1705 m. pasirodžius danų moklininko Torphaens veikalui „Historia Vilandiae antiqua“, Istorikai ir geografai neabejojo, kad Amerikos žemyną pusė tūkstančio metų anksčiau už Kolumbą jau buvo atradę normanai. Tačiau, palyginti, ilgą laiką buvo galvojama, kad ta vikingų kelionė trukusi labai neilgai ir kad jiems pasisekę pažinti tiktai labai nežymią Amerikos žemyno dalį — neilgą rytinio pajūrio ruožą. Dabar naujos šviesos į šią sritį įneša Amerikoj gyvenančio norvego R. Holando darbas „The Kens irigton e Stone“.

Tas „Kensingtono akmuo“ yra jau 1898 m. Kensingtono vietovėje (Minnesotos statė) atrastos .runos, kurių įrašas patvirtina, kad čia, Siaurės Amerikos viduryje, jau 1362 m. gyveno 30 skandinavų, tarp jų 22 norvegai ir 8 švedai, kurių 10 paskum per indėnų užpuolimą žuvo. Runos įrašo tekstas rodė, kad buvo pasileista tyrinėjimų tikslais laivu iš Vinlando į vakarus.

Šveicarija, o kartu su ja ir visa prancūziškai skaitančioji visuomenė neteko pasižymėjusio rašytojo, C h. Ferdinando Ramuzo. Įvertin“ damas jo veikalus Ir nuopelnus pasaulinei literatūrai, prancūzų „C o m b a t“ pažymi, kad tai būta vieno iš paskutinių didžiųjų europiečių. „P o p u l a i r e“ kritikų tikinimu, Ramuzas šveicarų literatūrą prancūzų kalba iškėlė iki tokio aukščio, kokio ji nebuvo pasiekus per pastaruosius du šimtu metų. „C a r r e 1 o u r“ jo mirtį lygina su Paul Valery netekimu.

Ramuzas yra tikras žemės poetas, ežerų ir vynuogių dainius. Skaitydamas jo raštus, giliai persunktus gimtosios žemės meile, kaip gyvus prieš dvasios akis matai Ženevos ežero krantus, į dangų šaunančias didingas kalnų viršūnes ir sklendenančioj tyloj, saulės atokaitoj sirpstančias vynuogių sultis. Gimtasis kraštas ypačiai ryškiai iškyla jo atminty per tuos 12 metų, kuriuos jis jaunas būdamas išgyveno Paryžiuj. Jo netekimas, kaip tik ir parodė jo vertę, įtikindamas, jog žodis tėvynė nėra koks svaičiojimas, mistikų ir humanitarų fikcija, bet gyva, tyriausiu širdies krauju pulsuojanti žmogiškoji realybė, tokia pat sava ir brangi, kaip slapčiausi, širdies troškimai ir gaivastingiausi ateities lūkesčiai.