Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1970 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Žlt. — Maskvinės "laisvės" tironija ................................................................................... 49
Dr. V. Mar. — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje ....................................................... 50
Leonardas Andriekus — Nauja šviesybe nusileido (eil.) ................................................... 55
Aloyzai Baronas — Žvaigždikis (apsakymas) ..................................................................... 58
Antanas Gailiušis — Dvi bendravimo pusės ....................................................................... 60
Juozas Jakštas — Erazmas Roterdamietis ir Žygimantas Senasis .................................... 66
Dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Pranciškonai observantai Lietuvoje .......................... 71
Eugenijus Matuzevičius — Eilėraščiai ................................................................................ 78
Pranas Visvydas — E. Matuzevičius — Lietuvos pajūrio dainius ...................................... 80

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
T. R. — 1969 metai mūsų ir tarptautinėj politikoj ............................................................... 83
Jeronimas Kačinskas — Kompozitorius V. Bacevičius ...................................................... 86
Dr. A. C. Matulis — Modernus vokiečių dramos teatras ................................................... 88
Mūsų buityje ...........................................................................................................................90

KNYGOS
Aug. Raginis — L. Andriekaus vytautine poezija ................................................................ 93
L. R. — Per "Šviesą" ir "Palikimą" į išsvajotą "Eldorado" (A. Kairio dramos) .............. 94
Vt. Vt. — S. Vansevičiaus knyga apie ūkininkų teisinę padėtį "buržua-
zijos valdymo metais" ............................................................................................................ 95

Viršelio 1 psl. — B. Žilyte: Vilnius IV (spalvotas cinko raižinys) ; 4 psl. — V. Kisarauskas: Vilniaus senamiesčio motyvai (kartono raižinys) Šis numeris iliustruotas Vilniaus motyvų nuotraukomis (A Varno, M. Dobužinskio, A. Gudaičio, V. Vizgirdos, R. Gibavičiaus, J. Čeponio, Alg. Švažo, A. Stasiulevičiaus kūriniai). Be to, T. Valiaus vinjetes (55 ir 57 psl.), Vilniaus pranciškonų-bernardinų vienuolynas, Erazmo Roterdamiečio, E. Matuzevičiaus, V. Bacevičiaus ir A. Liuimos atvaizdai
Leidžia Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
MASKVINES "LAISVĖS" TIRONIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Žlt.   

Sovietų okupuotoji Lietuva yra dviguboj vergijoj — užgrobta rusų, kurie patys kenčia komunistinę tironiją. Nesant laisvės patiems rusams, negali jos būti ir visiems sovietų valdžioj.

Humanizacinėj pažangoj laisvės vertė taip visų įsisąmoninta, kad ir prievarta turi dangstytis laisve. Ir sovietinė konstitucija laiduoja sąžinės laisvę. Tačiau ir po visos postalininės "libe-ralizacijos" (vėl beįšalusios) dar neprižengta nė prie carizmo laisvių. Nauja, kad vis dažniau protestuojama prieš sovietinį laisvės paneigimą.
Iš Lietuvos ligi šiolei tokių viešo protesto balsų negirdėjome. Dabar kitais būdais spiriama-si prieš maskvines užmačias. Ir reikia jau tikro taurės perpildymo, kad būtų atvirai pasisakoma.

Nesiliaujamas tikėjimo persekiojimas yra ta sritis, kur nebegalima tik tyliai kentėti, o reikia viešai kelti balsą. Ir jis keliamas. Pereitų metų pradžioj Vilkaviškio vyskupijos kunigai kreipėsi į Sovietų Sąjungos ministrų tarybos pirmininką dėl Kauno kunigų seminarijos. O vasarą vėl Maskvon kreipėsi Vilniaus vyskupijos kunigai. Neseniai jų raštą skaitėme ir mūsų spaudoj.
Skaityti daugiau...
 
TAUTYBIŲ PROBLEMA SOVIETŲ SĄJUNGO]E PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. V. MAR.   
Tautybių problema daugiatautėje Sovietų Sąjungos imperijoje, kur visko pagrinde yra marksizmo - leninizmo doktrina, visuomet užėmė žymią vietą ir sudarė tikrą "problemą". Šiuo klausimu Leninas yra aiškiai pasisakęs dar prieš Spalio revoliuciją. Jo mintis pratęsė Stalinas ir Chruščiovas. Komunistų nuolat skelbiama propaganda apie Sov. Sąjungos tautų draugystę, brolišką sugyvenimą yra tik gražūs žodžiai. Skelbiamas "socialistinis turinys — tautinė forma" visose kultūros srityse dažnai ima tapti ir tautiniu turiniu, su kuo visomis jėgomis kovojama kaip su nacionalizmo žalinga apraiška. Tai ypačiai ryšku paskutiniais metais, kada atskirose respublikose vis labiau ima reikštis "buržuaziniai - nacionalistiniai" nusiteikimai. Pažymėtina, kad komunistai vengia tokių sąvokų, kaip "tauta", "tautinis", o vartoja "nacija", "nacionalizmas".

