| |
|
|
2 vasaris
|
|
Parašė BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ
|
Dulce et decorum est pro patria mori.
Morai, apdengti juoda marška.
PANAKTINIS
Vėliau: SESUO, MERGINA, MOTINA, GEDĖTOJŲ CHORAS
PANAKTINIS (su tarškinę ir žiburiu):
Vienuolikė ir ketvirtis! Vienuolikė ir ketvirtis!
Trys ketvirčiai iki vidurnakčio. . .
Vėjarodžių gaidžiai pasisuka staigiu kampu—žvanga jų krūtinės, blizga geležinės
skiauterės. Kyla šiaurės vėjas.
Apverkit, apgarbstykit tą, kurs mirė.
Aš nemačiau jo veido ir nežinau jo vardo.
Apraudokit tą, kurs guli pridengtas juoda spalva: iki vidurnakčio beliko tik trys ketvirčiai.
CHORAS: Skobsime karstą iš perskelto ąžuolo;
Ąžuolo šerdim bus tavo širdis.
Perpinsim verbą viksva ir kardažole,
Kad nepaniekinta būtų mirtis.
Skobsime karstą senovišku papročiu, Perpinsim verbą aštriąja viksva.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MELODIJOS PRIMATAS IR LIETUVIŲ MUZIKA |
 |
 |
 |
|
Parašė KUN. K.SENKUS
|
GIESMES IR DAINOS
I. MUZIKA IR JOS PAŽANGA.
Svarstymų pradžioje reikia trumpai pakedenti du klausimu, būtent: Kas yra muzika savo esmėje? ir: Ar senovės muzika savo esmėje buvo skirtinga nuo "moderniosios" muzikos? Jeigu būtų išeinama iš daugumos šiandieninių žmonių galvosenos, kurią formuoja jau ne gilesnė mintis, bet medžiaginė nauda, tai atsakymai į šiuos klausimus būtų labai įvairūs. Tie atsakymai vargiai atitiktų objektyvią tiesą.
Senovėje "muzika" reiškė tą pat, ką šiandien reiškia "melodija" (graikų MELOS), giesmė, odė kartu su melodija. Ši sąvoka apjungė paprastutes psalmes su jų melodijom ir plačias, komplikuotas arijas. Izraelitų, graikų, egiptiečių muziką sudarė tik vientisinės melodijos, vienbalsės ir be harmoninio palydo. Melodijų palydėjimas oktavių, kvinčių arba kvarčių būdu esmėje buvo paprastas tos pačios melodijos pakartojimas augštesnėje arba žemesnėje padėtyje. Melodijos esmės nepakeitė skirtingas tonų arba pustonių palydimose melodijose išdėstymas. Šiandienis melodijos (muzikos) harmonizavimas, kitais žodžiais tariant, greta turimos (pagrindinės) melodijos pridėjimas arba sukūrimas antros, trečios ar net ketvirtos melodijos yra tiktai muzikos sutirštinimas. Tiršti akordai nepakeičia muzikos esmės. Jie tarnauja įspūdžiui sustiprinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IGNO ŠEINIAUS POMIRTINĖ KNYGA |
|
|
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
1959 metų pabaigoje Lietuvių Dienos išleido Igno Šeiniaus, mirusio tų pat metų pradžioje, pomirtinę beletristikos knygą, pavadintą Vyskupas ir velnias. Išspausdinta joje 11 atskirų dalykų. Iš senųjų autoriaus kūrinių čia įdėta tik trys nuotaikingųjų "Vasaros vaišių" fragmentai ir du dalykėliai iš "Tėviškės padangėje". Visi kiti—nauji, tik bene pora -perijodikoje spausdintų. Ignas Šeinius pasirodo čia su novelėmis ar apysakomis, meistriškai išbaigtomis, gyvu humoru spindinčiomis, augšta stiliaus kultūra patraukliai nuteikiančiomis. Prie neišbaigtų, fragmentinių dalykų reikėtų skirti "Kentauras žvengia".
Be baimės apsirikti galima pasaky. ti, kad žymiausia knygos pažiba yra apysaka "Vyskupas ir velnias", užimanti apie 60 psl. ir duodanti vardą visam rinkiniui. I. Šeiniaus talento jėga čia atsiskleidžia ir filosofinių gilumu, ir psichologiniu įžvalgumu, ir estetiniu santūrumu bei klasine rimtimi. Protestantų praktinės teologijos profesoriaus Thomo Frost, velnio pagalba tapusio vyskupu, vidaus konfliktai sudaro apysakos turinį. Patį velnią čia galime suprasti dvejopai: pagunda, pasireiškianti jaunos profesoriaus žmonos pavidalu, jos ambicingų įgeidžių tenkinimu ir, antra, tikrą asmeninį velnią, pažįstamą iš pasakų ir iš Fausto legendos. I. Šeinius, atrodo, sąmoningai nepraveda aiškios ribos tarp tų dviejų velnio pavidalų, kad dar labiau paryškintų vidaus konfliktus ir parodytų, kaip giliai blogio pradai yra įsismelkę pačioje žmogaus prigimtyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Antanas Kučas
|
TAUTOS PRAEITIS, Istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas Tomas I, Knyga 1. Chicago, 111. 1959. Leidžia Lietuvių Istorijos Draugija, redaguoja č. Grincevičius. Pirmoji knyga apima 164 p. su paveikslais. Vieną tomą sudarys keturios tokios knygos. Vienos kaina $3.00, visų $10.00.
Pirmosios knygos turinį sudaro straipsniai, istorinė medžiaga, bibliografija ir kronika. Straipsnių skyriuje rašo: Kun. Vyt. Bagdanavičius, MIC—Sovietinė Lietuvos istoriografija; Jonas K. Karys—Seniausi lietuvių "pinigai"; dr. A. M. Račkus— Blaivybės sąjūdžio metaliniai dokumentai; kun. dr. K. A. Matulaitis, MIC- Ar etruskai mums giminingi?; Jonas Rūgis—Palangos progimnazija ir jos vaidmuo krašto istorijoje; ir Jerzy Antoniewicz—Paslaptingieji sūduviai. Istorinės medžiagos skyriuje yra: kun. dr. K. M. Rėklaitis, MIC —Atsiminimai iš Petrapilio lietuvių veiklos (I pas. karo metui; Vincas Liulevičius—Švietimo židiniai tremtinių stovyklose (Vak. Vokietijoje); Mikalojus Ivanauskas—I apžvalginė Lietuvos architektūros paroda. (Sao Paulo, Brazilijoje, 1957 m.) ir A. Ružaniec-Ružancovas- Neišleistas gu dų lietuvių laikraštis. Bibliografijos sk3Tiuje tas pats A. Ružancovas pateikia 1958 m. lietuvių istorijos bibliografiją (knygos ir straipsniai periodikoje).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ISTORINĖS LIETUVOS ALBUMAS |
|
|
|
|
Parašė A. Šapoka
|
Nors ir deklamuodavom apie savojo krašto grožį bet jo, matyt, tinkamai neperpratom, neišgyvenom ar gal pakankamai nemylėjom, kad nepriklausomos Lietuvos laikais nepa. sirūpinom išleisti nei vieno kitiems parodyti tinkamo vaizdų albumo. Nesurinkome net jam medžiagos. Pajutome koks tas kraštas gražus ir mielas, tik atsidūrę svetimose šalyse- Adomo Mickevičiaus žodžiais tariant, tik jo netekę. Pirmasis tuo susirūpino T. Vizgirda, išleidęs tris vaizdų knygas; vėliau pasirodė Brazilijoje min. Meierio, o JAV Augustino, Babicko ir pagaliau Prunskio leidiniai. Dabar štai sulaukėme A. Vilainio-Šidlausko istorinių vaizdų albumo. Kaip ir anie, jis skiriamas ne vien lietuviui, bet ir svetimtaučiui. Dėl to visas tekstas yra dvigubas—lietuviškas ir angliškas. Kaip J. Prunskio "Motina" bei P. Babicko "Picturesque Lithuania" ir "Gintaro kraštas", jis spausdintas ofsetu. Aišku, paveikslai dėl to nėra pakankamai ryškūs, bet ką padarysi, kad kitoniška technika, pvz. giliaspaude, spausdinti leidėjui, matyt, būtų buvę nepakeliama. Kadangi popieris parinktas geras, tai paveikslų didžioji dalis išėjo neblogai. Gaila tik, kad ofsetinės spaudos beveik negalima panaudoti kitų leidinių iliustravimui. Tiesa, leidėjo įrašyta "Copyright", kas rodytų, kad be jo sutikimo tuos paveikslus perspausdinti neleistina. Bet toks įrašas yra grynas nesusipratimas, kai jo paties paveikslai yra surankioti iš įvairiausių leidinių ir nėra nei vieno originalo.
Folio formatas albumui gana tinkamas, bet išviršinė išvaizda bei įrišimas jau perdaug kuklūs ir neimponuoją. Tiek vargo ir išlaidų padarius, dar reikėjo nepagailėti kiek daugiau išleisti ir išviršiniam apipavidalinimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
