdi, tai būtų. įžeidimas dėdės amerikono, kuris jau kelinti metai negauna jokios žinelės.

Skaityti daugiau...
 
Auklėjimo ir visuomeninio brandinimo reikalai tremties mokykloje PDF Spausdinti El. paštas

Jau pats (šio straipsnio) antraštės suformulavimas rodo, kad jame turės būti keliami tie dalykai, kurie yra aktualūs praktinį auklėjimo darbą mokykloje dirbant. Prieš akis bus turima daugiausia mūsų gimnazija, bet daugelis dalykų bus svarbūs ir kitų rūšių mūsų mokykloms. Vietos apribojimas klausimą verčia panagrinėti tik konspektiškai.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ TAUTOS VALSTYBINĖS SĄMONĖS REIKŠMINGIEJI ETAPAI (2) PDF Spausdinti El. paštas
7. Lietuvių valstybingumo pastangos rytų erdvėje ir totorių sulaikymas.


Tuo pačiu laiku, kai lietuviai vedė atkaklią gynimosi kovą vakaruose, jie pajėgė skleisti savo valstybingumą į rytus ir iš jų semtis jėgos prieš vakarus. Į tuos plotus, kur anksčiau lietuvių protėviai buvo gyvenę, jie buvo pradėję plėstis prieš pirmąjį savo karalių Mindaugą, t. y., dar 12-tame amž., o puldinėjo jie tas sritis jau 11-tame amž. Gal būt, dar ir anksčiau būta karinio pobūdžio santykių, bet apie tai neturime žinių.

Eidami Nemuno aukštupiu prieš srovę, lietuviai anksti įkėlė koją į taip vadinamą Juod. Rusiją (gudus), nes suskilusios dalinių kunigaikštijų rusų žemės nerodė didelio atsparumo.

Pagaliau kai 13-tojo amž. pradžioje didelė dalis rusų žemių buvo iš Azijos įsiveržusių mongolų kilmės totorių porai šimtmečių pavergtos, lietuviai“ stojo kaip užtvara prieš šitą, azijatų tautą, griaunančią europijinės kultūros pagrindus.

Jau Mindaugas pajėgė atsispirti prieš totorių veržimąsi į vakarus ir juos sulaikyti. Tiesa, keršydami tam karaliui už jo puolamuosius žygius, totoriai (1258) nusiaubė rytinę Lietuvos dalį, bet toliau prasimušti į vakarus totoriams nepasisekė. Paprastai Europos vidurio tautų istorijoje iškeliamas 1241 prie Liegnitz'o Silezijos ir kitų kunigaikščių susitikimas su totoriais. Lietuvių pastangos labai menkai teužsiminamos arba nutylimos.

Skaityti daugiau...
 
POKARINIAI NOBELIO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. P-nis   
Tuo metu, kai pasaulis draskėsi neapykantos beprotybėje, buvo žmonių,. kurie, įsiklausę j save ir į didįjį gamtos balsą, su dar didesniu atsidėjimu vykdė toliau savo šventąją misiją — duoti pasauliui šviesių meilės pavyzdžių, kurie didingiau už gražiausius žodžius bylotų Į moderniojo žmogaus sąžinę. Tiesa, tie meilės pavyzdžiai yra pasaulio šviesą išvydę po ilgo ir sunkaus kelio, yra atpirkti didele aukos ir savęs išsižadėjimo kaina, tačiau čia, tame laisvame aukos pasirinkime ir pilkos kadienybės didvyriškume, kaip tik ir slypi jų magiškoji galia. Ir pasaulis neliko jų balso neišgirdęs: pirmosios po karo Nobelio literatūros premijos paskirtos 1945 metais Čili poetei Gabrielai Mistral ir 1946 m. — vokiečių kilmės, bet jau įleidusiam tvirtai savo šaknis šveicarų žemėje rašytojui Hermannui Hessei.
Skaityti daugiau...
 
EUROPA SERGA PDF Spausdinti El. paštas
1046 m. rugsėjo m. Ženevoje buvo intelektualų konferencija, kurios svarstymų objektą sudarė Europos Idėjos Išryškinimas. Tarp kitų žymių kalbėtojų (Benda, de Šalis, Spender, Jaspers) buvo ir šveicaras filosofas de Rougemont, kurio pareikštos mintys čia kaip aktualios ir paduodamos, nors ne su visomis jomis galima iš esmės sutikti.

Visi turime sutikti, kad Europa serga. Pirmas įspūdis, kurį gauname ją analizuodami, galima nusakyti šiais žodžiais: ją stebėdamas, jauti, kad ji pralaimėjo karą.