Švenčiant 1917 m. revoliucijos 50 metų sukaktį, sovietinėje spaudoje, teoretiškai nagrinėjančioje įvairius socializmo - marksizmo klausimus, daug buvo rašoma apie vis augančią įtampą sovietinės bendruomenės tautiniuose santykiuose. Tame procese įžiūrima pavojus pablogėti tautybių santykiam ir sudaryt grėsmę ateities daugiatautei sovietinei imperijai. Tiesa, Brežnevas, norėdamas nutildyti spaudoje keliamus tautybių santykių sunkumus, 50 metų Spalio revoliucijos minėjime pareiškė, kad dabar "sovietinių tautų vieningumas yra kietas, kaip deimantas".1 Tačiau sovietinės spaudos apžvalga rodo, kad šis klausimas yra labiausiai spirginantis ir aštrus, žvelgiant į sovietinės santvarkos ateitį.
Skaityti daugiau...
 
NAUJA ŠVIESYBE NUSILEIDO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   

KARALIAUS JOGAILOS SODOS

PIRMAS FRAGMENTAS

I
Aš krivių atbaigiau gadynę,
Kankles ramybėn palydėjau.
Per mano praregėjimą
Nauja šviesybė nusileido
Ant aukurų, giesmių ir liaupsių.

Reikėjo daug jėgos akim atplėšti,
Ilgai vidunakčių gelmėj glūdėjus.
Vokus įlaužę buvo sunkūs amžiai,
Vyzdžius apraibinus sapnų grožybė.

Per mano praregėjimą varpai pragydo,
Nuo aukuro liepsna altoriun grįžo.
Nauja gadynė — Dievo sapnas —
Per vieną žmogų išsipildė . . .
Skaityti daugiau...
 
ŽVAIGŽDIKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALOYZAS BARONAS   
Vasarojau apleistoj vasarvietėj, iš kurios nežinia kodėl bėgo lietuviai. Man gi atrodė, kad čia saugiau negu kitur, ir keliolikos mylių kelias, einąs palei ežerą, atidengdavo didelius nuotolius, ir galėdavai matyti tolumoje bokštus ir laivelių baltas skiauteres. Ir saulės laida kiekvieną vakarą sukeldavo keistą nuotaiką. Kartais saulė krisdavo į debesis ir neapsakomai raudonėj o, o kartais ji stabtelėdavo ežero gale ant vandens ir ligi jos bėgo aukso kelias.

Kai į vasarvietę važiavau rytą, buvo ūkanota, ir skersgatvių žalios šviesos taip išryškėdavo, kad, rodos, jos metė spindulius lyg žvaigždes. Gi dabar jau buvo giedri vėlyva popietė, ir ėjau su savo berniuku palei ežerą ir kalbėjau, kad besileidžiančios saulės spinduliai kaip pasakoj nušviečia kelią, kuriuo ėjo laimės paženklintas berniukas Žvaigždikis ir jo sesutė. Ir pasakojau sūnui pasaką apie Žvaigždikį, o galvojau, kad kada nors, kai jis paaugs, aš papasakosiu tikrą atsitikimą apie žmogų, kartais vadintą žvaigždikiu, nors toli gražu jis jokios laimės nebuvo išskirtinai atžymėtas.

Tos istorijos pradžia buvo tuoj po antrojo pasaulinio karo, kada gyvenau Bavarijoj, Bamberge, kuriame glaudėsi ir kur sustodavo laikinai būriai lietuvių ir kitų tautybių bėglių. Turėjau tik dvidešimt metų, ir tai palyginti buvo didelis turtas, pradedant po karo gyventi iš naujo, pasikeitus pinigams, kraštams ir santvarkoms. Galvojau, kad išvažiuosiu į Ameriką pas dėdę, mokysiuos ir būsiu advokatu. Ši profesija man buvo įsikalusi į galvą dar nuo vaikystės, kai žiūrėdavau į Amerikos lietuvių laikraščiais išklijuotą prie seklyčios esančio kambarėlio sieną, kurio specifinį lauko žolių kvapą ir dabar, rodos, jaučiu.
Skaityti daugiau...
 
DVI BENDRAVIMO PUSĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS GAILIUŠIS   
Jeigu du asmenys, žiūrėdami į medalį, matys tik vieną jo pusę, jų nuomonės, kaip medalis atrodo, niekad nesutaps. Vienas tvirtins, kad medalis turi, pvz., galvos atvaizdą, o kitas tą ginčys, nes jo pusė turi tik įrašą. Jų ginčams nebus galo, vienos nuomonės jie niekad nepasieks. Nors kiekvieno nuomonė bus teisinga, bet nepilna, — medaliui pažinti reikia matyti abi jo puses. Taip yra ir su kultūriniu bendravimu, jis turi irgi dvi puses.

Pasibaigus karui, kurį laiką su gimtuoju kraštu jokio ryšio nebuvo. Jam prasidėjus, išeivių tarpe pasireiškė subruzdimas, nepasitikėjimas, spėliojimai, ką tai reiškia? Neaiškumas kilo dėl to, kad bendravimas nėra pačių lietuvių tvarkomas, bet pašalinio veiksnio — okupanto, sovietinės Rusijos. Bendravimo problema pasidarė kontraversinė, sunkiai sprendžiama ir iki šiol pilnai dar neišaiškinta ir nesuprasta. Normaliomis sąlygomis, be okupanto kišimosi, bendravimas nekeltų jokių ginčų. Lietuvoje greičiausiai tos problemos nėra. Galima tvirtinti, nebijant daug suklysti, jog ten visi už bendravimą: gal nemato jo komplikuotumo ar daugiau savim pasitiki.

Bendravimo klausimu išeiviai pasiskirstė į dvi grupes. Vieni isteriškai šaukdami jį smerkia, kiti aklai kelia į aukštybes. Abi grupės žiūri tik Į vieną medalio pusę ir bendros kalbos neranda, bet kiekviena turi dalį tiesos: bendravimas vienu atžvilgiu naudingas, kitu — pavojingas. Naudingas, nes stiprina visų lietuvių bendrą ryšį, norą priešintis okupantui ir kt. Tą mato ir okupantas, bet bendravimo nenutraukia, nors šiuo atžvilgiu jis okupantui nenaudingas. Stiprinti okupuotųjų tautinį atsparumą jokiam okupantui nėra tikslas. Atseit, okupantas turi kitų tikslų, kurie jam svarbesni. Savo tikslų okupantas viešai neskelbia, juos reikia atspėti. Tarp tų tikslų minimi: noras išeivius suskaldyti, pripratinti prie okupacijos, sukompromituoti išeivių darbą dėl Lietuvos laisvės. Be abejo, tai teisingi samprotavimai. Bet suskaldyti nepavyko, — neatsirado nei du Vlikai, nei du Altai, nei dvi Lietuvių Bendruomenės. Atsirado tik dvi skirtingos nuomonės, o laisvoje visuomenėje tai normalus reiškinys. Ir kitų minėtų tikslų nepasiekė. Atrodytų, okupantui iš bendravimo tik "monkey business" — nėra naudos. Užtat bendravimo kai kurie šalininkai ir laiko jį nekaltu, sakydami: "ką jie (rusai) mums padarys" . . . O visgi padaro. Jei ne pavieniam Jonui, Petrui, tai apskritai lietuviškiems reikalams. Už siūlomo bendravimo slepiasi ir didesni okupanto tikslai, negu skaldymas. Tie tikslai išeina už lietuviškų reikalų ribos, — jie yra tarptautiniai.
Skaityti daugiau...
 
ERAZMAS ROTERDAMIETIS IR ŽYGIMANTAS SENASIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS JAKŠTAS   
1. Erazmas — krikščioniškojo renesanso balsas
Praeitais metais Vakarų pasaulis plačiai paminėjo Erazmo Roterdamiečio 500 metų gimimo sukaktį. Jo vardas nėra plačiai visuomenei žinomas, atseit, populiarus. Mat, jis nebuvo koks didelis karo vadas, kuris su savo armijomis būtų drebinęs pasaulį. Nebuvo koks politikas ar revoliucionierius, kuris būtų skynęs naujus kelius politiniam ar visuomeniniam gyvenimui. Nebuvo jis ir tikybinis reformatorius, kuris būtų sukūręs naują tikėjimą. Kuo jis garsus pasidarė jau gyvendamas ir dėl ko jo garbė neišblėso per amžius, buvo jo laiko mokslas, kurį jis kūrė ir suvereniškai apvaldė. Apie tai kalba ir įspūdingas užrašas ant jo kapo Bazelio katedroje. "Čia guli palaidotas 1536 m. liepos 12 d. miręs Kristaus tarnas Erazmas Deziderius Roterdamietis, kuris, mokslo viešpačiu būdamas, pasiekė aukščiausio, kas aplamai žmogiškomis pastangomis galima. Jo vardas išliks pasaulyje. Viro omnibus modis maximo".

Tai retas atsitikimas, kur pasaulis taip įvertino vyrą už jo nepaprastus mokslo darbus. Ir tai padarė ne vienas koks kraštas, bet visas Vakarų pasaulis. Tai ženklas tada buvusio kad ir politiškai suskaldyto, bet kultūros atžvilgiu vieningo Vakarų pasaulio. Vakarų Europos pasaulis tada buvo vieninga kultūros bendruomenė, romėniškos katalikiškos bažnyčios apjungta.
Skaityti daugiau...
 
PRANCIŠKONAI OBSERVANTAI LIETUVOJE XV IR XVI A. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS   
500 metų jubiliejaus proga

1. Bendros žinios apie pranciškonus

Pereitą rudenį, rugsėjo 30, suėjo 500 metų nuo formalaus pranciškonų observantų, seniau bernardinais vadinamų, įsikūrimo Lietuvoje. Ši sukaktis skatina bent trumpai susipažinti su praeitimi tų vienuolių, kurie turėjo nemažą vaidmenį mūsų tautos kultūros istorijoje, kurie ir dabar už tėvynės ribų dirba religinį ir kultūrinį darbą savo tautiečių tarpe.

Šv. Pranciškaus įkurta vienuolija nuo 1209 oficialiai vadinasi Mažesniųjų Brolių ordinas. Laiko tėkmėje jis išsišakojo į tris savarankiškas pranciškonų šeimas: Mažesniuosius Brolius kon-ventualus (O.F.M. Conv.), Mažesniuosius Brolius observantus (O.F.M.) ir Mažesniuosius Brolius kapucinus (O.F.M. Cap.). Mažesniųjų Brolių ordinas į konventualus ir observantus suskilo XV a. dėl laisvesnio ar griežtesnio regulos laikymosi. Oficialaus skilimo pripažinimo metu, 1517 m., pop. Leonas X pirmenybę davė obser-vantams, dėl to iki šiol jų generolas turi Mi-nister Generalis totius Ordinis Fratrum Mino-rum titulą. Ilgainiui XVI a. iš observantų šeimos rigoristų išsivystė kapucinai. Buvusieji ob-servantai - bernardinai po pop. Leono XIII 1897 bulės "Felicitate ąuadam" paskelbimo vadinasi tik pranciškonais ir pasirašydami prideda O.F.M.

Didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje pranciškonai veikė dar prieš suskilimą į observantus ir konventualus ir po suskilimo, kol Rusijos carų režimas XIX a. viduryje juos sunaikino. Nepriklausomos Lietuvos teritorijoje atsikūrė tik observantai, o lenkų okupuotan Vilniun sugrįžo ir konventualai. Kapucinai gi įsikūrė tik nepriklausomoje Lietuvoje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Eugenijus Matuzevičius   
KADA NUNOKSI, MANO VASARA?

Kada nunoksi, mano žodžio vasara?
Kada išsirpę vaisiai žemėn kris,
O tuos vaisius palies
Ir mano, ir kitų ranka,
Ir jais kvepės namai ir žemė,
Ir laiko upė, ir daina,
Ir duona kasdieninė,
Ir pabučiavimai, ir atminimų žvaigždės,
Ir amžiaus vėjas, dvelkiantis į veidą? . .

Kada nunoksi, mano žodžio vasara?
Kada išsirpę vaisiai žemėn kris —
Būties brandumo dovana,
Ilgai lauktieji vaisiai,
Kuriuos poetai subrandina Darbe, kovoj,
tulioj vienatvėj,
Žiūrėdami epochai į akis? . .
Skaityti daugiau...
 
E. MATUZEVIČIUS — Lietuvos pajūrio dainius PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS VISVYDAS   
Dabartinę lietuvių poezijos tematiką būtų galima suskirstyti į penkis žemynus — gamta, asmuo, pasaulis, laikmetis, tėviškė. Bet tuoj norėčiau pridurti, kad gamta savo galia ir apimtimi nenusileidžia nė vienam akiračiui. Pradedant B. Brazdžionio svetimoje padangėje rašytais eilėraščiais ir baigiant šiandien pavergtoje Lietuvoje pasirodžiusiais poezijos pragiedruliais, Lietuvos gamtovaizdis ir tradicija, tarsi paveldėtas turtas ir palaiminimas, lydi mūsų poetus. Visi jie myli savo kraštą.

Tos meilės priežasčių toli ieškoti netenka. Bolševikų valdomame krašte poetai, santykiuodami su gamta, atsiriboja nuo brukamų doktrininių motyvų, nuo agitatoriškos frazeologijos, nuo padlaižiavimo galingiesiems. Gamta yra jų skydas. Juk taip lengva yra paslysti kituose akiračiuose, ypač liečiant laikmetį ir pasaulio idealus. Brežnevo epocha, lygiai kaip ir Stalino, atviram poetui yra pavojinga. V. Palčinskaitė apie tai dviprasmiškai užsimena 1967 metų "Poezijos pavasaryje": "Eilėraščius rašyti sunku. Kartais plunksna ima ir nuveda ten, kur mažiausiai tikėjaisi pakliūti" (74).
Skaityti daugiau...
 
1969 METAI MŪSŲ IR TARPTAUTINĖJ POLITIKOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. R.   

Laisvųjų lietuvių, taip pat latvių bei estų, 1969 pastangose dėl savo kraštų laisvės atgavimo konkretus ir reikšmingas laimėjimas buvo nuo spalio 1 atnaujintos Madrido radijo lietuvių, latvių, estų kalbomis transliacijos į okupuotojo Pabaltijo kraštus. Turint galvoj Vašingtono nuolaidžiavimus Kremliui ir paramos sovietų pavergtųjų tautų laisvės reikalams palaips-ninį siaurinimą, taip pat Amerikos Balso transliacijų anemišką bespal-viškumą ir Romos radijo transliacijų lietuvių kalba apolitiškumą, o Vatikano radijo lietuvių kalba transliacijų ribotumą, Madrido radijo transliacijų atgaivinimas įgauna ypatingo svorio. Tai tikra prošvaistė laisvųjų lietuvių 1969 laisvinimo kelyje. Visi veiksniai ir asmenys, kurie vienokiu ar kitokiu būdu lėmė ar padėjo lemti šią sovietų pavergtų tautų laisvės bylai paramą, yra verti didelės padėkos.
Skaityti daugiau...
 
KOMPOZITORIUS V. BACEVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jeronimas Kačinskas   
Šių metų sausio 15 New Yorke mirė kompozitorius ir pianistas Vytautas Bacevičius, eidamas 65-tuosius amžiaus metus.

Mirtis išskyrė dar vieną mūsų kultūrinio gyvenimo judintoją, nors ir kiek nuošaliai stovėjusį. Jis negyveno tarp lietuvių ir dėl to tik retkarčiais pasireikšdavo mūsų išeivinėj veikloj. Savo veržlią ir dinamišką sielą jis išimtinai aukojo muzikos menui. Tačiau jis nebuvo iš tų, kurie nuolankiai ieškotų sau pripažinimo. Gal būt, dėl to jo santykiai su eiliniu muzikos klausytoju nevisada buvo šilti. Reikia pripažinti, kad platesnės lietuvių visuomenės V. Bacevičius nebuvo pažįstamas. Dauguma mūsų gyvenimo darbuotojų ieško menininko, kai jo prisireikia organizacijų parengimams, šventėms, vakarienėms paįvairinti. Gi V. Bacevičius tokiais atvejais nemėgdavo būti pašalaičiu. Jis savo meną laikė vyraujančia jungtimi santykiuose su visuomene. Tai šiuo principu vadovaudamasis, jis visą gyvenimą visu nuoširdumu dirbo Lietuvai ir lietuviams.

Jo tėvui Vincui Bacevičiui su dviem sūnumis, Vytautu ir Kęstučiu, grįžus iš Lenkijos į nepriklausomą Lietuvą, Vytautas su entuziazmu pradėjo naują gyvenimą laisve besidžiaugiančioj tėvynėj. Jis tuoj atsidėjo muzikos kūrybai, nenuilstamai skęsdamas naujų sąskambių ir formų ieškojimuose. To meto Kauno koncertų lankytojai dar nepajėgė įvertinti V. Bacevičiaus kūrybinio išradingumo. Jam nekartą teko išgyventi nemalonių dienų. Jo orkestriniai kūriniai dažnai buvo suniekinami muzikaliai nesubrendusių orkestrantų. Abejingumo uždangą pralaužė tik nuolatinis V. Bacevičiaus kompozicinių ir pianistinių gabumų pademonstravimas gausiuose koncertuose ir rečitaliuose. Pagaliau V. Bacevičius įsijungė į sparčiai besivystančios lietuvių muzikos kultūros srovę. 1930 jis buvo pakviestas į Kauno valstybinę konservatoriją dėstyti fortepijonui, čia jis parodė savo pedagoginius gabumus ir didelį kantrumą, beruošda-mas savo klasės mokinius pasirodymams.
Skaityti daugiau...
 
MODERNUS VOKIEČIŲ DRAMOS TEATRAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. C. Matulis   
Pradedant apžvelgt šių dienų vokiečių teatrą, turime sutikti su nuomone, kad geram jo supratimui nėra reikalingas intensyvus viso repertuaro nagrinėjimas, bet pakanka pažvelgti tik į tuos dramos veikalus, kurie sujudino teatro lankytojus ir kritikus ne tik Vokietijoje, bet ir užsienyje. Šitie veikalai dažniausiai ir būna tie, kurie liudija teatro stovį, jo vystymąsi ir kryptį. Tas tinka ir Vakarų Europos ir Amerikos dramos pasauliui: prisiminkime eilę prancūzų autorių, kaip Giraudoux, Beckett, Ge-net, Ionesco, Sartre ir Camus, ar amerikiečius T. Williams, Miller ir Albee. Kiekvieno dramaturgo asmeniška filosofija buvo stipriai paveikta periodo intelektualinės atmosferos, kuri vystėsi, keitėsi, ir tas neramumas, sąmoningai ar pa-sąmoniškai, atsispindėjo veikalo turiny. Tuo būdu sekdami autoriaus kūrybinius judesius, galime stebėti ir patį modernaus teatro kelią. Su ta mintimi ši apžvalga bandys atskleisti vokiečių modernaus teatro dvasinę kelionę, kuri prasidėjo 1961 ir tęsėsi ligi šių dienų.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Fondas iš pereitų metų pelno įvairiems kultūriniams reikalams paskyrė 34.225 dol. Daugiausia paskirta švietimo reikalams — 16.500 dol. Įvairiems prašymams paskirta 10.365 dol. (dr. R. šilbajorio knygai "The Perfection of Exile" — 3000 dol., dr. P. Joniko kalbinei knygai leisti — 1500 dol., dr. T. Remei-kio dokumentinei knygai apie sovietinę okupaciją 1939-40 rengti — 1500 dol., PLB kultūrinei veiklai — 1500 dol., LRD premijai 1000 dol., ir t.t.). Vadinamiems specialiems projektams paskirta 7.300 dol. (dr. Z. Ivinskio Lietuvos istorijai — 3300 dol., dr. J. Puzino Lietuvos pro-istorei — 2000 dol., dr. J. Girniaus Lietuvių filosofijos istorijai — 2000 dol.). Fondo turtas 1969.XII.31 siekė 647.463 dol.. o pagrindinis kapitalas (suaukoti įnašai) — 609.611 dol. Pereitais metais pelno turėta 31488 dol. Pelno paskirstymo komisiją sudarė LF atstovai — dr. J. Valaitis (komisijos pirm.), dr. K. Ambrozaitis ir inž. V. Kutkus, JAV LB centro valdybos nariai — kun. J. Borevičius, J. Kavaliūnas ir agr. Ant. Šantaras.

Kanados Lietuvių fondas pereitų metų pelno paskyrė 1400 dol. švietimo (mokyklų) reikalams ir 800 dol. jaunimo organizacijoms bei spaudai, iš viso — 2.200 dol.
Skaityti daugiau...
 
L ANDRIEKAUS VYTAUTINĖ POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   

Leonardas Andriekus: PO DIEVO ANTSPAUDAIS. Išleido Pranciškonai. New York, 1969, 106 psl.
Leonardo Andriekaus naujas poezijos rinkinys turi antrinį pavadinimą: "Vytauto Didžiojo godos". Po Maironio, Antano Vienuolio, Balio Sruogos ir kitų ankstesnių mūsų rašytojų, ties Vytauto Didžiojo likimu susimąstė ir dabarties lyrikas. Tai itin nelengvas užsimojimas, kadangi šis Lietuvos istorijos milžinas pirmiausia buvo karys, valstybininkas, politikas, o ne kokis liaunas mūsų -dainų bernužėlis. Tai dėkingesnė versmė epui, o ne lyrikai.
Skaityti daugiau...
 
PER "ŠVIESĄ" IR "PALIKIMĄ" Į IŠSVAJOTĄ "ELDORADO" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. R.   
Gerų dramos veikalų pertekliaus mūsų literatūroje niekad nebuvo ir, tur būt, dar ilgai nebus, nors tą žanrą bandė kurti ir poetai, ir romanistai, ir net patys režisieriai bei aktoriai, gelbėdami savo teatrą nuo uždusimo. O jų ypač pasigendama išeivijoje, kur mūsų teatrinė saviveikla, kiek jos iki šiol dar liko, siekia bazuotis lietuvių autorių lietuviška kūryba, prieš žiūrovo akis gvildenančia lietuviui artimas problemas, kurios jį, žinoma, daug greičiau ir giliau padirgina, pridengdamos neprofesionalų aktorių vaidybos meno trūkumus. Tad suprantama, kad kiekvienas naujo dramaturgo apsireiškimas sutinkamas su naujomis viltimis, jog štai gal jau atėjo tas, kurio seniai laukiame, kuris praturtins ne tik mūsų knygų lentyną, bet gal įkvėps ir naujos gyvybės jau beveik mirštančiam išeivijos teatrui.

Pastaruoju laiku mūsų dėmesį gerokai pažadino šuoliais kylantis Ir produktingas dramaturgas Anatolijus Kairys, per palyginamai trumpą laiką mums pateikęs net tris naujus veikalus: 3 veiksmų tra-gedijetę "šviesa, kuri užsidegė", 3 veiksmų dramą "Eldorado" ir 1 veiksmo 3 paveikslų dramą "Palikimas". Pirmieji du veikalai buvo 1968 drauge išleisti antrašte "Šviesa ir Eldorado". Abu jie buvo premijuoti Čikagos skautininkų-ių Ramovės konkurse (1965): "šviesa" gavo pirmąją premiją, "Eldorado" — antrąją. "Palikimas" išleistas 1969.
Skaityti daugiau...
 
S. VANSEVIČIAUS KNYGA APIE ŪKININKŲ TEISINĘ PADĖTĮ "BURŽUAZIJOS VALDYMO METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė vt. vt.   
Visas kultūrinis gyvenimas, visas švietimas okupuotoj Lietuvoj yra pajungti tarnauti sovietinei propagandai. Išimties nesudaro ir mokslinis darbas. Tai liudija ir Vilniaus un-to docento, valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjo S. Vansevičiaus knyga "Lietuvos valstiečių teisinė padėtis buržuazijos valdymo metais" (Vilnius, 1968). Autorius atvirai pasisako, kad Sovietų Sąjungos kompartijos "XXIII suvažiavimas iškėlė uždavinį iš esmės pagerinti idėjinį - politinį darbą kaime", o "Lietuvos Komunistų partijos XV suvažiavimas įpareigojo nesutaikomai kovoti prieš bet kokius buržuazinės ideologijos pasireiškimus, prieš nacionalizmą ir šovinizmą". Kadangi buržuazinė ideologija reiškiasi, idealizuojant buržuazinės Lietuvos kaimo gyvenimą, valstiečių ekonominę ir teisinę padėtį", tai šitam nepriklausomos Lietuvos kaimo idealizavimui nuvertinti ir atsverti, pasak Vansevičiaus, "reikia, kad kolūkiečiai, ypač jaunimas, turėtų moksliškai pagrįstų knygų apie tikrąją valstiečių teisinę padėtį buržuazinėje Lietuvoje" (3 p.). Taigi, autoriaus uždavinys yra ne objektyvus, tikrai mokslinis Lietuvos valstiečių teisės nagrinėjimas, o tik mokslo vardu pridengta sovietinė propaganda prieš okupuotosios Lietuvos kaimo pagarbą nepriklausomybės laikų padėčiai, ypač kai ją lygina su kolchozinę baudžiava.

Sovietinės propagandos tikslui autorius seka pasakėlę apie tai, kad buržuazinėje valstybėje "visos teisės ir laisvės yra tik tos gerovės, kurias piliečiai gauna dėl to, kad valstybė uždeda savo organams ir pareigūnams tam tikras pareigas piliečių atžvilgiu" (9 p.). Bet tai kaip tik yra atributai sovietinės valstybės, kur piliečių teisės ir laisvės tiek teturi praktiškos vertės, kiek kompartija leidžia. Kalbėdamas apie gamybinių santykių viešpatavimo ir išnaudojimo bruožą, autorius nutyli, kad tam viešpatavimo ir išnaudojimo bruožui sutramdyti buržuazinė valstybė turi arbitrą — atitinkamas valstybines institucijas, kai tuo tarpu sovietinė valstybė, kompartijos rikiuojama, pati yra vienintelis darbdavys, gamybinių santykių viešpats ir išnaudotojas, ir vargšui darbininkui, tarnautojui, kolchozi-ninkui dėl savo skriaudų nėr kam skustis, gamybinių santykių skriaudoms spręsti arbitro nebėra.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LITUANISTIKOS DARBAI II. Išleido Lituanistikos institutas Čikagoj 1969. Redaktorius — Jonas Balys. 186 psl., kaina 2.50 dol. Turiny: V. Gidžiūnas — žemaičių byla Konstancos susirinkime (5-34), P. Rėklaitis — Rytinei Europai tirti dokumentacijos ir informacijos centrai Vokietijos Peder. respublikoj. Jų reikšmė lituanistikai (35-65), J. Balys — Folklore Research in the Baltic Countries, especially Lithuania, in the Soviet Period (67-75), K. Škirpa — Apie Lietuvių Aktyvistų Fronto veiklą (77-123). Be to, knygų recenzijos ir J. Balio parengta bibliografinė apžvalga Bibliography cf Baltic Bibiio-graphies.

Vladas Šlaitas: AGUONŲ GAISRAS. Eilėraščiai. Ateities leidyklos leidinys, New York 1969. 56 psl., kaina 2 dol.

Albinas Baranauskas: PASAGA IR VYŠNIOS. Eilėraščiai. Lietuviškos knygos klubo leidinys, Čikaga 1969. Aplankas M. Stankūnienės. 64 psl., kaina 2 dol.

Vincas Žemaitis: LIUBLINO UNIJOS SUKAKTIES PARAŠTĖJE (santykiai su mūsų kaimynais lenkais). Čikagos Lietuvių literatūros draugijos leidinys 1970. 84 psl., kaina 1.50 dol. Tai atspaudas iš "Naujienų" 1969.XII.1-15 atkarpos.

Juozapas Hermanovičius, M!C: RAUDONŲJŲ STOVYKLOSE. Misionieriaus atsiminimai ir patirtis Sovietų Rusijos kalėjimuose ir vergų stovyklose 1948-1955 m. Vertė kun. K. A. Matulaitis, MIC. Išleido "Šaltinis" Londone 1969. 360 psl., į-rišta, kaina 5 dol.

Ava Saudargienė: SIGUTĖ. Trijų veiksmų pasaka. Piešiniai A. Pluko. 68 psl. BUVO BROLIAI DEVYNI. Trijų veiksmų pasaka. Iliustracijos ir viršelis U. Kazokaitės. 97 psl. Išleido Australijis LB krašto Kultūros taryba. Sydney, 1968.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI ir RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
25 dol. — J. Adomaitis, La Salle, Que., Canada.
20 dol. — kun. Ant. Valiuška, Phoenix, Arizona; K. Gudaitis, M.D., Warren, 111.; Juozas Masilionis, Chicago, 111.; Juozas Stašaitis, Dorchester, Mass.; dr. J. P. Kazickas, New Rochelle, N.Y.; Juozas Mikonis, Richmond Hts., Ohio.

"AIDŲ" RĖMĖJAI
Stepas Blynas, Bridgeport, Conn.; dr. Albina Prunskienė, Chicago, 111.; Jonas Mikeliūnas, E. Chicago, Ind.; A. Keturakis, So. Boston, Mass.; Juozas Jusys, K. Valiuškienė, Worchester, Mass.; Stepas Smalinskas, Southfield, Mich.; S. Kamaitis, Brooklyn, N.Y.; V. Ročiūnas, Independence, Ohio; Snieguolė Jurskytė, Phila., Pa.; kun. Vaclovas Martinkus, Providence, R.I.; Janina šviedrienė, Bogota D.E., Colombia, S.A.; Tėvai Jėzuitai, Sao Paulo, Brazil, S.A.

"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai