| |
|
|
5 rugpjūtis
|
Pergyvenam, anot St. Pilkos, auksinį mėgėjų teatro amžių. Todėl tuojau iškyla klausimas, kaip aukštai šie mėgėjiškomis jėgomis paremti teatriukai yra iškilę meninėje plotmėje, kokios jų veikimo kliūtys ir ateities perspektyvos, žiūrint teatro kritiko akimis.
Savo teigimų objektu paimsiu bene stipriausio tremties mėgėjų teatro Hanau „Atžalyno“ darbą, jo repertuarą, kliūtis ir pragiedrulius.
„Atžalynas“ savo darbą pradėjo daugeliui žinoma K. Binkio pjese „Atžalynu“. Ši akt. Vyt. Valiuko režisuota pjesė — dar labai blankus, daugelyje scenų neapdirbtas
ir savotiškai negyvas darbas. Aktoriai dar nejaučia nei sceninio stovio, nei uždavinio, kuris pagrįstų jų veiksmus. Daugelis jų visai netinka savo vaidmenims ir labai ardo spektaklio visumą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Mąstymai apie dramos teatro praeitį ir ateitį |
 |
 |
 |
|
MENAS
Truputis romantiškų prisiminimų
Kai man dabar, besiblaškant po Vakarų Vokietiją, tenka pamatyti kokį įdomesnį spektaklį vokiečių teatre arba retkarčiais susižavėti prancūzų vaidyba, kai tenka skaityti naujas mintis apie modernų teatrą gausioje vokiečių ir prancūzų perijodikoje, kai pasitaiko užčiupti naujuosius vakariečių autorių (prancūzų, amerikonų, anglų) dramos veikalus, aš dažnai mintimis sugrįžtu į Vilnių, į priešpaskutiniosios okupacijos laikus.
Nuostabi ta Gedimino sostinė! Lyg savo dvasios pačiuose glūdžiausiuose gilmenyse slepianti amžinosios gyvybės jėgą, galingu fontanu ištrykštančią kiekvieną iš visokiausios priespaudos išsilaisvinimo akimirką. Juk be galo trumpą laiką šiam miestui teko gyventi prideramą lietuvių sostinės gyvenimą, nes ir vėl vienas po kito ėmė jį slopinti okupantai, o lietuvių kultūros laimėjimai, pasiekti tuo metu, nebeišdildomai liks istorijoje ir turės reikšmės tiems laikams, kuomet vėl bus galima kurti meno vertybes, nevaržomas jokiais primestiniais principais ar dėsniais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Amerikoj išleista kun. Dr. Gečo knyga „Katalikiška Lietuva“, turinti 575 psl. Joje vaizduojama religinė padėtis Lietuvoje nuo seniausių laikų iki šių dienų.
* Skotų lyga Europos laisvei ginti Edinburge išleido latvių prof. A. Švabės kultūrinio politinio pobūdžio istorinę apžvalgą apie Latviją ir jos kaimynus, pavadintą „The story of Latvia and her neigbouts“. Joje pavaizduojamas Baltijos respublikų ekonominis, kultūrinis ir politinis potencialas ir pažymima, kad tai yra problema, nė kiek nemenkesnė kaip Dardanelų ir Balkanų valstybių problemos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė J. Grinius
|
|
J. Aistis, Nemuno ilgesys, Groene, Maine, 1947, Lietuvos Pranciškonų leidinys, 78 psl.
Vienas mūsų poetų neseniai viešai pareiškė, kad recenzentai ir visuomenė esą nepatenkinti ir pyksta, kai poeto kūryboj neberanda to, ką buvo pamėgę matyti. Atrodo, kad šita mintis tikrai klaidinga, ypač kiek tai liečia recenzentus ir kritikus. Net priešingai, kritikui liūdniau, kad jau pagarsėjusio žmogaus kūryboj nebemato naujumo, nes tai žadina sustingimo, senėjimo ir išsisėmimo įspūdį. Tik čia pat reikia pridurti, kad kritikas vertina ne tiek technikos priemonių ar temų naujumą, bet temų naują pergyvenimą ir nušvietimą, pačios formos (giliausia prasme) originalumą, arba, kitaip pasakius, galutinį kūrinio meninį reikšmingumą, o ne gerus norus ar nepavykusias pastangas dėl kokių nors aplinkybių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Tremties metai. Lietuvių Rašytojų metraštis |
|
|
|
|
Parašė S. L.
|
|
VERTINIMAI
Prieš vertindami tą arba kitą dalyką padorūs recenzentai visuomet pasidžiaugia dalyko autoriaus gražiomis pastangomis, iškilmingai sveikina arba dėkoja jam. Mes čia taip pat norėtume neprasilenkti su šia banalia tradicija ir pasidžiaugti ne tik pačiu metraščiu, bet ir pagirti visus tuos kurie prisidėjo prie jo išleidimo. O darbas tikrai didelis ir svarus. Kaltuos, kurie prisidėjo prie jo išleidimo, ir išleidimo sąlygos ir visos kitos sunkenybės, kurias reikėjo nugalėti. Gerai juk žinome, kad ir Lietuvoje šitokis darbas sunkiai sekdavosi. Iniciatoriai čia parodė tikrai herojiškos ištvermės ir pasiaukojimo. Nežiūrint visų sunkumų, Metraštis pasirodė!
Tiesa skaitančioji ir lietuvišką knygą mylinčioji visuomenė buvo jau imanti nusivilti, pradedanti abejoti, nes per dažnai gal spaudoje buvo naudojama formulė „tuoj pasirodys“. Publika išsižiojusi laukdavo, bet veltui. Tai, tikriausiai, buvo neapdairių laikraštininkų nuopelnas, ne redakcinio kolektyvo kaltė. Pagaliau, kas gi čia suvaikys! Metraščio išleidimas visas abejones išblaškė: imkim ir skaitykim ir skaitydami permanykim, anot sukaktuvininko Martyno Mažvydo!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