Militariškai Hitleris ir jo bendrininkai karą pralaimėjo ir žuvo, tačiau kovos metu savo priešams jie uždėjo tokį antspaudą, kuris vertas pergalės. Tai fatališka! įsivaizduokite du besipešančius: vienas brutalus, kitas džentelmenas. Nors laimi džentelmenas, tačiau jį sunku beatpažinti: veidas (sudaužytas, drabužiai suvelti. Nors fiziškai brutalusis pralaimėjo bet pats brutalumas triumfuoja.

Panašiai atsitiko su Hitleriu ir demokratine Europa. Ne tik griuvėsiai ir skurdas žymi jo kelius. Kova su tomis pikto jėgomis, kurias jis buvo įkūnijęs, pažadino tas jėgas mumyse pačiuose.
Skaityti daugiau...
 
BUBULIS IR DUNDULIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kiznis   


VERTINIMAI

Ant. Rūko Bubulis ir Dundulis lietuviško kaimo koloroto tikrumu ir kai kurių personažų charakterių ir psichologijos buitiškumu priartėja prie mūsų klasikų: Žemaitės, Vaižganto, Krėvės ir kt. Tiesa, nerandame čia ir nieko naujo — nei kaimo buities bruožuose, nei paskirų personažų charakteriuose.

Bubulis ir Dundulis vaizduoja dviejų kaimynų pyktį ir to pykčio laikinai sukeliąs pasėkas, kurios draminės akcijos eigoj nieko nenulemia ir nepakeičia, o tik kuriam laikui sutrukdo tai, kas turėjo įvykti. Gal būt, kaip tik dėl to autorius teisingai pavadino šią savo draminą kompoziciją trijų veiksmų nutikimu, o ne komedija, nes komedijai reikalinga gilesnio ir platesnio veiksmo, giliau ir plačiau atskleidžiančio žmogų, veikėjus nuvedančio toliau į peripetijas, kur jie žlunga arba laimi.

Kaip autorius šią mūsų kaimo gyvenimo medžiagą sukomponavo į draminą akciją?

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas

Visuotinis rašytojų suvažiavimas Kirchheime

Š. m. birželio 13—14 d. d. šaukiamas Lietuvių Rašytojų Tremtinių Draugijos visuotinis narių suvažiavimas Kirchheime u. Teck (amerikiečių zonoje). Į šį suvažiavimą kviečiami atvykti draugijos nariai, laikraščių redaktoriai ir knygų leidėjai.

Suvažiavimas vyks lietuviškosios knygos 400 metų sukakties ženkle ir. pirmoji diena skiriama šios sukakties iškilmingam minėjimui. Birželio 13 d, rengiama akademija, kurią atliks paskaitininkai ir aktoriai — deklamatoriai. Akademijai vykdyti pakviesti kalbos ir literatūros autoritetai, o meninei daliai — geriausi aktoriai. Ši akademija bus centrinis Mažvydo katekizmo sukakties aktas, apvainikuojąs visų tremtinių bendruomenės stovyklų paskirus minėjimus, kurie plačia banga praėjo V. Europoje gyvenančius tremtinių telkinius. Tačiau tai nebus baigiamasis aktas, nes visi 1947 metai — liet. knygos minėjimo metai.

Skaityti daugiau...
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas

Taut. Ansamblio koncertai

Liet. Tautinis Ansamblis savo ga-strolinėj kelionėj aplankė net kai kurias mažas stovyklas, davė koncertą Miunchene, Vokiečių Raud. Kryžiui Gerolzhofene. Vokiečiai šiuo koncertu reišką didelį pasitenkinimą. Iš viso Ansamblis jau yra arti 400 kartų pasirodęs su savo programa.

Vykęs lietuvių menininkų pasirodymas Heidelberge

Amerikiečiai duoda progą ir išvietintiems pasirodyti su savo menu jų kariuomenei. Tam tikslui „Sietynas“ Heidelberge davė parodomąjį spektaklį amerikiečių karių teatre. Konkurse dalyvavo visų Amerikiečių zonos tautybių teatrinės trupės. Jury komisiją sudarė USFET civ. teatrų direktorius ir dar 4 kiti pareigūnai, be to, jo žiūrėjo italų, prancūzų, latvių, ukrainiečių, vokiečių ir kt. tautybių menininkai.

Skaityti daugiau...
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas

Sustabdė studentams UNRRos globą

UNRRA išleido potvarkį, kuriuo US zonoje sustabdyta bet kokia globa ir parama DP studentams. Tas potvarkis paliečia apie 1000 lietuvių studentų. LTB Vyr. Komitetas išleido atsišaukimą remti visokiais galimais būdais aukštuosius mokslus einantį jaunimą.

Miunchene studijuos 100 amerikiečių

Miunchene UNRRos universitetas baigia darbą. Vokiečių universitete ir aukštosiose mokyklose studijuos apie 100 amerikiečių. Lietuviai studentai universitete yra užsirekomendavę, palyginti, visai neblogai. Pernai po-semestrinėj projektų ir darbų parodoj aukščiausias premijas už geriausius darbus kaip tik gavo lietuviai studentai. Vokiečiai studentai už juos nebent darbštesni. Puikiai lietuviai rekomenduojasi ir akad. sporte, ypač stalo tenise, kur paskelbti rezultatai tikrai džiugūs. Geriausius stalo tenisininkus, kaip G a r u n k š t į ir kt. tenka net per filmų apžvalgas kino teatruose matyti rodomus ekrane. Jų vardas dažnai minimas ir vokiečių spaudoje.

Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS PDF Spausdinti El. paštas
Intensyvėja kova už laisvę

Lietuvių kova už savo krašto laisvę tarp tremtinių Europoje, JA Valstybėse ir visame pasaulyje vis intensyvėja. Susiklausymas ir vieningumas darosi didesni. Puikiai praėjo vasario 16d. minėjimas, bado streikas, Maskvos konferencijos proga padaryta kur galint visų reikalingų žygių, aplankyta visa eilė žymių žmonių ir pasiekta, palyginti, neblogų rezultatų. Amerikoje aplankyti patys įtakingieji senatoriai. Įtakingas senatorius Brooks Kongresiniame Rekorde įsidėjo lietuvių memorandumą ištisai. Senatorius Even Brewster pakartotinai įdėjo amerikiečių vyriausybės 1940m. liepos 23d. pareiškimą Lietuvos reikalu ir Respublikonų partijos pirmininko P.C. Recce 1946m. spalio 12d. ir 1947m. vas. 12d. pareiškimus. Senatorius Taftas per pasikalbėjimą, suteiktą spaudai, pasisakydamas Lietuvos reikalu, pareiškė, kad „dirbkite ir nepasiduokite. Laikytės, nes yra vilties, gal net netolimoj ateity. Yra žinomas faktas, kad tos tautos, kurios naudoja užgrobimo metodus ir išsiplečia, išugdo viso pasaulio neapykantą. Taip, pvz., daro sovietai. Ir jie prieis liepto galą.“ Lietuvos draugų skaičius Amerikos kongrese pagausėjo. Bet pačios Lietuvos reikalas vis dar neišryškėjęs. Nors amerikiečių milijoninio tiražo žurnalas „Life“ įsidėjo naująjį žemėlapį, kur Lietuva, Latvija ir Estija pažymėtos kaip „nebeegzistuojančios“ valstybės, bet Amerikos lietuviai linkę tikėti, kad paskutinį žodį tars tuo reikalu kongresas. Amerikoje labai didelę veiklą yra išvysčiusios centrinės lietuvių organizacijos. Nuvykęs ten buv. Respublikos Prezidentas Dr. K. Grinius rengia platesnį memorandumą Lietuvos nepriklausomybės reikalu demokratinių valstybių galvoms — jame atvaizduoja okupantų priemones lietuvių tautai išnaikinti ir prašo pagalbos lietuvių tautai.

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas


Reta knyga apie Tibetą

A. David Noel, prancūzė Tibeto tyrinėtoja, išleidžia sensacinę knygą apie Tibetą, pavadintą „Barbarų krašte į vakarus nuo Kinijos“. Tai pirmoji baltoji, patekusi į neprieinamas Tibeto šventyklas. Šios knygos ištraukų buvo skelbta spaudoj.

Žurnalas 19 kalbų

Amerikoje 19 įvairių šalių leidėjų leis iliustruotą žurnalą, kurį spausdins 19 kalbų.Tokio žurnalo tikslas — pradėti glaudesnį bendradarbiavimą tarp atskirų tautų.

Skaityti daugiau...
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas

Austrų kompozitoriui premija Amerikoje

Amerikoj nuo - 1934 m. gyvenęs austrų kompozitoriaus Arnoldas Schčnbergas, naujosios muzikos pionierius, Amerikoje gavo šiemetinę Meno ir Mokslo instituto premiją už nepaprastus laimėjimas muzikos srity. 1.000 dolerių kasmet skiriama geriausiam gyvam užsieniečiui rašytojui arba dailininkui. Laureatas gyvena Los Angelos mieste.

Toscanini mini 80 metų

Didysis pasaulio dirigentas Artūras Toscanini atšventė savo 80 metų amžiaus sukaktį. Jis savo karjerą pradėjo kaip 19 m. violenčelistas Rio de Janeiro operoj, kur vietoj aikštingo dirigento atmintinai sudirigavo „Aidą“. Grįžęs į tėvynę, išsyk buvo paskirtas Turino, paskum Milano Scalos dirigentu. Nesutikęs su fašizmu, persikėlė į Ameriką ir apsigyveno New Jorke, kur dirbo operoje ir radiofonuose. 1943 m. Milano subombarduotai Scalai paskyrė 1 milijoną lyrų ir pats grįžo lėktuvu diriguoti atstatytoj operoj tūkstantinių minių sveikinamas. Apskritai, jis šiuo metu laikomas vienu iš stipriausių pasaulinių dirigentų.

Skaityti daugiau...
 
MOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas

Anglai kviečiasi žymius mokslo žmones

Britai savo mokslininkų draugijos Royal Society nariu pasikvietė vienietį savo kilme mokslininką prof. Fr. Panethistą, dėsčiusį chemiją Dunhamo un-te. Tos pačios draugijos nariu pakviestas raketinio lėktuvo išradėjas seras Frankas Wittle.

Unesco planai

Unesco šiais metais nori įvykdyti apie 40 projektų, tarp jų — įsteigti įvairiuose žemės kampuose reikalingus mokslinius institutus, peržiūrėti leidybos nuostatus etc. Brazilijoj, Amazonės žiotyse, numatoma pirmoj eilėj įsteigti mokslo reikalams tarnaujantį tarptautinį institutą.

Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS PDF Spausdinti El. paštas

Pagerės gyvenimas Amerikoje

Amerikiečių spauda rašo, kad iš Amerikos Darbo statistikos biuro paskelbtų duomenų matyti, jog jokios ekonominės depresijos Amerikoje negali būti, jeigu gamyba ir darbo reikalai bus planingai tvarkomi. Priešingai, pranašaujama net naujas gerovės laikotarpis. 1950 m. apie 15 proc. dirbančių žmonių turėtų per metus užsidirbti per 5.000 dolerių. Ekonominė depresija gali paliesti nebent D. Britaniją, kur imamasi visų reikalingų žygių jai išvengti.

Latvijos ministeris priėmė katalikybę

Latvių ministeris Amerikoje Dr. A. Bilmanis, kuris latvių viešajame gyvenime vaidina svarbų vaidmenį, neseniai perėjo į katalikybę. Bažnyčion jį priėmė Apašt. Delegatas arkiv. Amleto J. C i c o g n a n i. Jo krikšto tėvais buvo Lietuvos ministeris p. Ž a d e i k i s su žmona.

Skaityti daugiau...
 
KITI APIE MUS PDF Spausdinti El. paštas
Amerikoje Shenandoah, Pa, laikraštis „Evening Herai d“ įsidėjo apie Lietuvos dabartiną padėtį objektyvų straipsnį, kuriame pastebi, kad vis dėlto „nei UNO, nei Amerikos oficialios įstaigos gaunamų skundų dėl baisios padėties Pabaltijy nepaiso. Atrodo, kad pasaulio diplomatų sąžinė atbuko ir jų ausys apkurto“.


Britų dienraščio „Daily Mail“ specialus korespondentas A. Glifford ryšium su Maskvos konferencijoj kilusiu ginču, ar galima laikyti baltus Sovietų piliečiais, pastebi, kad D. Britanija nepripažįsta Pabaltijo pagrobimo, taip apie tai bylodamas: „Mes niekad nesame pripažinę Rusijos įvykdyto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pagrobimo. Ir todėl mes Sovietų piliečiais laikome tuos, kurie Sovietų pilietybę turėjo karo prasidėjimo dieną ir kurie tada gyveno Sovietų Sąjungoje“.

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Stepas Zobarskas DAS LIED DER SENSEN, aus dem Litauischen ūber tragen von Renate Gladel und Stasys Tyschkus. Bilder von Hanna Nagel. Verlag PATRIA Tūbingen 1947.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas


A I D A I — Lithuanian Cultural Magazine — E C H O E S
Published under DP — Publications Authorization
US —E—7, OMGB, ICD
No. 2. — May, 1947
Editor and publisher — Jonas Sakevičius
Printed by Haas & Cie., Augsfrurg
_________________________________________

Red. leidėjas — Jonas Sakevičius. Redaktorius —
Kazys Bradunas. Redakcijos adresas:
Munchen 27, Lemontstr. 21, administracijos —
Augsburg, Hochfeld, D.P. Baltic Camp. Numerio kaina 6 RM.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai