Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1970 m. 1 sausis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Žvilgsnis į 1969 metus .............................................................................................................. 1
Danguolė Sadūnaitė — Eilėraščiai ........................................................................................ 17
Dr. P. Rėklaitis — Mėginimai atspėti Šv. Onos bažnyčios Vilniuje architektą .................. 20
Juozas Tininis — Stilistines lietuvių kalbos priemonės ........................................................ 25
Algimantas Tamašauskas — W. Gropius—moderniosios architektūros grindėjas ............ 27
Jonas Mikelinskas — Trys dienos ir trys naktys (apysakos ištrauka) ............................... 30

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Žengiant į 21-sius metus Amerikoj ........................................................................................ 36
X. Y. Z. — Du nauji vyskupai Lietuvoje ir sovietinė taktika ............................................... 37
Jurgis Gimbutas — Lietuvos menotyros kūrėjui 80 metų (apie P. Galaunę) ...................... 38
Raphael Sealey — Jankifikacijos klausimu ......................................................................... 40
Mūsų buityje ........................................................................................................................... 42

KNYGOS
R. Kriaučiūnas — J. Pikūno psichologiniai veikalai ............................................................ 45
Andrius Baltinis — "Trečioji Latvija" (E. Dunsdorfo knyga apie latvių išeiviją) .............. 47
Viršelio 1 psl. — Jadvyga Paukštienė: Prie aukuro (akrilis), 4 psl. — A. Ličkutė-Jusionienė: Dekoratyvinė ažūrinė vaza (šamotas). Šis numeris iliustruotas J. Paukštienės tapybos, Pr. Gasparonio skulptūros ir M. Ivanausko liepsnos tapybos darbų nuotraukomis. Be to, Mokslo ir kūrybos simpoziumo vaizdai (V. Uosio, Z. Degučio ir A. Gulbinsko nuotraukos), Vilniaus Šv. Onos bažnyčios iliustracijos, W. Gropius ir trys jo statiniai, J. Mikelinsko, P. Galaunės ir J. Pikūno atvaizdai.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į 1969 METUS PDF Spausdinti El. paštas

Naujosios išeivijos dvidešimtmetis

1969 metai buvo net dvigubai sukaktuviniai tiems, kurie save vis dar vadiname naujaisiais ateiviais. Aplamai sukakčių nepamirštame, greičiau tiesiog jas kultivuojame. Tačiau į šias dvi sukaktis niekas neatkreipė dėmesio, ir jos praslinko nepastebėtos. Ne be pagrindo taip atsitiko, nes nebuvo ko šių sukakčių švęsti. Bet dera jas prisiminti, metant žvilgsnį į 1969 metus.

Prieš 25 metus palikome tėvynę, sovietams antrą kartą užgrobiant Lietuvą. Pokario metus praleidome prisiglaudę "išvietintųjų" stovyklose. Deja, užuot grįžę tėvynėn, turėjome sau vielos ieškoti svetimuose pasviečiuose. Prieš 20 metų didžioji emigracijos banga daugumą mūsų "įvietino" naujaisiais ateiviais užjūriuose.
Turint prieš akis šiedvi (tėvynės palikimo ir emigravimo į naujus kraštus) sukaktis, 1969 metai skatintų neapsiriboti tik jų pačių rutinine apžvalga, bet ir visą tą laikotarpį apžvelgti. Deja, tai reikalautų nebe straipsnio, o ištisos studijos. Šioj vietoj tenkinamės tik bendro pobūdžio užuomina.

Palikome tėvynę, ne jos atsižadėdami, o tik nuo sovietinės vergijos pasitraukdami. Todėl iš pat pradžių telkėmės draugėn savo tautinei gyvybei reikšti. Dokumentiškai šį ryžtą prieš 20 metų, 1949 birželio 14, formulavo VLIKo paskelbtoji Lietuvių Charta. Šioj chartoj formuluotų tautinių principų pagrindu susitelkėme laisvajame pasaulyje į tautinę šeimą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pavidalu ir šio susitelkimo dėka pradėjome savo išeivinę istoriją.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   
GIESMĖ 1.
Nors skausmas
nulenkė mane iki žemės.
- - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - -

2.
Aš žiūriu į tave,
magnolija,
bežydinčią.
(Medi prie upės.)
Skaityti daugiau...
 
MĖGINIMAI ATSPĖTI ŠV. ONOS BAŽNYČIOS VILNIUJE ARCHITEKTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. P. RĖKLAITIS   
1. Meistrai "Vaitiekus" ir "Jonas"

Pirmas mėginimas aptikti Šv. Onos bažnyčios architektą yra legendinis ir pateiktas XVIII a. Vilniaus jėzuito kun. Adomo Naramovjskio šiandien labai retame veikale "Facies rerum Sar-maticarum".1 Ona Vytautienė (m. 1418) pavedusi Šv. Onos bažnyčios statybą žymiam architektui Vaitiekui iš Minsko. Jo mokinys ir žentas Jonas išvykęs užsienin mokytis ir iš ten sugrįžęs kritikavo uošvio pradėtą darbą. Meistras Vaitiekus, supykęs dėl šitos kritikos, paliko jaunam meistrui Jonui bažnyčios statybą užbaigti, o pats paliko Vilnių. Per kelis metus meistras Jonas pastatęs puikią bažnyčią. Senasis meistras galop grįžęs Vilniun ir, apžiūrėdamas statybą, iš pavydo žentą nustumdamas nuo pastolių nužudęs. Ar ši senojo Vilniaus legenda yra buvusių faktų refleksas, ar tėra fantazijos padaras, negalima išaiškinti.
Skaityti daugiau...
 
STILISTINĖS LIETUVIŲ KALBOS PRIEMONĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS TININIS   
Kiekviena kalba turi savo stilių, kuris yra tautos dvasios gelmių atspindys. Šveicarų beletristas H. Federeris šitaip palygina tris Europos kalbas: "Prancūzų kalba yra puošnus parkas, italų — didelis, permatomas, įvairus miškas, o vokiečių — beveik neįžengiama giria.. . Parke nepaklysi, šviesiame itališkame miške ne taip klaidu ir pavojinga, o jau vokiškoje girioje, jos tankmėje, gali per keturias penkias minutes dingti".1 Ši vaizdi charakteristika rodo, kad kalbos turi skirtingus stilius. Vienos kalbos stilius būna aiškus, kitos netaip aiškus ar net painus. Prancūzų kalba, pavyzdžiui, pasižymi stiliaus aiškumu. Net žinomas yra posakis: "kas neaišku, neprancūziška". Tuo tarpu gi vokiečių kalbos stilius gana painus. Kas iš lietuvių yra baigęs mokslus Prancūzijoje, to ir gimtosios kalbos stilius žymiai aiškesnis, o kas Vokietijoje, to ir lietuviškas stilius painesnis.

Mūsų kalba, anot prof. J. Ereto, turi analitiškumo savybę. Tai jau buvo pastebėjęs XVIII amžiuje lituanistas P. Ruigys: "Jeigu vokiečiai, kalbėdami apie arklį, vyrą, švarką, žirnius, vartoja tą patį žodį grau, tai lietuviai pilkumui žymėti turi skirtingus žodžius: vyras — žilas, arklys — širmas, sermėga — pilka, žirniai — raini, arba būri".2 O vokiečių voachsen gali būti lietuviškai verčiamas veiksmažodžiais: mazgoti (rankas), prausti (veidą), skalbti (drabužius), plauti (indus), trinkti (galvą). Šiandien dažnas iš mūsų esame pamiršę savo kalbos analitiškumo savybę, kuri yra viena iš puikiausių jos stilistinių priemonių. Nevienas užsienio lietuvis, užuot sakęs švarką velkuos, batus aunuos, kelnes maunuos, sijoną seguos, diržą juosiuos, kaklaraištį rišuos, skarą gaubiuos, pasitenkina vieninteliu veiksmažodžiu dėtis. Arba užuot nusivilkti, nusimauti, nusiauti, nusijuosti, nusirišti, sako tik nusiimti. Toks vartojimas parodo, kad tas lietuvis jau yra praradęs savo gimtosios kalbos jausmą. O juk mūsų kalbos sinonimika yra gana turtinga.
Skaityti daugiau...
 
W. GROPIUS — moderniosios architektūros grindėjas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIMANTAS TAMAŠAUSKAS   
Pernai, liepos 5, sulaukęs 86 amžiaus metų, Bostone mirė architektas Walter Gropius. Architektūros pasaulis gedėjo. Už architektūros ribų jį pažino nedaugelis žmonių. Bet tiktai keletas kitų paliko tokius gilius paminklus savo gyvenimui atžymėti. Moderni architektūra yra labai skolinga Gropijui.

W. Gropius nebuvo labai produktyvus architektas. Jo darbai neišbarstyti po įvairius kraštus. Dauguma jų yra sunaikinti. Bet vis dėlto jis buvo įtakingesnis naujos kartos architektų galvosenos formavime, negu jo garsesni bendralaikiai Le Corbusier ir Mies Van der Rohe. Pirmasis jų mirė 1965, o antrasis pereitą vasarą, 6 savaitėmis vėliau už Gropijų.

Gropius gimė šeimoje, kurioje architektūra buvo tradicija. Jo tėvas ir dėdė buvo žymūs architektai. Gavęs normalų akademinį mokslą Charlottenburgo ir Mūncheno universitetuose, Gropius 1907 pradėjo dirbti Vokietijos žymiausio architekto Peter Behrens įstaigoje. Ten jis išbuvo tris metus. Behrens įtakoj Gropius išmoko galvoti principais, spręsti protu, ne jausmais. Jis buvo išlaisvintas nuo painių akademinių tradicijų, sunkiai spaudžiusių to laiko meną. Mums dabar sunku ir suprasti, kaip plačiai akademinė tradicija dominavo architektūrą. Tie sunkūs, ornamentuoti rūmai, kurie taip įprasti bankų ir gelžkelio stočių statybose, buvo oficialus to laiko stilius. Tai buvo greičiau stilių ir tradicijų, negu paskirties ir tikslo architektūra.
Skaityti daugiau...
 
Trys dienos ir trys naktys PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MIKELINSKAS   
Ištrauka iš apysakos

Į susitikimą ėjau nenoromis ir pykdamas. Ir kartu kažkur giliai širdy jutau negerą ir slaptą išsilaisvinimo pasitenkinimą, tarsi po ilgos ir varginančios vidinės kovos būčiau pasiryžęs atlikti tokį darbą, darbą būtiną ir įkyrų, kurį visą laiką bailiai atidėliojau.
Prie akmeninio šventoriaus kampo, pro kurį reikėjo pasukti, norint patekti į kleboniją, mane užkalbino inteligentiškos išvaizdos žmogus. Teisingiau pasakius, neužkalbino, o tarė, paprastai ir bičiuliškai:
— Buvau tikras, kad ateisi.
— Iš kur tas tikrumas? — paklausiau, stengdamasis, kad mano balsas skambėtų kuo natūraliausiai.
— Iš to, kad sena draugystė, nežiūrint, kokius barjerus patys žmonės bepastatytų tarp žmonių, išlieka, — kiek patetiškai užbaigė jis — Ir nerūdija.
— Kokia draugystė?
— Argi nepažįsti? —' Ne.
— Ir nieko nesakė Raila?
— Ne.
— Įsižiūrėk man į veidą.
Tik dabar aš pastebėjau, kad už jo galvos akinamai blizga besileidžiančios saulės skritulys. Matyt, tai supratęs, jis pasisuko į šalį.
— Aloyzas!
— Vytautas! Mudu apsikabinome.
--------------------
Jono Mikelinsko (g. 1922) apysaka, iš kurios duodama ištrauka, buvo išspausdinta "Pergalėj" (1968 nr. 12) ir rinkiny "Lakštingala — pilkas paukštis" (1968). Dėl šios apysakos autorius buvo ne tik užsipultas, bet ir pašalintas iš rašytojų s-gos prozos konsultantų. "Nusikaltimas" aiškus — mokyklų inspektoriaus sutinkamą jaunystės draugą kunigą pavaizdavo ne "tamsybininku", o šviesiu žmogumi.
----------------------
Skaityti daugiau...
 
ŽENGIANT Į 21-SIUS METUS AMERIKOJ PDF Spausdinti El. paštas

Su šiuo numeriu "Aidai" pradeda savo 21-uosius metus Amerikoje. Per visą tą laiką kasmet išėjo po 10 numerių. Iš viso tuo būdu išleista 20 tomų — jau netoli 10.000 puslapių. Kas skaitė "Aidus", jautė lietuviškosios gyvybės pulsą. Kas ateityje domėsis išeivine istorija, jų puslapiuose ras mūsų kūrybinių pastangų liudijimą.

Turime pagrindo džiaugtis tiek laiko ištesėję, nes lietuviškaisiais matais 20 metų tai jau ilgas amžius. O pridėjus dar Vokietijos metus, nė vienas kitas panašaus pobūdžio leidinys lietuviškojoj spaudos istorijoj nėra tiek laiko ėjęs.

Ne be vilties žvelgiame ir ateitin, nors ji ir teikia rūpesčio. Kasmet mirtis retina mūsų eiles. Ir "Aidai" kasmet netenka prenumeratorių iš tų, kurie nebegrįžtamai mus paliko. O kaip kitur, taip ir čia jaunasis prieauglis tik iš dalies pakeičia mirties išskirtuosius.
Skaityti daugiau...
 
DU NAUJI VYSKUPAI LIETUVOJE IR SOVIETINĖ TAKTIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė X. Y. Z.   
Religijos, tikinčiųjų ir kunigų persekiojimas Lietuvoje, kaip žinoma, tebėra aštrus ir nerodo ženklų švelnėti. Dėl to kyla susidomėjimas faktu, kad pernai gruodžio 21 d. buvo konsekruoti du nauji vyskupai: Liudas Povilonis, 59 metų, ir Romualdas Krikščiūnas, 40 metų. Pirmasis, Klaipėdos katalikų bažnyčios statytojas, sovietų teismo 1962 m. nuteistas 8 metams kalėti, vėliau paleistas ir pastaruoju laiku buvęs vikaru auditoriumi Vilniaus Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijoje. Antrasis, buvęs Kauno Prisikėlimo parapijos klebonas, ketvertą metų studijavęs bažnytinę teisę Romoje, pastaruoju metu buvo vysk. Labuko kancleriu ir pernai padarytas generalvikaru. Pirmasis paskirtas Telšių vyskupo Pletkaus augziliaru, antrasis — Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų administratoriaus vysk. dr. Labuko.

Būdinga šiam įvykiui, kad sovietai pritarė parinktiem kandidatam, o patį jų konsekravimą sovietinės Eltos komunikatu paskelbė "Tiesoje" gruodžio 24 d. (Nr. 297). Klausimas, kodėl sovietai leido konsekruoti šiuos du naujus vyskupus, kai kiti du, dar gana jauni vyskupai laikomi namų arešte ir laukia paleidžiami į laisvę bei įjungiami į darbą? Vysk. Vincas Slatkevičius, Kaišiadorių augziliaras (g. 1920), vos tik konsekruotas 1957.XII.25, buvo išvežtas į Nemunėlio Radviliškį, o Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų administratorius vysk. Julius Steponavičius (g. 1911) nuo 1961.1.24 izoliuotas Žagarėje. Ar tada sovietams užkliuvo Slatkevičiaus konsekravimas be jų pritarimo? Ar Steponavičius pasirodė nepriimtinas dėl to, kad jam Roma iš anksto davė teisę automatiškai perimti iš vysk. Paltaroko vyskupijų valdymą, kai šis mirė, ir jis tai padarė 1958 metais, neprašydamas sovietų pritarimo?
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS MENOTYROS KŪRĖJUI 80 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Gimbutas   
Jau pusšimtį metų prof. Paulius Galaunė yra dominuojanti asmenybė Lietuvos meno ir kultūros lauke. Jis buvo dailės ir kultūros muziejų organizatorius ir direktorius Kaune, lietuvių dailės parodų rengėjas užsienyje, universiteto profesorius, daugelio veikalų autorius. Seniau Galaunė pasireiškė ir kaip grafikas, bet netrukus dailę pakeitė menotyra.

Jeigu reikėtų išskirti iš prof. P. Galaunės turiningos biografijos patį reikšmingiausią jo atliktą darbą, tai sustotume ties jo moksliniu darbu lietuvių liaudies menotyroje. 1930 Vytauto D. universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto išleistoji P. Galaunės knyga "Lietuvių liaudies menas" (per 300 puslapių, gausiai iliustruota piešiniais ir nuotraukomis) pirmasis mokslinis tos srities veikalas. Toji knyga atremta į autoriaus anksčiau skaitytas ir praplėstas paskaitas humanitarinių mokslų fakultete. Tame veikale jis sistemingai suklasifikavo ir apibūdino lietuvių kaimo architektūrą, medines bažnyčias ir varpines, kryžius ir koplytėles, liaudies skulptūrą, drožinius, keramiką, geležies dirbinius, liaudies tapybą ir grafiką (raižinius), audinius ir juostas. Kartu toji knyga padėjo pagrindą lietuviškai tos srities terminijai ir įrikiavo kaip discipliną į europinį foną. Jei šiandien kai kurie nauji tyrinėtojai ir ginčija vieną ar kitą Galaunės iškeltą liaudies meno raidos hipotezę, tai vis vien nė vienas jaunesnis autorius negali apsieiti be Galaunės pagrindinai atliktų darbų. Antroji "Lietuvių liaudies meno" knygos laida išleista ofsetu J. Karvelio 1956 Čikagoje.
Skaityti daugiau...
 
JANKIFIKACIJOS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raphael Sealey   
Spaudoje ir viešuose pokalbiuose neretai svarstomas klausimas, kokias pareigas jaunas lietuvis turi JAV-bių viešajame gyvenime. Aptariant tą klausimą, netaip seniai buvo iškelta ir nauja tema, būtent: "Lietuva ar Alabama?". Pokalbio dalyviai abiejose pusėse ne tik prileido, kad jaunas ir laisvas lietuvis yra įpareigotas dirbti Lietuvos gėriui, bet ir sutiko, kad pietinės JAV-bių dalies padėtį reikia pertvarkyti ir kad vadinamasis civilinių teisių sąjūdis ruošia norimą pertvarkymą. Pokalbio dalyviai ginčijosi vien apie pirmenybę, ar Lietuva ar Alabama turi pirmą teisę į laisvo lietuvio pastangas. Kitaip tariant, visi pokalbio dalyviai buvo pasisavinę JAV-bių liberalų nuomonę, kad civilinių teisių sąjūdis atneša reikalingą pertvarkymą pietinėse valstijose.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Kauno bazilikoje gruodžio 21 buvo įšventinti vyskupais kun. Liudas Povilonis (g. 1910) ir kun. dr. Romualdas Krikščiūnas (g. 1930). Pirmasis paskirtas tituliniu Arkivijos vyskupu ir bus Telšių vyskupo J. Pletkaus pagalbininku, antrasis paskirtas tituliniu Amajos vyskupu ir bus Kaune vysk. J. Matulaičio - Labuko pagalbininku. Vysk. L. Povilonis, įstojęs į marijonus 1928, buvo kunigu įšventintas 1934. Nepriklausomybės metais redagavo "šaltinėli" (1931 - 40). Antrojoj sovietinėj o-kupacijoj pastatęs Klaipėdoj bažnyčią, buvo nubaustas 8 metais kalėjimo. Paskutiniuoju metu vikaravo Vilniuje. Vysk. R. Krikščiūnas buvo kunigu įšventintas 1943. Išleistas studijoms, 1959-63 jis studijavo Romos Laterano un-te ir jį baigė Kanonų teises daktaro laipsniu. Po studijų buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi ir Vilkaviškio vyskupijos kancleriu.

Lietuvių fondo vesti pasitarimai su Čikagos universitetu (The University of Chicago) dėl lietuvių kalbos kurso šiame universitete į-vedimo baigėsi sėkmingai. Lietuvių fondui sutikus kasmet šiam reikalui skirti 5000 dol., nuo šių metų rudens šiame universitete įvedamas lietuvių kalbos dėstymas. LF valdybos ir tarybos pirmininkams dr. A Razmai ir dr. G. Balukui adresuotame XII.12 laiške Čikagos un-to humanistinės divizijos dekanas R. E. Streeter praneša, kad jis jau pavedė prof. Stankiewicz parengti lietuvių kalbos kurso programą.

— Lietuvos respublikos prezidento Al. Stulginskio mirties minėjimai surengti dar šiose kolonijose: 1970. 1.11 Čikagoj (kalbėjo Alg. J. Kasu-laitis ir J. Daugėla), 1.18 Clevelande (Alg. Kahulaitis), 1.25 Toronte (J. Matulionis).
Skaityti daugiau...
 
J. PIKŪNO PSICHOLOGINIAI VEIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Kriaučiūnas   

Prof. dr. Justinas Pikūnas yra vienas iškiliausių mūsų mokslininkų amerikiečiuose, pasireiškęs ne tik straipsniais, bet ir atskiromis knygomis, kurių vieną čia ir platėliau apibūdinsime. Bet ta pačia proga dera priminti ir ankstesnius jo psichologinius darbus.

Į JAV dr. J. Pikūnas atvyko 1950, ką tik baigęs studijas (1949 gavo filosofijos daktaro laipsnį Mūncheno universitete ir metus dar gilinosi Paryžiaus universitete), ir pastoviai dėsto (nuo 1951) Detroito universitete. 1961 pakeltas pilnu profesoriumi. Dažnai dalyvauja mokslininkų suvažiavimuose, ne kartą juose skaitė savo srities pranešimų. Keliais pastaraisiais metais yra gavęs septynias stipendijas įvairiems tyrinėjimams, kurių rezultatus pateikė psichologų konferencijose. Šalia kursų dėstymo ir dalyvavimo eilėj universiteto komisijų, jam tenka savo universitete pirmininkauti doktorato programos komisijai ir rūpintis tos programos į-vedimu psichologijos katedroj. Taip pat šiuo metu jis priklauso Amerikos Katalikų auklėjimo konferencijos specialistų grupei, tyrinėjančiai auklėjimo problemas.

Žvilgsnis į ankstesnį mokslini darbą
Nebandant pilnai apžvelgti visų prof. J. Pikūno mokslinių darbų, po ranka turima informacija rodo, kad jis dar 1953 m. sukons-truktavo grafoskopinę skalę ir paruošė atitinkamą vadovą. Vadovas vėliau buvo plečiamas, dokumentuojamas (Pikūnas, J. and Car-berry, H., Standardization of the graphoscopic scale: The content of children's dravring. J. of Clinical Psychology, 1961, 17, 297-301). Pernai išleistas pataisytas ir praplėstas vadovas: The Graphoscopic Scale (PGS). A Projective Psychodiagnostic Method. Standartizuota skalė išspausdinta 1956, o 1963 pasirodė jos antroji forma. Dėstydamas universitete, jis parengė paskaitų ciklą, kuris buvo išspausdintas rotatoriumi. Jo pirmoji knyga Fundamentai Child Psychology, išleista Bruce leidyklos, pasirodė 1957. Po dviejų metų Detroito universitetas išleido jo Developmental Psychology (1959).
Skaityti daugiau...
 
"TREČIOJI LATVIJA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Andrius Baltinis   
E. Dunsdorfo knyga apie latvių išeiviją

Prof. dr. Edgars Dunsdorfs yra latvių ekonomistas ir ūkio istorikas. Nepriklausomybės metais jis dėstė Rygos universitete ( 1934-44). Vokietijoj profesoriavo Pabaltijo universitete (1946-48), kuriame buvo ir latvių sektoriaus rektorius. Emigravęs j Australiją, nuo 1948 dirba Melbourne universitete ir redaguoja metraštį "Archivs", skiriamą latvių tautinės gyvybės išlaikymo klausimams. Paskelbė eilę knygų nepriklausomoj Latvijoj ir vėliau išeivijoj. Tarp jo naujausių knygų mums įdomi yra "Mūžigais latviešu karavirs" (Amžinasis latvių kareivis), kur autorius nagrinėja baltų tautų likimą — vaizduoja prūsų pavergimą ir lietuvių bei latvių amžinąsias kovas su savo priešais, šį kartą norime supažindinti su paskutine jo knyga Treša Latvija (Melbourne, 1968, 236 psl. išleido Latvijos skautų prezidento gen. K. Gopperio fondas).

Pirmoji Latvija yra toji, kuri savo nepriklausomybę paskelbė 1918 lapkričio 18. Antroji Latvija susikūrė iš karo pabėgėlių 1945 Vakarų Europoje po vokiečių kapituliacijos. Trečiąją Latviją sudaro latviai, išsisklaidę po visą laisvąjį pasaulį, šios išeivinės "trečiosios Latvijos" klausimams ir yra skiriama knyga Treša Latvija.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LITUANUS, vol. XV, no 2, sum-mer 1969. Šis numeris (88 psl.) skirtas ištraukoms iš A. Maceinos (14-52) ir J. Girniaus (53-88) raštų. Įvadiniame str. I. K. Skrupske-lis glaustai, bet taikliai apžvelgia lietuvių filosofus.

Vaižgantas: RIMAI IR NERIMAI. Išleido Pedagoginis lituanistikos institutas Čikagoj 1969. Redagavo ir įvadinį žodį parašė D. Velička, žodynėlį sudarė stud. R. Černius. Leidinio mecenatas — Tautinės s-gos Cicero skyrius. Didelio formato 56 psl., kaina 2 dol.

Vaižgantas: TIESIANT KELIA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI 1916-17 M. Fotografuotiniu būdu perspausdinta iš 1919 m. leidinio. Išleido Pedagoginis lituanistikos institutas Čikagoj 1969. Leidinio mecenatė — Asta K. Veličkaitė, PLI alumnė, 40 psl., kaina 1 dol.

Rimas Vėžys: RAIDĖS LAIKO GRIAUČIUOSE. Eilėraščiai. Išleido A. Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoj 1969. Aplankas V. Virkau. 96 psl., kaina 4 dol.

Antanas Klimas: FAMILY NAMES IN A LITHUANIAN VIL-LAGE. Atspaudas iš X tarptautinio onomastikos kongreso darbų IX/ 11, 247-254.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI ir GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
50 dol. — Jonas Klimas, Gary, Ind.; dr. Agota Šidlauskaitė, Carp, Ont. Canada.
25 dol. — Antanas Tulys, South Pasadena, Fla.; A. K. Gaigalas, Binghampton, N.Y.; Ant. Starkus, MD., Brooklyn, N.Y.; Marytė šalinskienė, Woodhaven, N.Y.
20 dol. — Romas A. Šatas, Huntsville, Ala.; R. Sealey, Berkeley, Calif.; Henrikas Krikščiūnas, EI Dorado Hills, Calif.; dr. F. Palubinskas, Garden Grove, Calif.; Stepas Markus, Long Beach, Calif.; Juozas Tininis, dr. J. žmuidzinas, Los Angeles, Calif.; Jurgis A. Gedaugas, Plaga del Rey, Calif.; Izidorius Bartkus, Joseph Roland, San Francisco, Calif.; Ged. Vasiliauskas, Thousand Oaks, Calif.; J. V. Dėdinas, Wood-land Hills, Calif.; Agota Milčienė, Manchester, Conn.; kun. dr. Zenonas Smilga, Middle-ton, Conn.; prel. Vyt. Balčiūnas, Thompson, Conn.; Alf. Stonkaitis, Wethersfield, Conn.; Kęstutis Bagdonas, Petras Dirda, A. P. Dundzila, Vai. Indrulėnas, Vitas Kazlauskas, Mečys Krasauskas, Br. Kviklys, P. Naris, J. Pastukas, dr. Aldona Rugienė, dr. J. Starkus, kun. B. Sugintas, Stasys Žilevičius, Chicago, 111; Ed. Olšauskas, Cicero, I'l ; A. Laucis, M.D., Mt. Olive, UI.; Kazys Pabedinskas, Oak Park, UI.; A. Razma, M.D., Joliet, UI.; B. Valadka, M.D., Elmwood, UI.; K. G. Ambrozaitis, M.D., Chesterton, Ind.; Stasys Rudys, Michigan City, Ind.; Kazys Almenas, College Park, Md.; prel. L. J. Mendelis, Baltimore, Md.; Sigitas Zubkus, Potomac, Md.; Skirmantė Makaitytė, Cam-bridge, Mass.; Juozas Vembrė, So. Boston, Mass.; Vyt. čižauskas, Ant. Dagilis, dr. Saulius šimoliūnas, Detroit, Mich.; Alf. Juška, Sterling Hts., Mich.; Petras Žemaitis, Plymouth, Mich.; dr. K. Alminas, Hastings, Nebr.; Ona Strimaitienė, J. Vidmantas, Elizabeth, N.J.; Bronius Čikotas, Albuquerque, New Mexico; kun. Ant. Račkauskas, Brooklyn, N.Y.; P. V. Vygantas, Great Neck, N.Y.; kun. Vacys širka, Bolton Landing, N.Y.; H. Brazaitis, MD, Willoughby, Ohio; Ed. V. Druktenis, MD, Dayton, Ohio; Zigmantas Jankus, Cleveland, Ohio; Vyt. Karoblis, MD, Ripley, Ohio; J. S. Kriaučiūnas, Toledo, Ohio; Irena G. Elertienė, MD, Lebanon, Pa.; prel. J. A. Karalius, Shenandoah, Pa.; dr. Br. J. Kasias, Wyoming, Pa.; Jonas. Stelmokas, Lansdowne, Pa.; E. J. Žilionis, Virginia Beach, Va.; J. Gečienė, Montreal, Que.; dr. kun. V. Skilandžiūnas, South March, Ont., Canada.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai